Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį. Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, 15 parlamentarų susilaikė. Parlamentarai nusprendė grąžinti projektą tobulinti.
Apie mokesčio ateitį kalba miglotai
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas po nesėkmingai pasibaigusio balsavimo teigė, kad atsakomybė už automobilių taršos mokestį dabar tenka Susisiekimo ir Finansų ministerijoms. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į šias ministerijas, prašydamas ministerijas pateikti savo matymą, koks likimas laukia automobilių taršos mokesčio.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sėdėjo greta S. Gentvilo, kai vasarą buvo pristatinėjamas automobilių taršos mokesčio projektas. M. Skuodis tuomet atkreipė dėmesį, kad 90 proc. asmeninių kelionių Lietuvoje vyksta asmeniniu transportu. Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis.
Susisiekimo ministras pasakojo, kad už automobilių taršos mokestį surinkti pinigai bus skirti darnaus judumo vystymui.
„Vien nacionaliniu mastu planuojamos bene 2 mlrd. eurų investicijos, kad žmonės turėtų alternatyvą ir galimybę rinktis keliauti be asmeninio automobilio. Kelionės automobiliais miestuose vidutiniškai sumažėtų bent 15 proc., atitinkamai augtų naudojimasis patogiu, greitu ir atnaujintu viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis“, – tuomet sakė M. Skuodis.
„Norime geresnio viešojo transporto, norime geresnių dviračių ir pėsčiųjų takų“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministerijos atstovų atsiųstame atsakyme naujienų portalui tv3.lt teigiama, kad Vyriausybė vienbalsiai pritarė automobilių taršos mokesčio projektui, tad ministerija neturi kitokios pozicijos, nei ministrų kabinetas.
„Susisiekimo ministerija Žaliojo kurso tikslų siekia per infrastruktūros įrengimo ir įvairių iniciatyvų finansavimo instrumentus.
Tarp kurių ir jau baigiami elektromobilių įkrovos stotelių bei nacionaliniai dviračių takų plėtros planai, geležinkelių tinklo elektrifikacija, modernių ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas, oro uostų modernizavimas siekiant tvarių sprendimų, priimti reikalingi teisės aktai dėl ambicingų žaliųjų viešųjų pirkimų, Kelių priežiūros ir plėtros įstatyme numatyta, jog 5 proc. lėšų privalės būti skirta Darnaus judumo projektams“, – savo darbus mažinant transporto taršą vardijo Susisiekimo ministerija.
Visgi apie mokesčio ateitį ministerijos atstovai kalba aptakiai.
„Dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su taršos mokesčiu, turės apsispręsti Vyriausybė“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme teigia ministerijos atstovai.
Sako, kad kalbėti apie detales anksti
Kita ministerija, į kurią pirštu bedė S. Gentvilas – Finansų.
„Finansų ministerija turi Mokesčių darbo grupę, tačiau mes skubėjome, nes matome, kad problemos yra didelės, todėl mes truputį anksčiau baigėme, dėl to aš einu į tribūną, ne finansų ministrė. Matysime, gal bus kitų mokesčių, bet čia jau bus Finansų ministerijos lūpomis“, – pasakojo S. Gentvilas.
Finansų ministerijos atstovai antrino kolegoms iš Susisiekimo ministerijos – ministerija mokesčio naudą mato, bet apie jo ateitį kalbėti nenori.
„Automobilių taršos mokestis yra susijęs su pasauliniais klimato kaitos ir žaliojo kurso įsipareigojimais, be to tarptautinių organizacijų – Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – yra vertinamas, kaip vienas mažiausiai žalingų ekonomikai.
Konkrečiai detalizuoti, kaip bus tobulinamas automobilių taršos mokesčio projektas šiuo metu yra pernelyg ankstyva“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme teigė Finansų ministerijos atstovai.
Ryte laidojo mokestį, po pietų švelnino toną
„Kiekvienas projektas gali būti tobulintas, tą tikėjomės daryti po pateikimo. Problema išlieka, transporto tarša didėja, ji žudo, ji kainuos mums sankcijomis. Man atrodo, kad tie, kas plojo... Aš esu tas politikas, kuris gebu klausytis, tikrai esu linkęs patobulinti projektą.
<...> Supraskime, kad problema lieka. Ar ją per mokesčius spręsti? Patys suprantame, kad tai labai sudėtingas projektas, bet problema lieka. Ta kometa artėja“, – po nesėkmingi balsavimo Seimo salėje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Po posėdžio ministras laidojo automobilių taršos mokesčio idėją.
„Po šiandienos, man atrodo, apie mokestį nebegirdėsime. <...> Aš nieko netaisysiu dėl automobilių taršos mokesčio“, – tuomet žurnalistams sakė S. Gentvilas.
Kiek vėliau tą pačią dieną ministro tonas sušvelnėjo.
„Reikia grįžti į Vyriausybę tą sužiūrėti, nedaryti karštų išvadų, problema išlieka dėl augančios transporto taršos ir ieškoti efektyvių priemonių. Mokestis buvo viena iš tų priemonių“, –sakė S. Gentvilas.
