Jau nuo liepos 1 d. pagaliau nutraukiant karantino režimą daugelis tautiečių neslepia apmaudo, kad be tam tikrų kaukių dėvėjimo ir bendravimo asmeninėje erdvėje palengvinimų nemažai ribojimų visgi yra perkeliami.
Štai dar žiemą Nepriklausomos ekspertų tarybai pristačius 4 (A, B, C, D) scenarijų karantino laisvinimo planą nubrėžtos gairės, koks galėtų būti gyvenimas pasiekus ir žaliąją zoną, kai 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia iki 25 atvejų.
Nors planas jau senokai neteko prasmės ir dalis laisvinimų padaryta dar anksčiau, visgi kai kurie jame numatyti dalykai dar nėra prieinami. Pavyzdžiui, buvo numatyta, kad pasiekus žaliąją zoną kavinėms ir barams būtų leista veikti ir viduje. Dabar klientai gali būti priimami tik su galimybių pasu.
Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad pagal dabartinę epidemiologinę situaciją praktiškai jokių ribojimų jau galėtų nelikti. Vis dėlto jie įspėja, kad per ankstyvas atsipalaidavimas vėliau gali skaudžiai kainuoti.
Ragina nepamiršti, kad virusas kvėpuoja į nugarą
Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas visų pirma akcentavo, kad žalioji zona neturėtų būti suprantama vien kaip lemiantis veiksnys kažkokiems ribojimams atsirasti ar pasibaigti.
„Žalioji zona kalba apie epidemiologinę situaciją šalyje. Tai reiškia, kad pas mus yra mažiau užsikrėtusių žmonių, mažiau tų, kurie miršta – jau kelias dienas kalbama apie nulį mirties atvejų, taip pat mažiau atvejų, kurie gydomi stacionare, reanimacijoje ir panašiai. Tai rodo, kad pagal epidemiologinius rodiklius mes jau pasiekėme tikrai žemą lygį“, – aiškino jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad, kalbant apie atlaisvinimus, reikėtų sutikti, jog jų yra vis mažiau ir mažiau.
„Jei paimtume mūsų kasdienę veiklą – suvaržymų likę labai nedaug. Ar galėtų jų būti daugiau? Taip, galbūt galėtų, bet yra vienas dalykas, kurį reikia įvertinti – tai yra Delta atmaina. Jau dabar žinome, kad yra nustatytos kelios dešimtys atvejų, yra vadinamasis vidinis plitimas.
O kai matome, kas darosi Jungtinėje Karalystėje (JK), atvejų augimą Izraelyje, Australijoje (kuri turėjo labai griežtą atvykstančiųjų kontrolę, o dabar Sidnėjus užsidaro 2 savaitėms į karantiną), turime suprasti, kad virusas kvėpuoja mums į nugarą. Nors reikia džiaugtis laimėjimais, ką jau pasiekėme, bet ir suprasti, kad pavojus yra visai šalia“, – perspėjo M. Stankūnas.
Peržiūrėti planai dėl A scenarijaus
Komentuodamas pirminius A scenarijaus atlaisvinimus pašnekovas priminė, kad planas rengtas dar sausio mėnesį, kai buvo visai kitokia situacija.
„Buvo dar tik prasidėjusi vakcinacija, ir atmainų neturėjome. O dabar vakcinacija yra įsibėgėjusi ir vakcinų yra pakankamai – žmogus praktiškai gali bet kada pasiskiepyti. Tai ir tie atlaisvinimai pagal ABCD scenarijų kai kurie pradėti gerokai anksčiau. Ir tai buvo daroma dėl paprastos priežasties – matant didelį vakcinacijos ir testavimo efektą.
Nes manome, kad vakcinavimas ir testavimas sumažina riziką ir leidžia gyventi kiek laisviau. Ir jei būtume ėję pagal tuos scenarijus, tai tikrai būtume turėję visai kitokią situaciją. O šiaip dėl konkrečių priemonių taikymo apsisprendžia Vyriausybė, visada turi būti pasveriamas naudos ir kaštų santykis. Tai jei ne Delta atmaina, manau, tikrai galėtų būti daugiau atlaisvinimų. Bet turint ją jau ne ant slenksčio, o šalies viduje reikia turėti atsargumo, kad vėliau nereikėtų drastiškų užsidarymų“, – pastebėjo jis.
Tuo metu kalbėdamas apie leidimą be apribojimų kavinėms dirbti profesorius juokavo, kad vasarišku oru, matyt, ten mažai kas ir nori būti.
