Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr. Marius Strioga teigė, kad kaip tik šis klausimas šviežiausiai taryboje ir aptarinėtas.
Specialistas pabrėžė, kad sprendimas dėl revakcinacijos pasaulyje dar niekur nėra priimtas, tad kol kas apsiribojama tik ekspertų įžvalgomis ir teoriniais pasvarstymais.
„Dar tik bandome išskirti, kam pirmiausia revakcinacija būtų aktuali, bet tai daugiau būtų mūsų interpretacijos ne pagal gamintojo ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) nurodymus“, – kalbėjo jis.
Trečio skiepo galbūt reikės ir po 15–18 mėnesių
M. Strioga pažymėjo, kad yra sutinkama, jog revakcinacija bus reikalinga, tačiau norint detaliau apie tai ką nors pasakyti, logiškiausia turbūt būtų laukti tyrimų rezultatų.
„Mūsų reguliuojančios institucijos ne tokios, kad mes patys galėtume ką nuspręsti. Galime kažką siūlyti, įdėti daug darbo surinkdami duomenis, bet kas neparašyta gamintojo lapelyje, to VVKT ir neleidžia daryti.
Bet duomenys jau kaupiami, pacientai stebimi – jau yra 6 mėnesių duomenys, tuoj turėsime ir 9 mėnesių. Farmacijos kampanijos kalba, kad gal trečio skiepo reikės po 9 mėnesių, štai „Pfizer“ vadovas kalbėjo apie 6–12 mėnesius“, – pastebėjo onkoimunologas.
Jis neslėpė, kad farmacijos kompanijos suinteresuotos, kad revakcinacija vyktų kuo greičiau, bet specialistai laikosi tokios nuomonės, kad jei antikūnų lygis, apsauga išsilaiko, nėra tikslo tą daryti.
„Galbūt to skiepo reikės po 15, gal 18 mėnesių. Tad per prievartą nesant reikalo niekas nesiruošia skiepyti“, – sakė M. Strioga.
Kam skiepą reikėtų kartoti pirmiausiai?
Specialistai nurodo, kad pirmiausia kartoti skiepą gali reikėti tiems, kuriems greičiausiai užgęsta imuninis atsakas.
Anot M. Striogos, logiška, kad čia pirmiausia turėtume kalbėti apie pirmuosius, kurie gavo skiepą. Tad į šią grupę automatiškai patektų ir senyvo amžiaus asmenys, turintieji lėtinių ligų ir pan.
VU Gyvybės mokslų centro imunologė, prof. Aurelija Žvirblienė taip pat patvirtino, kad teoriškai revakcinacijos pirmiausia galbūt gali prireikti vyresniems asmenims, galbūt tą daryti prieš 2021–2022 m. žiemos sezoną.
„Bet čia dar yra klausimas, į kurį tikrai nėra atsakymo. Juo labiau Lietuva savarankiškai viena nelabai galėtų priimti šiuos sprendimus, reikėtų gamintojo ir EVA rekomendacijų. Be kita ko, esama užsienio ekspertų nuomonės, kad dar apskritai anksti kalbėti apie revakcinaciją. Reikėtų pasiruošti vakcinų, jų turėti, bet dar sulaukti vadinamųjų „tikro pasaulio“ duomenų“, – sakė mokslininkė.
Pašnekovė pabrėžė, kad iš esmės žinojimas, kiek veikia vakcinų apsauga, atsiras stebint paskiepytų asmenų grupes. O įspėjamuoju signalu būtų tai, jei masiškai sunkiai pradėtų sirgti paskiepyti žmonės arba tam tikros jų grupės.
„Ir čia kalbama ne apie tuos atvejus, kai nustatomos besimptomės ar lengvos infekcijos formos, bet apie sunkius atvejus – su hospitalizacijomis, net mirtimis. Tai būtų tas momentas, kai paskiepyti žmonės nebeturi apsaugos, tada reikėtų pradėti revakcinaciją“, – aiškino A. Žvirblienė.
Apsaugos lygį nulemia ne vien antikūnai
M. Strioga savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vertinant imunitetą toli gražu negalima vertinti vien antikūnų kiekio.
„Viskas dar aiškės iš tyrimų rezultatų, bet antikūnų kiekis dar tikrai ne viskas. Svarbiausia, jei apsauga išlieka, toje grupėje atvejų nedažnėja, tai to ir pakanka“, – sakė jis.
Onkoimunologas pažymėjo, kad jau yra ir kito svarbaus imuninė sistemos komponento – imuninių atminties ląstelių – ištyrimo būdas. Yra žinoma, kad formuojantis imuniniam atsakui susiformuoja specifinė imuninė atmintis – T ir B limfocitai, kurie organizme išlieka ilgą laiką.