Ministras bedė pirštu į kitas ministerijas. Pasak jo, transporto tarša yra Susisiekimo ministerijos problema, o mokesčiai – Finansų ministerijos klausimas.
„Reikės sėsti su Susisiekimo ministerija ir klausti, kaip jie įsivaizduoja sumažinti. Pasaulio lyderiai ne veltui renkasi į Glazgą ir kitur, kad darytų, o ne sėdėtų ramiai ant fotelio ir nedarytų nieko“, – teigė S. Gentvilas.
Kritikos strėlės – Laisvės partijai
Šią savaitę S. Gentvilas dar stipriau akcentavo, kad po nesėkmingo balsavimo Seime, automobilio taršos problema krenta ant Susisiekimo ministerijos pečių.
Kalbėdamas, kodėl automobilių taršos mokestį rengė Aplinkos, o ne Susisiekimo ministerija, S. Gentvilas aiškino, kad ėmėsi atsakomybės ir tikėjosi, kad būdamas Seimo nariu, sulauks daugiau palaikymo parlamente, nei nepartinis Laisvės partijos deleguotas Susisiekimo ministras M. Skuodis.
Jis svarstė, kad mokesčio projektas galbūt netiko Laisvės partijai, tačiau tvirtino, kad nežino atsakymo, kas konkrečiai netiko laisviečiams.
„Aš nežinau, jie turi patys atsakyti už sritį, už kurią yra atsakingi, o atsakomybės vengimas nėra politiškai atsakingas žingsnis.
Dabar jų eilė įrodyti, kad jie žiūri realiai į problemas, kurios yra akivaizdžios, mokslu įrodytos ir jie, kaip miestiečiai, aukšto išsilavinimo žmonės, turi imtis iniciatyvos. Transporto tarša yra egzistuojanti, reali ir ji yra nesprendžiama šiandien Lietuvoje“, – LRT radijui sakė S. Gentvilas.
Už automobilių taršos mokestį balsavo du Laisvės partijos nariai – Kasparas Adomaitis ir Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Algirdas Žukauskas susilaikė, o visi likę valstiečiai balsavime nedalyvavo.
Nebalsavo specialiai?
„Aš žiūriu pirmiausia į Laisvės partiją, kuri sėdėjo man už nugaros. Ten tik trys ar keturi liko balsuoti. Neatsisukinėjau, ar jie išėjo, ar sėdėjo, bet nespaudė mygtuko. Žinau, kad Laisvės partija buvo pasisakę prieš šį projektą, tiek Vytautas Mitalas, tiek Aušrinė Armonaitė. Tiesa, Vyriausybėje Laisvės partijos nariai balsavo visi už. Nes šis įstatymas jau buvo ne Aplinkos ministerijos, o Vyriausybės“, – naujienų portalui tv3.lt sakė E. Gentvilas.
Įstatymą Seimui teikė Vyriausybė, šis įstatymas ten buvo patvirtintas vienbalsiai.
„Kodėl vakar balsai taip išsisklaidė aš nesigilinau, neturėjau laiko. Kažkas negerai, tarsi nebylus protestas prieš Vyriausybę. Aplinkos ministras dar birželio mėnesį sukvietė visą koalicija iš visų partijų trijų. Dalyvavo virs 40 žmonių iš visų frakcijų. Tada buvo išdėstyta pozicija, Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė palaiko. Tada įstatymas dar buvo tobulintas ir lapkričio mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą teikti Seimui. Kažkaip keistai atsitiko, kad didelė dalis nebalsavo“, – pasakojo E. Gentvilas.
Anot jo, yra tik vienas receptas išspręsti įvairius nesusipratimas, sėsti ir kalbėtis.
„Jei nori, kad Vyriausybės svarbūs projektai praeitų, tai jie ir pralėks. Tiesiog premjerė turi nuolat duoti signalus. Viktorijos Čmilytės-Nielsen kviečiami frakcijų seniūnai visada renkamės kiekvieną pirmadienį. Šį kartą rinkomės praeitą ketvirtadienį. Bet šiaip koalicija turi dažniau rinktis, nieko naujo aš nepasakysiu“, – pasakojo politikas.
Jis sako manantis, kad turėtų būti įtvirtinta ir koalicijos taryba, bet iš šios idėjos viešai buvo pasišaipyta.
„Paskui turime visokių problemų, pradedant trąšomis ir baigiant kitkuo“, – sakė jis.
Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų perpus mažesnis, o visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais. Vidutinis metinis taršos mokestis automobilių savininkams būtų siekęs apie 140 eurų, o pereinamuoju laikotarpiu kas antras automobilio savininkas būtų mokėjęs iki 100 eurų automobilio taršos mokesčio.
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį būtų mokėję tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet būtų mažėjęs 10 g/km iki kol būtų pasiekęs 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį būtų reikėję mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
