Gydytojai teigia jau jaučiantys padidėjusį mažųjų pacientų srautą, tačiau pastebima, kad dalis tėvų visų pirma atveda vaikus pasitikrinti sveikatą profilaktiškai – nebūtinai skubėdami tik gauti pažymą.
„Iš tiesų bent Kaune jaučiame, kad jau dabar ateina tėvai. Ir situacija, lyginant su ankstesniais metais, kai vaikų apskritai nelabai vesdavo pasitikrinti profilaktiškai, gerėja“, – pastebėjo šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Jos svarstymu, tam įtakos galėjo turėti ir karantinas – dalis tėvų nebelaukia rugsėjo pirmosios ir atveda vaikus su skundais, o kartais – ir be ryškesnių skundų, tiesiog pasitikrinti ir kartu iš anksto rūpinasi ir dėl profilaktinių pažymų.
„Čia gal ir stovyklos turi įtakos, nes jos irgi prašo šių pažymų. Taigi po truputį matome vaikus, bet pagrindinis srautas, aišku, bus prieš rugsėjį“, – pasakojo gydytoja.
Tą pačią tendenciją patvirtino ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė.
„Iš tiesų, šiuo metu jau jaučiamas padidėjęs vaikų srautas dėl profilaktinio sveikatos tikrinimo. Prasidėjus vasarai, vaikai pradeda važiuoti į stovyklas, o prieš vykdami pasitikrina sveikatą prieš darželį ar mokyklą“, – sakė ji.
Karantinas galėjo pastūmėti labiau rūpintis vaikų sveikata
Pasidžiaugusi, kad tėvai apskritai tapo atidesni vaikų sveikatai, R. Isevičienė svarstė, kad tai iš dalies galėjo būti ir karantino pasekmė.
„Matome, kad tėvai pradeda labiau rūpintis vaikų sveikata, dažnai nebėra galvojama, kad vaikui tikrai netrūksta jokių mikroelementų ir kitų medžiagų. Aišku, sudėtinga pasakyti, ar patys tėvai mato, kad vaikai darosi vis labiau ligoti.
Gal tam įtakos turėjo karantinas – viena vertus, tėvai susirūpino, kad vaikai būtų kuo sveikesni ir nesusirgtų kovidu, o galbūt mato, kad vaikams išties reikia pagalbos, nes prastėja rega, laikysena, atsiranda kažkokių kitų skundų. Tai tokie tėvai jau atveda savo vaikus, o kas nori tik profilaktinio patikrinimo – dar ateis vėliau.
Ji sutiko, kad didesnio rūpesčio priežastis gali būti ir ta, kad tėvai paprasčiausiai daugiau laiko praleido su vaikais namuose.
„Kai vaikai eina į mokyklą, didesnė dalį dienos tėvai jų nemato, o dabar galėjo labiau stebėti, ar jie valgo, ką valgo, kaip vaikas jaučiasi, ar pavargęs, ar prigula pailsėti, ar judrus – tokių susirūpinusių tėvų daugiau“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Anot pašnekovės, per nuotolinio ugdymo metus akivaizdžiai suprastėjo vaikų regėjimas, ypač tų, kuriems tai jau buvo silpnesnė grandis.
„Taip pat stebimas padidėjęs vaikų, turinčių nutukimą, ydingą laikyseną, skaičius. Atvedami ir vaikai, turintys emocinių sutrikimų dėl nuotolinio mokymosi namuose. Vaikučius, turinčius nusiskundimų, siunčiame specialistų konsultacijoms, duodame mitybos patarimų, atliekame kraujo tyrimus būklei patikslinti“, – kalbėjo E. Svikščiūtė.
„Taigi norisi tėvus labai paskatinti vasarą bandyti kompensuoti vaikams tai, kas buvo prarasta – atsitraukti nuo ekranų, itin koreguoti mitybos įpročius. Ir norėtųsi tėvus paskatinti ne tik vaikams priekaištauti dėl jų mitybos įpročių, bet visai šeimai juos pakeisti“, – pridūrė R. Isevičienė.
Tėvų laukia ir „namų darbai“
Paklausta, ar yra dalykų, kuriuos prieš ruošiantis atvesti vaiką patikrai reikėtų žinoti tėveliams, pašnekovė teigė, kad viskas priklauso nuo reikalingų tyrimų ir vaiko amžiaus.
„Darželinukams atliekamas lipnios juostelės tyrimas dėl spalinių, todėl prašome, kad ateitų iš ryto. Jeigu reikia, imame išmatų tyrimą. Vaikams, būna, reikalingas ir kraujo tyrimas, tad jeigu norima viską atlikti vieno apsilankymo metu, tai patogiausia ateiti ryte, nevalgius.
Atvedant mažesnius, darželinio amžiaus vaikus vertinama ir jų raida. Tad jei nepavyksta ateiti ryte, bent prašome, kad vaikas bent ateitų nelabai pavargęs, kad būtų galima su juo pabendrauti, įvertinti raidą, kad į vakarą jis neverktų, nebūtų piktas“, – vardijo R. Isevičienė.
Nors kraujo tyrimų kasmetinės patikros metu atlikti nereikia, esant reikalui tiek jie, tik kitos reikiamos sveikatos paslaugos gali būti suteikiamos.
„Yra ministro įsakymas, kada ir kaip vaikas turi būti patikrintas, tai pagal tai atitinkamai pagal amžių ir atliekami tyrimai ar nukreipiama kitų specialistų konsultacijoms. Be abejo, kiekvienu atveju sprendžiama pagal individualią vaiko situaciją. Juo labiau jei tėvai išsako kažkokius skundus, tai atliekami reikiami tyrimai“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Pašnekovė taip pat priminė, kad vaiko sveikatą reikėtų stebėti visus metus, ypač atkreipti dėmesį į jo laikyseną:
„Per trumpą konsultaciją tikrai ne visada pavyksta viską nuodugniai ištirti. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko laikyseną per jo augimo šuolį paauglystėje. Jei matome skoliozę, turėtume ją diagnozuoti kuo greičiau ir nukreipti specialistams. Neišeina visko palikti vien šeimos gydytojui, kuris vaiką pamato gal tik kartą per metus, o augimo šuolis įvyks praėjus keliems mėnesiams po vizito.“
Ragina neatidėlioti vizito
Pašnekovė kartu atkreipė dėmesį, kad tėvai turėtų pagalvoti ir apie tai, jog eilės pas šeimos gydytojus, nepaisant prasidėjusios vasaros, jau šiuo metu yra nemažos.
„Reikia suprasti, kad taip, kaip būdavo anksčiau, kai prie durų rikiuojasi eilė ir buvo galvojama, kad vis tiek gydytojas „kažkaip priims“, nebus. Dabar laikomės karantino reikalavimų, pacientai yra registruojami ir žmonės už durų būriuotis negali. Tai tie, kas bus užsiregistravę, bus priimti, o papildomai nepriimsim.
Registracijų dabar yra labai daug ir stipriai į priekį, nes ateina ir sergantieji lėtinėmis ligomis, kai anksčiau jų atžvilgiu vasaros laikotarpis būdavo kiek ramesnis“, – perspėjo gydytoja.
R. Isevičienė pridūrė, kad atskirai reikia patikrinti ir vaikų dantis. Ir jei anksčiau buvo gana įprasta, kad atėjus pas šeimos gydytoją ir odontologas greitai pažiūri dantis, tai dabar reikalavimai vėlgi griežtesni.
„Dabar dėl karantino reikalavimų, reikalingų apsaugos priemonių vaikai netikrinami kas kelias minutes, tai vėlgi registruotis reikėtų tvarkingai iš anksto“, – pažymėjo gydytoja.
SAM: patikrinimai vyksta kaip prieš karantiną
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė, šiuo metu vaikų profilaktiniai patikrinimai organizuojami įprasta tvarka.
„Kažkokių apribojimų ar draudimų nėra, tvarka realiai tokia, kokia buvo iki karantino. Pasitikrinti sveikatą reikia, jei baigiasi galioja sveikatos pažymėjimas. Jei dar galioja, tą galima padaryti ir prasidėjus mokslo metams, dabar gal tiesiog palankesnis metas prasidėjus vasarai“, – sakė ji.
Tiesa, daliai moksleivių patikrą buvo leistą nukelti iki 2020 m. pabaigos, todėl dalis jų turėjo pasitikrinti sveikatą dar žiemą.
„Dabar atidėjimas jau negalioja, jis buvo inicijuotas, nes dalį laiko profilaktinių patikrinimų išvis nebuvo galima atlikti, tą ribojo Vyriausybės nutarimas. Juo buvo nurodyta, kad visi profilaktiniai patikrinimai atidedami.
Tokiu būdu įstaigose galėjo susidaryti didesnės eilės, reikėjo laikytis sustiprintų infekcijų kontrolės reikalavimų, tad kad nebūtų grūsčių ir patikrinimai išsidėstytų tolygiau, juos buvo leista vykdyti iki metų pabaigos. Vėliau jau ribojimų nebeliko ir skatiname atvykti įprastai“, – aiškino K. Jokimaitė.
Jos teigimu, tai kiek palengvins profilaktinius tikrinimus, nes jie labiau išsidėstys laike.
„Jei anksčiau jie praktiškai visi vykdavo vasarą, iki rugsėjo mėnesio, tai dabar nemažai tų patikrinimų vyko ir žiemą, sausį, vasarį, kovą, kai vaikai pradėjo grįžti į mokyklas, tai tiesiog tolygiau laike pasiskirstys dabar.
Nes kuriems jau pasibaigė pratęstos pažymos galiojimas, sveikatą turėjo pasitikrinti dar sausį. Galbūt įstaigos žiūrėjo atlaidžiau, kol neprasidėjo kontaktinis ugdymas. Tačiau vėliau jau raginami buvo pratęsti pažymą“, – kalbėjo SAM specialistė.
Pažyma reikalinga ir mokantis nuotoliu
K. Jokimaitė pabrėžė, kad, nepriklausomai nuo to, ugdymas vyksta nuotoliniu ar kontaktiniu būdu, moksleiviams būtina turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą.
„Mokyklų vadovams galioja įpareigojimas užtikrinti, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę sveikatą nustatyta tvarka. Tai kadangi kalbama bendrai apie ugdymo procesą, tai nėra svarbu, nuotoliniu ar kontaktiniu būdu jis organizuojamas. Todėl įstaigos ir prašė pasitikrinti.
Kadangi pagrindinis profilaktinio sveikatos patikrinimo tikslas – nustatyti ir koreguoti rizikos sveikatai veiksnius. Taigi tikslas nėra dėl varnelės pateikti pažymą mokyklai, bet kad ir vaiko sveikata būtų patikrinta, laiku pastebėtos sveikatos problemos, nukreipta pas specialistus“, – pažymėjo ji.
Pašnekovė ragino nedelsti pasitikrinti dabar, ypač jei pažyma baigia galioti rudens pradžioje ar spalį, nes apsunkinti patekimus pas gydytojus gali ir epidemiologinė situacija. Visgi ji teigė, kad panašių atidėjimų, kokie buvo, dabar neplanuojami.
„Sudėtinga prognozuoti, kokia bus epidemiologinė situacija, bet, pagal dabartinius duomenis, neplanuojama, kad dar kartą bus nukeliama ar daromos kažkokios išlygos. Kas pastebėta ir Seimo sveikatos reikalų komitete, kad gydytojai mato užleistų ligų ir ragino profilaktinius patikrinimus atlikti reguliariai ir jų nenukelti“, – sakė SAM specialistė.
Ji pridūrė, kad mažesnius apsilankymus dėl profilaktinių patikrinimų patvirtina ir skaičiai. Visgi, specialistės teigimu, sunku pamatuoti, kiek tam įtakos turėjo leidimas atidėti procedūrą, kiek galbūt apskritai vaikų mažėjimo tendencija.