„Jau yra T limfocitų testai, bet jie labai brangūs. Vienas testų sukurtas Amerikoje, kitas – Europoje. Amerikietiškąjį, kuris sukurtas labai pažangiu būdu ir atliekamas tik vienoje laboratorijoje, galima naudoti tik JAV. Jo kaina siekia 150 dolerių. Kitas – europinis testas gal ir būtų prieinamas, jei prasidėtų masinė gamyba, bet irgi nėra pigus – kainuoja apie 50 eurų“, – pasakojo M. Strioga.
Jis sutiko, kad galbūt kažkam tai įkandama kaina, tačiau klausimas, ar laboratorijos Lietuvoje skubės jų įsigyti.
Gydytojas kartu priminė, kad yra žinoma, jog kitų koronavirusų atvejų T-limfocitai gali išlikti ir 13 metų.
„Bet ar jie apsaugą sukuria, kitas klausimas, tad viskas aiškės eigoje“, – sakė jis.
Revakcinacijai tiks ne visų gamintojų skiepai?
Paklausta, ar trečioji skiepo dozė turės būti to paties gamintojo, ar bus galima ar net rekomenduojama rinktis kito, A. Žvirblienė teigė, kad, tikėtina, ateityje daugiau bus užsisakyta RNR tipo (gamintojai „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“) vakcinų.
„Po RNR skiepo revakcinacijai tiks ir to paties tipo vakcinos, galbūt atsiras baltyminės vakcinos. Po vektorinių (gamintojai „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“) vakcinų greičiausiai revakcinuotis taip pat reikės RNR tipo vakcinomis arba baltyminėmis.
Jau ne kartą minėta, kad kai daug kartų skiepijama vektorinėmis vakcinomis, imuninis atsakas vis susidaro prieš imuninį vektorių, nešiklį. Todėl vakcinos veikia nebe taip efektyviai, ypač jei reikia pakeisti tame vektoriuje įterptą koronaviruso seką ir adaptuoti prie plintančių naujų viruso variantų. Todėl ir Europos Komisija yra apsisprendusi, kad papildomos sutartys būtų sudaromos su RNR vakcinų gamintojais“, – pastebėjo imunologė.
Mokslininkė taip pat pridūrė, kad kol kas oficialius duomenis, apie tai, kiek laiko trunka vakcinų suteikiama apsauga, yra pateikę tik RNR skiepų gamintojai.
„Jie oficialiai nurodo ne mažesnę nei 6 mėnesius trunkančią apsaugą. Tai nereiškia, kad kitos vakcinos bent tokiam laikui neapsaugo, tačiau tokių duomenų dar nėra pateikta“, – sakė ji.
Modifikuotos vakcinos – ne anksčiau 2022 m.?
Nerimas dėl naujų koronaviruso atmainų verčia galvoti ir apie vakcinų pritaikymą siekiant nuo jų apsisaugoti. Portalas tv3.lt primena, kad visos vakcinos sukurtos naudojant pradinį Uhano viruso variantą, nes skiepų kūrimas prasidėjo iš karto, kai buvo iššifruotas viruso genomas. Taigi buvo paimtos pradinės viruso sekos, kai dar nebuvo įvykusi praktiškai jokia viruso evoliucija.
Visi vakcinų gamintojai jau yra paskelbę, kad pradėjo kurti vakcinas, pritaikytas (adaptuotas) naujoms viruso atmainoms įveikti. Visgi A. Žvirblienė teigė, kad modifikuotos vakcinos galėtų būti pradėtos naudoti skiepijimui ne anksčiau 2022 m., jei paaiškės, kad dabartinės vakcinos nepakankamai veiksmingos.
„Pfizer“ kol kas pasakė, kad nemato būtinybės skiepyti adaptuotomis vakcinomis, kad apsaugo ir dabartinės vakcinos. Bet kuriuo atveju tai yra ne šių metų klausimas“, – sakė ji.
Kaip pridūrė užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas, šiandien naudojamos vakcinos, ypač suleidus abi dozes, apsaugo ir nuo šiuo metu žinomų mutavusių viruso štamų.
„Mokslininkų užduotis yra stebėti visą šį procesą ir ypač koreguoti vakcinas, kad jų apsauginės savybės atlieptų mutavusį virusą. Ir čia naujos technologijos RNR vakcinos leidžia tą padaryti gana greitai ir operatyviai“, – sakė jis.
DIENOS PJŪVIS. Ar koronavirusas jau nebekelia grėsmės?
