Redakcija rekomenduoja

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą. Bet realybė daug proziškesnė.

Suteikusi leidimą Vilniuje atverti Taivano pavadinimo atstovybę Lietuva susipyko su komunistine Kinija, kuri pritaikė nedeklaruotas sankcijas. Lietuva dėl to šaukėsi partnerių paramos, bet, neoficialiais „Reuters“ duomenimis, dabar jau svarstoma ir apie atstovybės pavadinimo keitimą kinų mandarinų kalba, kad pavadinimas skambėtų kaip Taivano žmonių atstovybė arba Taivaniečių atstovybė. Panašiai kaip angliškai.

Rusija garsiai mojuoja ginklais Ukrainos pašonėje ir tyliai rezga galimą sąmokslą Kijevo centre. Britų žvalgyba išsiaiškino, kad rusai aktyviai veikia ne tik Ukrainos rytuose, bet ir jos centre, kur galimai ruošiasi pakeisti valdžią prezidento rūmuose. Tiesa, kaip tai bus daroma – nėra aišku, nes, pasak politikos apžvalgininkų, paviešinus penkis perversmų scenarijus Rusija gali turėti dar dvidešimt.

Lietuva galimai svarsto galimybę keisti Taivano atstovybės pavadinimą kinų kalba, kad jis skambėtų kaip Taivaniečių atstovybė, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Panašiai kaip kad angliškas variantas – The Taiwanese Representative Office in Lithuania. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią informaciją neigia. Kinijos vidaus ir užsienio politiką tyrinėjantys ekspertai abejoja, ar toks žingsnis, jeigu jo būtų imtasi, padėtų pagerinti santykius su Pekinu.

Dalies valdančiųjų planas imtis švelninti alkoholio pardavimo ribojimus niekur nedingo. Nors pratęstoje Seimo sesijoje projektas nesulaukė pakankamai palaikymo balsų, liberalai ketina prie klausimo grįžti. Vienintelis jiems kylantis klausimas, ar koalicijos partneriai konservatoriai išties pagalbos ranką. Tačiau panašu, kad konservatoriai, nors sutinka liberalizuoti alkoholio rinką, turi savitą viziją.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad pagrindinis pavojus dabar kyla ne Lietuvos, o Ukrainos saugumui, o stipri Ukraina gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai, kuri, pasvėrusi visas galimybes, gali nuspręsti nesiimti neapgalvotų karinių veiksmų.

Rusija jau kurį laiką prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtus tūkstančių karių ir technikos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Kremlius įsiverš į Ukrainą ir taip prasidės didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Visgi pirmasis šūvis kol kas nepaleistas, nors ekspertai svarsto, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karo pradžiai gali pasirinkti simbolinę dieną.

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus veiksmų scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje dar gyva, visuomenė turi neprarasti budrumo. Tiesa, tai nėra lengva, nes kritinio mastymo mūsuose mažėja, dezinformacijos daugėja, o Rusija agresyveja. Saugumi analitikai įsitikinę ir tuo, kad Rusija už pagalbą Ukrainai mus baus, todėl turime būti pasiruošę visokio tipo išpuoliams.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka, Seime dar neperžengusi pirmojo balsavimo slenksčio, jau kursto dalies sistemos dalyvių nepasitenkinimą. Jie baiminasi, kad vienu mostu išardžius esamą sistemą nebūtinai sulauksime siekiamo rezultato, o paprastas pacientas nuo to tik nukentėtų.

Nors omikron atmaina greičiausiai nesukelia tokių pragaištingų ūmios ligos pasekmių sveikatai kaip prieš tai siautusios atmainos, net persirgus lengva koronavirusinės infekcijos forma gali varginti nemalonūs liekamieji reiškiniai. Įspėjama, kad net jauniems asmenims gali atsirasti širdies virpėjimai, nemiga, stiprus nuovargis, atminties sutrikimai, o visa tai varginti net 6 mėnesius ir ilgiau.  Viltingai ir vis garsiau tikimasi, kad omikrono atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Ekspertai sako, kad daugiatūkstantines karines pajėgas prie Ukrainos sienos sutelkusi Rusija įsiveržti gali per artimiausias savaites. Jų teigimu, Rusija gali dirbtinai sukelti pretekstą įsiveržti į Ukrainą, kadangi Rusija negali tokio dydžio pajėgų laikyti prie Ukrainos sienos ilgą laiką. Nutolinti pirmojo šūvio gali nepadėti ir vykstančios derybos tarp Vašingtono ir Maskvos.

