Į Lietuvą plūstant imigrantams iš Baltarusijos, o Minsko valdžiai skatinant migrantų iš Azijos šalių judėjimą per sieną su Lietuva gresia ne tik humanitarine, bet ir epidemiologine krize. Apie tai antradienį įspėjo VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
„Tai, kad darbo migrantų ar pabėgėlių stovyklos gali tapti sunkiai valdomais pandemijos židiniais jau įrodyta. Viskas priklauso nuo tose stovyklose esančios žmonių koncentracijos ir kiekio. O kaip matome, kaimyninės šalies valdžia savo veiksmus dar tik pradėjo. Visos testavimo galimybės ir atmainų genetinė analizė turi būti nukreiptos į pabėgėlius. Šiandien tai šalies prioritetas, jeigu nenorime patys susprogdinti mums paruoštos bombos“, – dėstė jis socialinio tinklo paskyroje.
Kaip priminė profesorius, būtent Azijos šalyse smarkiai išplitusi „indiškoji“ arba „Delta“ SARS-CoV-2 atmaina.
Kada išplis nauja atmaina – laiko klausimas
Paklaustas, kiek realus scenarijus, kad tokiu būdu šalyje išplistų dar viena atmaina, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas sakė, kad tai tik laiko klausimas.
„Kada pradės plisti ta „Delta“ atmaina, o gal jau plinta, tik nediagnozuota – tik laiko klausimas. Ir klausimas, kiek efektyviai sugebėsime užkardyti viruso įvežimą ir plitimą Lietuvoje – ir čia gali būti tiek mūsų piliečiai, tiek užsieniečiai. Kitas žingsnis – užkirsti kelią vietiniam viruso plitimui“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad priemonių viruso plitimui stabdyti čia reikia laikytis tokių pačių.
„Visų pirma, juos reikia skiepyti, nežiūrint į tai, kad jie nemoka PSD įmokų – juk jie kelia pavojų Lietuvos gyventojams, pareigūnams. Taigi turėtume būti suinteresuoti juos skiepyti. Kitas dalykas – testavimas, jei randamas užrečiamas asmuo, tam tikram laikui reikėtų pasirūpinti tinkama izoliacija. Viso priemonė yra, jas tereikia naudoti“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Migrantus izoliuoja, testuoja
Kaip portalui tv3.lt teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, vos sulaikomi pasieniečių migrantai yra izoliuojami ir kažkokių ekstremalių situacijų kol kas nekyla.
„Sulaikant migrantus pasieniečiai visada laikosi visų būtinųjų saugumo priemonių. Juo labiau ypatingo fizinio kontakto nebūna, nes tie migrantai, skirtingai nuo pasitaikančių kontrabandininkų ar sienos pažeidėjų sulaikymo atvejų, reikalavimams nesipriešina, jų nereikia jėga tramdyti, dėti antrankių“, – pasakojo jis.
Neteisėtiems migrantams iškart išduodamos saugos priemonės – kaukės, tada laikantis visų reikalavimų jie saugiai vežami į artimiausią užkardą ir čia specialiose patalpose izoliuojami.
„Jie ten būna tol, kol padaromi COVID-19 testai – tai gali užtrukti parą, dvi, tą jau atlieka sveikatos priežiūros specialistai. Izoliavus migrantus esama tik minimalių kontaktų – maisto davinių perdavimas. Kai gaunami neigiami testo rezultatai, kas daugeliu atveju ir būna, pagal reikalavimus prasideda apklausos, prieglobsčio forminimas ir kt.“ – aiškino G. Mišutis.
Kadangi, kaip nurodė jis, užsikrėtimai koronavirusu atvejai būna vienetiniai – iš 100 sulaikytų, be vakar paimtų ėminių, fiksuotas tik vienas teigiamas atvejis.
„Tai šis asmuo pasieniečių centre yra izoliuotas, čia jau įsijungia visi bendrieji principai, konsultuojantis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais. Taigi nėra taip, kad didelis skaičius iš jų atsineštų ir šią ligą“, – sakė jis.
Užsieniečiai skiepytis nepageidavo
Vėliau migrantai laukti sprendimo dėl prieglobsčio perkeliami į Pabradę, čia vėlgi laikomasi visų reikalingų priemonių – vykdomas testavimas.
„Aišku kol prašymai nagrinėjami, jie kartais užsibūna, tai ir mėnesių klausimas. Taigi būtų interesas ir prasmė, kad jie būtų skiepijami. Jiems visiems užsieniečių registravimo centre pasieniečiai siūlo pasiskiepyti Pabradėje medicinos įstaigoje kiekvienam suteikiama informacija, paaiškinamos grėsmės, paaiškinama apie galimybes, testus, apie jų reikalingumą.
