Redakcija rekomenduoja

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams. Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.

Lietuvos miestų ir rajonų merų turtai skiriasi kardinaliai – kol vieni džiaugiasi sukaupę milijonus, kiti gali pasigirti turintys tik kelias dešimtis tūkstančių įkainoto turto. Visgi kai kurie miestų vadovai net nenutuokia apie turimą turtą ir apie tai, kad per trejus metus jų turtas išaugo 10 kartų, sužino tik iš žurnalistų. Naujienų portalas tv3.lt, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, paskaičiavo, kurių Lietuvos savivaldybių merų bendras turtas išaugo daugiausiai.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Vyriausybė nusprendė parengti teisės aktų projektus, kuriuos priėmus darbdaviai galės nušalinti nuo darbo nesiskiepijusius darbuotojus. Paprastai tokiems nušalintiems darbuotojams jų darbo užmokestis nėra mokamas. Tačiau kol kas nėra aišku, ar bus suteikta galimybė nušalinti visus dėl nemedicininių priežasčių nesiskiepijančius ir nuotoliniu būdu negalinčius dirbti darbuotojus, ar tik tuos, kurie dirba tam tikrose srityse ir tam tikrų profesijų darbą.

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.

Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai. Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.

Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių senatvės pensijų gavėjų, kurie per gyvenimą nesukaupė būtinojo pensijų stažo. Kiekvienam iš jų visoms einamosioms mėnesio išlaidoms tenka vidutiniškai mažesnė suma, nei per vieną mėnesį kainuoja vien pamaitinti vieną neteisėtą migrantą. Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.

Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, kuri turėtų juos apginti nuo persekiojimo darbe, galimo mobingo ar tiesiog spaudimo susilaikyti nuo nuomonės raiškos.

Vyriausybė griežtina toną prieš nesiskiepijančius tautiečius. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pranešė, kad piktybiškai be jokių pateisinamų priežasčių nesiskiepijantiems dirbantiesiems, kurie užsikrės koronavirusu, planuojama nebemokėti ligos išmokų. Šiuo metu dirbantis asmuo, kuris yra draustas ligos socialiniu draudimu, susirgęs turi teisę gauti ligos išmoką.

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų būti įvestas automobilių taršos mokestis, kurį transporto priemonių savininkai mokėtų kasmet. Mokesčio sumanytojai tvirtina, kad taip į biudžetą bus surenkami šimtai milijonų, lėšos bus investuojamos į viešąjį transportą ir gyventojai taip bus skatinami atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Lietuva ruošiasi iki 10 tūkst. migrantų apgyvendinimui konteineriniuose namukuose, kurie tinkami gyvenimui tiek vasarą, tiek žiemą. Tai bendras skaičius žmonių, kurį planuojama pasiekti, jeigu migracijos srautai pro Baltarusiją nesustotų, nors artinantis žiemai žmonių judėjimas gali sulėtėti. „Mes vertiname, kad bus iki 10 tūkst. žmonių. Paėmėme tokį maksimumą ir tikrai jokiu būdu neplanuojame to šiais metais. Mes atliekame tokį viešąjį pirkimą – apgyvendinti iki 10 tūkst.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuva imasi kovoti su klimato krize ir pagrindinį dėmesį kreipia į labiausiai aplinką teršiančius automobilius. Valdžia siekia didžiausius teršėjus suvaldyti kurdami naujus mokesčius, užverdami jiems miestų centrus, o galiausiai – išgujant visus automobilius su vidaus degimo varikliais iš Lietuvos kelių. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais pokyčiais, kurie numatomi transporto sektoriuje kovoje su klimato krize.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Dar prieš daugiau nei metus visą pasaulį užklupusi pandemija sukėlė didžiausią pastarųjų laikų sveikatos krizę. Kol neturėsime vakcinų ir efektyvių vaistų prieš COVID-19, tol iš šios sudėtingos situacijos neišeisime, vis kartojo specialistai.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Specialistai su nerimu skaičiuoja išaugusius COVID-19 atvejus ir padidėjusį pandemijos pagreitį, o valdžia neatmeta galimybės imtis naujų ribojimų. Nors sutariama, kad didesnės ar mažesnės ketvirtosios bangos neišvengsime, tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuo šiol ne naujų atvejų skaičius turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant situaciją.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kurį laiką gerėjusi epidemiologinė situacija jau ne tik „įstrigo“, bet ir pradėjo blogėti.

Į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantys prieglobsčio prašytojai – skirtingi žmonės su skirtingomis istorijomis. Kasdien su jais susiduriantys pasieniečiai pasakoja, kad vieni jų į Lietuvą keliauja po vieną, kiti – šeimomis, vieni – tuščiomis kišenėmis, o kiti – su tuo, ką gali panešti, vieni ramiai prašo pagalbos, o kiti nepabūgsta ir veltis į konfliktus su pareigūnais. Nuo metų pradžios pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai – didžioji dalis jų – per vasaros mėnesius.

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas. „Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.

Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Sunkia psichikos liga sergančio lietuvio Artūro giminaičiai iš Lietuvos ambasados Naujajame Delyje sulaukė nuviliančių naujienų: Indijos užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendintas vyras nebus guldomas į vietos ligoninę psichiatriniam gydymui, nors jo sveikatos būklė itin prasta. Taip ambasadai pranešė pats centras, kuriame apgyvendinami legalaus statuso Indijoje neturintys asmenys.

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.

Oficialiais duomenis, pandemija Rusijoje jau turėjo būti nugalėta jeigu ne dabar, tai labai greitu metu. Tačiau Kremliaus propaganda per pastaruosius metus pridarė tiek, kad kilo atvirkštinis rezultatas, o Rusijos valstybinėms televizijoms savo žiūrovams tenka rodyti „sėkmingai vakcinaciją įgyvendinusias“ Vakarų šalis. Dar prieš mėnesį Kremlius aiškino, kad pandemija bus įveikta iki rudens.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.