Šią savaitę Seime surengtos diskusijos apie mažiau pavojingų, su narkotikų vartojimu susijusių veikų, dekriminalizavimą ir pagalbą kvaišalų vartotojams metu apgailestauta, kad šių temų kontekste problemos dėl vaikų ir paauglių narkotikų vartojimo tarsi lieka nepastebėtos.
Tuo metu realybė tokia, kad Lietuva jau pradeda lenkti Europos Sąjungos (ES) šalis paauglių ir vaikų psichotropinių medžiagų vartojimo mastais.
19 proc. 15–16 m. moksleivių jau ragavo narkotikų
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, 2019 m. atliktas 15–16 m. moksleivių tyrimas atskleidė, kad 19 proc. minėto amžiaus vaikų ir paauglių jau buvo ragavę bent vienos narkotinės psichotropinės medžiagos. Tuo metu ES vidurkis yra 17 proc.
„5,6 proc. vartojo naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kai šalių, kur atliktas ESPAD (Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas, – aut. past.) europinis vidurkis siekė 3,4 proc. Kalbant apie sintetinius kanabinoidus, tai yra 4,3 proc. tarp Lietuvos moksleivių, o ESPAD vidurkis – 3,1 proc.“, – nurodė laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian.
Kaip teigė Ambulatorinių psichikos paslaugų sveikatos centro asociacijos pirmininkė, vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Matulionienė, nerimą keliančias tendencijas patvirtina ne tik šie duomenys, bet ir praktika.
„Mes nuolatos turime problemą su jaunais žmonėmis, kurie iki tol buvę geri moksleiviai, sportininkai, užsiėmę visokiomis gražiomis veiklomis, per kelis mėnesius pradėję vartoti pradeda bėgti iš mokyklos, jei tai yra studentai, nebegali mokytis, prašo akademinių atostogų ir t.t.“ – pasakojo gydytoja.
Negrįžtami pokyčiai jaunų žmonių smegenyse
Psichiatrė priminė, kad populiariausias narkotikas tarp moksleivių ir jaunų žmonių – kanapės, kurio šiuo metu įsigyti yra visiškai nesunku.
„Narkotikų prekeiviai ateina į pačių mokyklų kiemus. Ir šito mūsų valstybė šiuo metu negali sukontroliuoti, – konstatavo ji. – Kelis metus mes matome aktyvią, intensyvią kanapių reklamą. Ir labai norėčiau paneigti narkotikų verslo platinamą mitą apie „lengvus“, nekenksmingus, rekreacijai vartotinus narkotikus, nes realybė tokia, kad jaunų žmonių gyvenimas griūna tiesiog per kelis mėnesius.“
V. Matulionienė akcentavo, kad moksliniai duomenys aiškiai rodo, jog kanapės sukelia negrįžtamus pokyčius jaunų žmonių smegenyse.
„Tą mes matome – didėjantį dirglumą, impulsų nesuvaldymą, išprovokuotus nerimo priepuolius, net psichozes, silpnėja dėmesys, atmintis, mažėja intelektiniai gebėjimai. Užsienio tyrimų duomenimis, vartojant marihuaną intelektiniai gebėjimai vidutiniškai sumažėjo 6–8 punktais. Mes matome ir dar didesnius skaičius“, – kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatrė.
Ji neslėpė, kad susiduriama su jaunais žmonėmis, kurie iki tol buvo normalaus intelekto, o dabar dėl narkotinių medžiagų vartojimo turi protinę negalią.
„Ir tai yra negrįžtami pokyčiai. O jei dar pridėsime suicidų riziką, nes didžioji dalis jų įvykdoma esant apsvaigimo būsenoje, taip pat – kriminalinius nusikaltimus. (...) Tai taip sugadinami keli gyvenimai“, – sakė V. Matulionienė.
Kaip teigė Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Sigita Lesinskienė, sunkumų dėl kvaišalų turintys jauni asmenis dažniausiai „užsikabina“ būtent nuo kanapių.
„Ir čia nekalbama apie 16–17 m. amžiaus paauglius, o 12–13 m. vaikus. Šie vaikai – vieniši, pažeidžiami, turintys daugybę socialinių sunkumų“, – apibūdino ji.
Pagalba priklausomiems vaikams ir paaugliams buksuoja
Anot V. Matulionienės, nors akcentuojama, jog priklausomi žmonės turi, kur kreiptis pagalbos, taip tikrai nėra kalbant apie jaunus žmones.
„Dažnai labai sunkiai motyvuojame jauną žmogų, kad jis pradėtų gydytis, kreipiasi ir tėvai, o jiems sako – ne, nėra vietų, gal bus po kelių savaičių, gal mėnesio. O po to laiko situacija būna labai pablogėjusi“, – įspėjo specialistė.
Jai antrindama S. Lesinskienė apgailestavo, kad nors programos suaugusiesiems dabar ir yra atnaujinamos, per 30 m. priklausomybės ligų gydymas vaikystėje ir paauglystėje šiandien taip ir neatsirado.
Kaip nurodė ji, neseniai publikuoto tyrimo, kurio metu tirta Vilniaus miestą ir rajoną aptarnaujanti Antakalnio ligoninė, duomenimis, per 3 metus čia gydyta 390, taigi per metus – po 130 sunkių atvejų, kai į reanimaciją pakliuvo nuo kvaišalų stipriai apsvaigę vaikai.