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Europa taip arti, kaip šiandien, ant karo slenksčio stovėjo tik 1940 metais. Rusijai žvanginant ginklais prieš Ukrainą, NATO šalys galimam konfliktui taip pat aktyviai ruošiasi. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, NATO sąjungininkai yra vieningi, supranta Rusijos gudravimus ir yra pasirengę tinkamai atsikirsti.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus blogiausius scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje gyva, bet turime neprarasti budrumo, nes Rusija šimtus tūkstančių karių iš vienos vietos į kitą permetinėja ne dėl pramogos. Tiesa, Vakarų pasaulis turi padaryti viską, kad išvengtų karo scenarijaus, įsitikinę Vilniuje vykusio tarptautinio saugumo forumo dalyviai.

Koronaviruso atvejams Lietuvoje mušant rekordus ekspertai įspėja, kad esame dar tik atvejų augimo pusiaukelėje. Visgi, nepaisant, didžiulio užsikrėtimų omikronu masto, prognozuojama, kad sveikatos sistema naujos bangos spaudimą pavyks atlaikyti. Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Pensija daugeliui žmonių yra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Nuo sukaupto darbo stažo ir sumokėtų įmokų gali priklausyti galutinė apskaičiuota jos suma – ir keli eurai per mėnesį gali tapti nemenka suma likusį gyvenimą. Įrodyti, kad „Sodra“ suklydo skaičiuodama pensiją sudėtinga, bet įmanoma. Kasmet daugiau kaip tūkstantis gyventojų apskundžia „Sodros“ specialistų sprendimus skirti senatvės pensiją. Dalį jų teismas patenkina.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Dar praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) išreiškė abejonę dėl papildomų sustiprinamųjų COVID-19 skiepo dozių naudingumo ir poveikio imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus svarstoma apie 4 skiepo reikalingumą, pasiteiravome gydytojo prof. Vytauto Usonio. Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Neseniai visuomenės ir specialistų dėmesį patraukė žinutė iš Kipro, kai paskelbta apie kelias dešimtis užsikrėtimų vadinamąja „deltakron“ atmaina. Nors vėliau pranešta, kad toks dviejų virusų hibridas ir nauja atmaina neegzistuoja, vis tik abejomis infekcijomis vienu metu užsikrėsti įmanoma. Specialistai įspėja, kad rizika tam ypač didėja, jei žmogaus imunitetas yra nusilpęs.

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Po kelių metų turėtų kilti dyzelino ir benzino akcizai, o tai reiškia, kad kils ir kuro kainos. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip kovoti su klimato krize. Visgi ūkininkams taikoma lengvata įsigyti „žaliąjį“ dyzeliną lieka, nors įsigyti jo ūkininkai galės mažiau. Žemės ūkio ministras gina šią lengvatą, tikina, kad jos panaikinimas stipriau smogtų ne patiems ūkininkams, o patiems vartotojams. Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos.

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Migrantų krizė prie Lietuvos sienos kiek atlėgo, pasieniečiai fiksuoja vis mažiau bandymų nelegaliai kirsti sieną. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina neatsipalaiduoti, kadangi Baltarusijoje vis dar yra keli tūkstančiai migrantų, kurie bet kada gali būti atgabenti prie Lietuvos sienos. Pasak ministrės, Minsko režimas taip pat ieško naujų migrantų gabenimo kelių.

Rinkimų metai dar neatėjo, bet politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams. Tarsi netyčia tai vienur, tai kitur sušmėžuoja prezidentiškai atrodančių politikių pavardės, rašomi tekstai gimtadienio proga, teigiantys, kad kitas politikas būtų geras prezidentas, pasirodo visuomenės apklausos, rodančios, kad žmonės ilgisi buvusios vadovės.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų vežimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir nuo vasario 1 dienos nebegalioja. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybė sprendimą priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu. Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc.