60 Seimo nariai balsavo už, 53 – prieš, 10 susilaikė. Pataisoms nepritarta.
„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – po balsavimo sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Apie nepavykusį balsavimą dėl privalomų skiepų ir šios idėjos ateitį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Apgailestavo, kad nepavyko
P. Kuzmickienės teigimu, pritrūko dalies valdančiajai koalicijai priklausančių politikų balsų, kurie posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei nustatytas koronavirusas ir ji yra izoliacijoje.
„Jų balsų tikrai pritrūko. Tokia ta labai paprasta priežastis, ne dramatišku skirtumu kitoks sprendimas priimtas. Reikia gerbti sprendimą, koks jis yra. Bet tuo pačiu ir apgailestauti, nes, mūsų nuomone, šis siūlymas būtų padėjęs geriau valdyti pandemiją“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
Parlamentarės teigimu, matome jau kasdien mušamus užsikrėtimų atvejų rekordus ir privalomi skiepai būtų padėję pristabdyti kylančią omikron atmainos bangą.
„Čia jų kažkoks gal ekspromtinis sprendimas“
Valdančiųjų gretose balsuodami susilaikė Liberalų sąjūdžio nariai Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys. O konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, nors dalyvavo Seimo posėdyje ir registravosi balsavimui, nebalsavo.
Jeigu liberalai J. Varkalys, R. Juška ir J. Baublys būtų balsavę už, už projektą būtų balsuojama dar kartą.
Jei ir liberalai, ir V. Aleknaitė-Abramikienė būtų palaikę projektą, ketvirtadienį Seimas būtų įteisinęs privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams.
„Bent jau kiek man teko girdėti, tai koalicijoje pakankamai vieningu balsu kalbėjome. Tas balsavimas mus nustebino, mane asmeniškai taip pat. Negirdėjau pasisakančių tų kolegų posėdyje. Sunku pasakyti. Čia jų kažkoks gal ekspromtinis apsisprendimas. Nenorėčiau labai vertinti, tik apgailestauti“, – koalicijos kolegų balsavimą komentavo P. Kuzmickienė.
„Nugalėjo sveikas protas“
„Natūralus procesas, valdančiosios daugumos nėra. <...> Skilimas yra akivaizdus“, – konstatavo R. Žemaitaitis.
Politiko nuomone, kalbant apie privalomų skiepų įvedimą, Seimo salėje „nugalėjo sveikas protas“.
„Jokios logikos nėra išskirti dvi socialines grupes privalomiems arba priverstiniams skiepams. Tai Konstitucijos prieštaravimas. O kitas dalykas, mes bandėme sakyti, kad privalomi skiepai nėra reikalingi tai socialinei grupei, kuri yra šiandien tvarkingiausia, punktualiausia ir labiausiai besilaikanti savo principų“, – kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos narys.
Jis pažymėjo, kad opozicijos turimais neoficialiais duomenimis, tarp tiesiogiai su pacientais dirbančių medikų, nepasiskiepijusiųjų yra vos 1 proc., 3 proc. nepasiskiepijusių žmonių dirba aptarnaujančiame personale, apie 5 proc. – administracijos personalo, buhalterijos darbuotojai, ūkvedžiai, kurie dirba gydymo įstaigose.
„Aš prieš tokią formą, kurią naudoja Vyriausybė. Represinėmis priemonėmis bandoma pasakyti, kad jeigu jūs nesiskiepysite, tai negausite gydymo, jei nesiskiepysite – jūsų vaikai neis į mokyklą“, – teigė R. Žemaitaitis.
Lietuvoje svarstomos priemonės – švelnios
P. Kuzmickienė reagavo į kolegos parlamente kritiką privalomiems skiepams.
„Tai nėra iš dangaus nukrentančios priemonės. Tariamasi su ekspertais, tokias priemones, tik griežtesnes, naudoja, siūlo ir įgyvendina kitos Europos valstybės“, – teigė konservatorė.
Politikė pasakojo, kad kol Lietuvoje buvo kalbama tik apie medikų ir socialinių darbuotojų privalomą skiepijimą, Vokietija ir Prancūzija svarsto įvesti visuotinį privalomą skiepijimą.
Austrija jau yra įvedusi privalomus skiepus suaugusiems gyventojams, Italijoje vakcina privaloma visiems, kurie yra sulaukę 50 metų, Graikijoje – 60 metų ir vyresniems gyventojams.
Gali ieškoti būdų, kaip grįžti prie idėjos
Po pralaimėto balsavimo ketvirtadienį Seime, P. Kuzmickienė negalėjo atsakyti, ar tai yra privalomų skiepų projekto mirtis.
„Man sunku pasakyti, kaip mes toliau darysime. Tokios diskusijos neturėjome. Stebėsime tolesnę susirgimų dinamiką. Kokie didžiausi poreikiai bus, atitinkamai formuluosime sprendimus. Neatmesčiau, kad ieškotumėme būdų, kaip sugrįžti prie šio projekto“, – teigė P. Kuzmickienė.
Visgi greitu, greičiausiai, grįžti nepavyks, nes ketvirtadienį pasibaigė pratęsta Seimo rudens sesija.
„O sprendimų reikėjo šiandien. Tenka apgailestauti“, – pripažino konservatorė.
Tai tik dalis pokalbio su P. Kuzmickiene ir R. Žemaitaičiu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
Negalėtų dirbti
Kaip anksčiau yra sakęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pataisose buvo išskirtos tos sritys, kurių darbuotojams labai sunku darbo metu išvengti kontakto su kitais žmonėmis, kyla didelė rizika užsikrėsti COVID-19. A. Dulkys manė, kad pataisoms įsigaliojus vasario 14 dieną, darbuotojai būtų turėję užtektinai laiko pasiskiepyti.
Skiepai būtų buvę privalomi žmonėms, kurie verčiasi:
asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
socialinės paslaugos ir veikla:
socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.
Skiepai nebūtų privalomi tuomet, kai darbuotojai jų negalėtų atlikti dėl medicininių kontraindikacijų ar tuomet, kai darbuotojai būtų persirgę COVID-19.
Įstatymo pataisomis buvo numatoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei leidžia darbo pobūdis, jiems turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – darbuotojas turėtų būti perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, jei jį galima atlikti nepasiskiepijus. Kitu atveju darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo be darbo užmokesčio, kol pasiskiepytų ir įgaus imunitetą.
Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų turėjęs teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Įstatymas būtų galiojęs nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. sausio 1 d.
Naujas užsikrėtimų rekordas
Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis maždaug tūkstančiu atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą.
Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1086 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 100 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 25 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 24,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 589,1 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,7 tūkst. žmonių.