Tačiau kiek paradoksalus dalykas, kad iki šios čia neatsirado nė vieno užsieniečio, kuris būtų sutikęs skiepytis. Buvo prieš mėnesį 11 asmenų užsieniečių grupė kuri jau pasiryžo tą daryti, bet atėjus laikui skiepytis jie atsisakė“, – kalbėjo G. Mišutis.
Dar ragina susilaikyti nuo kelionių
VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė savo ruožtu pažymėjo, kad rizikos atvežti atmainas į šalį esama ne tik sieną kertant migrantams, bet ir žmonėms vykstant turistauti.
„Žinoma, kad tai yra realus pavojus – kaip ir kitų kelionių atveju, kai važiuojama turizmo tikslais. Nežinau, kaip yra su imigrantais, kas yra daroma, kad tas pavojus būtų minimizuotas. Manau, kad jie būtiniausiai yra testuojami.
Bet bendrai norisi priminti, kad pandemijos įkarštyje keliavimas visgi nėra pats geriausias pasirinkimas. Suprantama, kad žmonės išsiilgę keliavimo, bet būtų gera šią vasarą to dar nedaryti“, – sakė ji.
„Delta“ atmaina labiau atspari vakcinoms?
Paklausta, kuo „Delta“ koronaviruso atmaina yra pavojinga ir ar ji atsparesnė dabar turimoms vakcinoms, A. Žvirblienė kaip didžiausią problemą čia įvardijo realių duomenų stoką.
„Šios atmainos atveju S baltymo, kuris yra visų vakcinų taikinys, struktūroje yra įvykę nemažai mutacijų. Dėl šių pokyčių virusas greičiau plinta, ir, kaip atrodo, yra pavojingesnis - padidina hospitalizacijos riziką. Kol kas mes nedaug turime tikro pasaulio duomenų, kiek dabar prieinamos vakcinos nuo „Delta“ atmainos apsaugo, nes Indijoje dėl savo ypatumų ir temperatūros reikalavimų nėra naudojamos RNR vakcinos.
Ten naudojama „AstraZeneca“ kompanijos pagaminta vakcina (ji ten vadinama „Covishield“) ir pačioje Indijoje pagaminta inaktyvuoto viruso vakcina. Taip pat Indija sutarė su Rusija dėl „Sputnik V“ vakcinos tiekimo. Taigi, iš situacijos Indijoje kol kas negalime spręsti, ar tos vakcinos, kurias turime ES šalyse, apsaugo nuo indiškos atmainos“, – kalbėjo imunologė.
Tačiau ji pridūrė, kad duomenų atsiranda iš kitų šalių. Kadangi ši atmaina jau pradėjo plisti ir Jungtinėje Karalystėje (JK), neseniai buvo paskelbti ten atlikto tyrimo rezultatai, kad tiek „AstraZeneca“, tiek „Pfizer-BioNTech“ įmonių pagamintos vakcinos pakankamai gerai apsaugo nuo šios atmainos:
„Jų veiksmingumas sumažėja tik keliais procentais, lyginant su apsauga nuo vadinamosios „britiškosios“ („Alfa“) atmainos. Po 2 dozių „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas prieš „Delta“ atmainą buvo 88 proc., prieš „Alfa“ atmainą – 93 proc., o „AstraZeneca“ vakcinos veiksmingumas prieš šias skirtingas atmainas buvo atitinkamai 60 ir 66 proc.“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Jungtinė Karalystė stabteli su atlaisvinimais
Ji sutiko, kad tam tikru nerimo ženklu gali būti žinutės iš JK, kuri praneša, kad dėl minėtosios atmainos plitimo visiškas ribojimų atšaukimas birželio 21 d. gali būti atidėtas.
„Dėl „Alfa“ atmainos jau nėra įžvelgiama didelio pavojaus, nes iš JK pavyzdys rodo, kad vakcinos nuo jos apsaugo ir sustabdė viruso plitimą. O ten kaip tik naudotos tos vakcinos, kurios yra ir Lietuvoje – „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ kompanijų.
Jeigu panašūs duomenys būtų gauti apie „Delta“ atmainos plitimo stabdymą JK, tai būtų realaus pasaulio įrodymai, kad vakcinos yra veiksmingos ir prieš šią atmainą“, – aiškino mokslininkė.