Ir tokie atvejai skirstomi į dvi grupes – kai narkotinės medžiagos vartojamos siekiant apsvaigti ir nusižudyti. Anot pranešėjos, tai, kaip jau minėta, statistiškai susiję su sunkumais ir problemomis šeimose.
„Taigi žinodami šią situaciją turime nebe kalbėti, o veikti. Kalbama, kad reikia parinkti metodikas, bet čia vėl yra pavojus ne taip panaudoti lėšas. Metodiką parengti turbūt paprasčiausias žingsnis, bet kaip užtikrinti nesamas paslaugas ar esant tik jų užuomazgoms.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste Respublikiniame priklausomybės ligų centre yra ketvirtis etato vaikų ir paauglių psichiatrui. Per visą Lietuvą – apie 260 konsultacijų, 7 vietos reabilitacijai Vilniaus mieste. Tai apie ką mes kalbame? Nėra tų paslaugų“, – kalbėjo S. Lesinskienė.
Be pagrindo gąsdina įrašais apie gydymą biografijoje
V. Matulionienė pabrėžė, kad būtina ne tik žymiai didinti atlyginimus specialistams, bet skirti daugiau lėšų prevencijai, kad būtų didinamas vaikų užimtumas.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad visuomenė tendencingai gąsdinama istorijomis dėl įrašų apie narkotikų vartojimą jaunų žmonių biografijose.
„Kiek mes matome jaunų žmonių, kurie vartoja, jie ateina ir yra gydomi, pagalba teikiama ir jokių įrašų nėra. Taip pat kalbama [apie baudžiamosios atsakomybės nuėmimą], jei asmenį sugauna su tam tikru narkotinės medžiagos kiekiu.
Tai tie žmonės, kurie pavartoja pirmą, antrą kartą, jie nesineša tos medžiagos namo. Jie būna pavaišinami grupėje vieną, antrą, trečią kartą. Vieni žmonės atsispiria ir daugiau nebevartoja, o kai kurie nebegali kitaip ir tampa žalingai vartojantys, priklausomi ir net platintojai“, – pažymėjo ji.
Psichiatrė pabrėžė palaikanti toksikologo Roberto Badaro išsakytus teiginius, kad baudžiamajai atsakomybei turi būti alternatyvus mechanizmas – gydymasis.
Perdavė įspėjimus dėl teisinių gniaužtų atlaisvinimo
Kartu pranešėja atkreipė dėmesį į duomenis, dėl kurių, jos teigimu, kol kas nerandama atsakymo – remiantis dar 2016 m. atliktu bendrosios populiacijos tyrimu, Lietuva pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą yra du kartus geresnėje situacijoje negu Europos Sąjunga.
„Turime du kartus mažiau vartojančių, du kartus geresni vartojimo rodikliai per paskutinį mėnesį, vartojant pirmą kartą gyvenime, bet nėra padaryta jokios analizės, kodėl taip yra. Visą laiką linksniuojama, kad turime griežtesnį negu Europoje teisinį kodeksą, bet nėra padaryta analizės, kodėl mes turime dvigubai mažiau vartojančiųjų“, – pastebėjo ji.
Kaip pasakojo V. Matulionienė, dar prieš daugelį metų ir dabar Nyderlandų ir kitų šalių mokslininkai, dažniausiai vaikų ir paauglių psichiatrai, kurie susiduria su vartojimo pradžia, išsako tokius raginimus.
„Sako, turite gerus rezultatus, neatlaisvinkite teisinių svertų, nes paskui nesugrąžinsite atgal – padidės visų narkotikų vartojimas, didės su jais susijusios psichikos sveikatos ligos, blogės kriminalinė statistika.
Narkotikų verslas yra daugiamilijoninis, ką matome ir pas save, ir, sako, narkotikų verslui lengva užsakyti reklamą, užsakyti samdomus nuomonės formuotojus, remti projektus ir panašiai. Čia kolegų iš Europos nuomonė, kurių, be abejo, gali būti visokių“, – pastebėjo ji.
Ministerija: planas sudarytas ir darbai pradėti
Savo ruožtu G. Belian, patvirtinusi, kad vaikų ir paauglių rodikliai, remiantis 2019 m. atliktu 15–16 m. moksleivių tyrimu, yra pablogėję, teigė, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neatbaido paauglių nuo vartojimo.
„Iš esmės negalima vertinti buvimo ar taikymo baudžiamosios atsakomybės kaip kažkokios prevencinės priemonės, kuri atgrasytų vaikus ir paauglius nuo veikų, susijusių su šiomis medžiagomis, arba nuo šių medžiagų vartojimo. Nes tarp tų asmenų, kurie padaro nusikalstamas veikas, susijusias su šiomis medžiagomis, nuo 63–65 proc. yra nepilnamečiai ir jaunimas nuo 18 iki 29 metų“, – sakė ji.
Tuo metu Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė tikino, kad sprendimai ir dėl pagalbos priklausomiems vaikams yra judinami:
„Jau yra pradėti spręsti dalykai, sudarytas planas, tam yra ir praplėsta ir vaikų sveikatos numatyti elementai, kalbant ir apie vartojimą ir priklausomybę, kadangi tai turi būti prieinama. Taigi tai numatyta plane, darbai pradėti.“
Portalas tv3.lt primena, Seime svarstomos pataisos, kuriomis neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti būtų išbraukiamas iš Baudžiamojo kodekso. Dabar už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Be kitų pakeitimų, projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