„Kad ir pernai vasarą, atsimenu, eidavome į tas kavines, ir neatsimenu, kad būtume kažkur sėdėję viduje. Dėl tų pačių kaukių, kur jų dėvėjimas liko, – juk nėra specialaus noro, kad jas dėvėtų, tai laikoma viena iš viruso plitimo mažinimo priemonių. Jei ne ta Delta atmaina, kaukių tikrai nereikėtų“, – aiškino M. Stankūnas.
Į „žalią zoną“ pakliuvome tik trumpam?
Visgi ekspertas nesiryžo prognozuoti, kiek ilgai Lietuva gali išlikti šioje žaliojoje zonoje.
„Sunku dabar daryti kokias prognozes, nes atvejų yra nedaug. Taigi jos būtų spekuliatyvios, nes labai didelės santykinės paklaidos. Tačiau manau, kad ta žalia zona pabus kurį laiką – trumpalaikėje ar vidutinėje perspektyvoje tikrai galime matyti daugiau žalios spalvos“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, kiek laiko Lietuva šioje zonoje užsibus, priklauso nuo dviejų dalykų.
„Visų prima tai priklauso nuo vakcinacijos, kas labai svarbus dalykas kovojant su Delta atmaina. Kitas dalykas, žiūrėsime, kaip apskritai ji plis, o tai jau priklauso nuo epidemiologinės kontrolės“, – pabrėžė M. Stankūnas.
Ši vasara – dar ne metas kelionėms
Panašios nuomonės buvo ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė. Jos manymu, viskas jau būtų buvę atlaisvinta, jei ne plintančios naujos pavojingos atmainos.
„Nėra taip, kad dabar situacija būtų rimta, bet yra nerimas, kad ji tokia gali tapti per artimiausias savaites, jei viskas bus staiga atpalaiduota. Matome ir JK pavyzdį, kai atvejų skaičius plintant Delta atmainai labai sparčiai auga. Tai išliekanti dalis ribojimų kaip ir būtų pateisinama, kad ir masinių renginių tam tikros taisyklės galioja ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Anot jos, taip pat dėl šios priežasties ši vasara dar nėra palanki turizmui, mat tai gali pagreitinti Delta atmainos išplitimą šalyje.
„Keliavimas šią vasarą yra nesaugus. Atmainų gali parvežti ir tie, kurie yra nepilnai paskiepyti ar gavusieji „Janssen“ vakciną, nes dar nėra aišku, kiek jie yra apsaugoti nuo Delta atmainos.
Todėl ir yra toks nerimas, kad per vasarą didelis žmonių maišymasis, ko gero, sukels rudenį naują bangą. Klausimas tik, kokio dydžio ji bus – ar bus suvaldoma, ar vėl sukels didelių problemų ligoninėse ir padidins mirčių skaičių. Tai tokių scenarijų stengiamasi išvengti“, – pažymėjo A. Žvirblienė.
Kartu mokslininkė pastebėjo, jog bet kuriuo atveju vis daugiau kalbama apie tai, kad reikia susitaikyti ir išmokti gyventi su virusu.
„Ir nežiūrint to, kad toje pačioje JK atvejai auga, atlaisvinimai toliau tęsiami. Svarbu tai, kad augant užsikrėtimo atvejams tai nekelia tokios didelės hospitalizacijos grėsmės. Taigi vakcinos padeda išvengti sunkių atvejų. Ir kadangi mes vis žiūrime į kitas šalis ir kiek einame iš paskos, galime imti pavyzdį, kaip toliau elgtis“, – pridūrė imunologė.
Ministras ruošia pluoštą įsakymų
Kaip komentuodamas pakeitimus dar pirmadienį aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pakeitimų nėra daug, nes esama didelės rizikos dėl Delta atmainos plitimo. Juo labiau nerimą kelia sumažėję vakcinavimo tempai.
„Persikelia visos tos pačios nuostatos, gal daugiau turėjome diskusiją dėl atvirų renginių ir galimybių paso naudojimo ir realios galimybės sukontroliuoti procesą, nes žinome, kad jei priemonė yra ir ji veikia blogai, krinta pasitikėjimas ja“, – kalbėjo jis.
Paklausus, ar šalies perėjimas į žaliąją zoną galėtų turėti įtakos didesniems laisvinimams, ministro atstovė Aistė Šuksta nurodė, kad šiuo metu rengiamas paketas Operacijų vadovo sprendimų, su kuriais visuomenė bus supažindinta.
„Situacija vertinama visapusiškai: sergamumo rodikliai, situacija ligoninėse, viruso atmainų plitimas, vakcinacijos tempai. Todėl sprendimai priimami atsižvelgiant į visas sudedamąsias dalis“, – atsakė ji į klausimą, kada galima būtų apskritai gyventi be didesnių suvaržymų.
