Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos. Jei jos galiausiai bus priimtos, Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.
Nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui – benzinui bei dyzelinui – būtų įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet laipsniškai didėtų. Tačiau akcizas nekistų „žaliajam“ dyzelinui, kuriam lengvata gauna ūkininkai.
„Žaliąjį“ dyzeliną šiuo metu gali naudoti 126 tūkst. ūkininkų. Sutarėme akcizo nekeisti, jis išlieka to paties lygio. Tačiau nuo 2024 m. įvedame sunaudojamo dyzelino lubas. 2024 m. maksimalus kiekis įsigyti bus 100 tūkst. litrų, o tai palies 0,2 proc., arba 247 ūkius. Nuo 2025 m. lengvatinio dyzelino riba sumažės iki 50 tūkst. litrų, o tai palies 0,6 proc., arba 721 ūkius“, – pateikiant projektą Seimui tuomet kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jei nebūtų lengvatos, stipriai brangtų maistas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad ūkininkams teikiamos visokios išimtys todėl, kad žemės ūkis yra ta veiklos sritis, kuri gamina maistą visiems lietuviams.
„Žemės ūkio politikos, kurioje numatytos tiesioginės išmokos žemės ūkiui ir ūkininkams, pirminis tikslas yra užtikrinti įperkamą maistą savo piliečiams“, – kalbėjo K. Navickas.
Ministro teigimu, visos ūkininkams teikiamos lengvatos, įskaitant ir dyzelino lengvatą, yra dėl to paties tikslo – kad žemės ūkio produkcija būtų įperkama.
„Žemės ūkyje dyzelinas yra ženkli dedamoji prie produkcijos kainos. Dėl to ši lengvata yra paliekama“, – sakė ministras.
Jeigu lengvata būtų panaikinta, anot K. Navicko, maisto kainos stipriai šautų į viršų.
„Tai dedamoji maisto gamybos dalis“, – teigė jis.
Nors ant žmonių pečių guls automobilių mokesčio našta, dyzelino lengvata – teisinga?
Visgi ūkininkams dyzelino lengvata paliekama tuomet, kai ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje kalbama apie griežtesnes priemones, kurios skirtos valdyti klimato krizę.
Rudenį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pirmą kartą istorijoje vertindama Lietuvos aplinkosaugos būklę, pateikė rekomendacijas, kaip būtų galima kovoti su klimato kaita.
Tarp EBPO pateiktų rekomendacijų – laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto mokesčio tarifo lygio ir įvertinti, ar reikėtų dar labiau didinti abiejų mokesčių tarifus, siekiant skatinti netaršių transporto priemonių pardavimą; Laipsniškai atsisakyti viso iškastinio kuro paramos priemonių, įskaitant PVM tarifo sumažinimą centriniam šildymui, imantis atitinkamų priemonių labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių naštai sumažinti; įvesti automobilių taršos mokestį.
Pastarasis šią savaitę Seimo salėje patyrė nesėkmę, kai parlamentarai po pateikimo jam nepritarė. Automobilių taršos mokesčio likimas šiuo metu nėra aiškus. Seimas grąžino jį iniciatoriams tobulinti, o S. Gentvilas apie mokesčio ateitį komentavo dvejopai.
„Po šiandienos apie mokestį nebegirdėsime, man atrodo. <...> Šiuo atveju aš nieko netaisysiu dėl automobilių taršos mokesčio. Tai iš tikrųjų aiškus signalas, o priemonių tikrai reikės, nes problema išlieka. <...> Kol kas negirdėjau jokių pasiūlymų, kaip spręsti kitaip.
Seimo salėje net neprasidėjo diskusija, nes po pateikimo ji turėjo prasidėti, tai turiu rimtai įsivertinti, jei net nenorima pradėti diskusijos, tai gal neverta eikvoti laiko, o susikoncentruoti į tai, apie ką norima diskutuoti Seime, bet aš pasiūlymų negirdėjau“, – žurnalistams po balsavimo Seime sakė ministras.
Po kelių valandų jis buvo kiek mažiau kategoriškas.
„Reikia grįžti į Vyriausybę tą sužiūrėti, nedaryti karštų išvadų, problema išlieka dėl augančios transporto taršos ir ieškoti efektyvių priemonių. Mokestis buvo viena iš tų priemonių“, – BNS sakė S. Gentvilas.
Automobilių taršos mokestis neretai iš Seimo opozicijos narių sulaukė kritikos, kad tai ne taršos, o turto mokestis, kuris stipriausiai guls ant pažeidžiamiausių visuomenės grupių – mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, senjorų.
Mokesčiui oponuojantys neretai stebėjosi, kad už savo automobilį metinį mokestį mokėtų pensininkas, kuris su juo važiuoja kelis kartus per metus, o tuo metu ūkininkai, naudojantys taršią techniką, gauna lengvatą dyzelinui.
Visgi, nors praėjusioje kadencijoje dirbo aplinkos ministru, K. Navickas mano, kad lengvata ūkininkams įsigyti dyzeliną yra teisinga.
„Lengvatos naikinimas žemės ūkyje nugultų į to paties pensininko ar mažesnes pajamas gavusio žmogaus sąnaudas, nes tai galutiniame rezultate nusėstų į kainos dedamąją. Iš kitos pusės, žemės ūkis yra ir darbo vietos kaimiškose vietovėse, kur jos nėra taip lengvai sukuriamos. Jeigu mes prarandame konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, turėtume didelę naštą iš biudžeto padengiant ir sprendžiant socialines problemas kaimiškose vietovėse. Tai taip pat reikia turėti mintyje“, – kalbėjo K. Navickas.
Dyzelino lengvatą susiejo ir su ekologija
Ir nors dyzelinas siejamas su tarša, Lietuvos ūkininkams taikomą lengvatą įsigyti dyzeliui K. Navickas susieja ir su aplinkosauga.
„Ši lengvata susijusi ir su ekologiško maisto gamyba. Ekologiškam maistui reikia kaip tik daugiau ir intensyvesnio mechaninio dirbimo, kad būtų išnaikintos piktžolės, kad būtų nušienautos ne tokios derlingos pievos. Dyzelinio poreikis tuose produktuose, kurie yra sveikesni, dėl mechaninio apdirbimo yra didesnis“, – aiškino K. Navickas.
„Kai kuriais atvejais ne pati ženkliausia lengvata duoda daug didesnę pridėtinę vertę bendrąja prasme“, – pridūrė jis.
Žemės ūkis be dyzelino – įmanomas
Tačiau per artimiausius dešimtmečius dyzelino žemės ūkyje neturėtų likti. Šioje kadencijoje priimta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje.
„Viskas įmanoma“, – taip galimybę pasiekti žemės ūkį be iškastinio kuro įvertino K. Navickas.
Ministro teigimu, daug kas priklausys nuo Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, solidarumo ir technologinių naujovių.
„Technologijos vystosi tokiu greičiu, kad mes negalime net numanyti, kas gali laukti. Manau, kad daugelis sprendimų eina teisinga kryptimi“, – sakė jis.
Prie tokių sprendimų K. Navickas priskyrė antros kartos biodegalų gamybą, biometano gamybos skatinimo priemonės, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Visi šie technologiniai postūmiai yra link iškastinio kuro atsisakymo“, – kalbėjo K. Navickas.
Tai tik dalis pokalbio su K. Navicku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.