NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas.
Pastarosiomis dienomis keletas bloko šalių paskelbė virtinę sprendimų dėl savo pajėgų dabartinių arba būsimų dislokavimų. NATO pranešime pažymima, kad Danija nusprendė pasiųsti į Baltijos jūrą vieną fregatą ir perkelti į Lietuvą keturis naikintuvus F-16, sustiprinsiančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją.
Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė paskelbusios „padidintą parengtį“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų
Krašto apaugos ministras Arvydas Anušauskas negalėjo atskleisti, kokie tiksliai pajėgumai gali atsidurti Lietuvoje ir kada tai galėtų įvykti.
„Apie konkrečius pajėgumus kalba planavimo specialistai NATO štabuose, tačiau, be abejo, viešumai galime įgarsinti tai, kad NATO, kaip aljansas reaguoja, jis negali būti abejingas tai situacijai, kuri susiklostė Rusijos dėka“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, Rusijos kariniai pajėgumai, kurie dešimtimis kartų pranoksta NATO karinius pajėgumus Rytų Europoje, telkiami ties Ukrainos siena.
„Kaip reakciją, kaip atgrasymo priemonę nuo nepagalvotų veiksmų, NATO valstybės generuoja savo pajėgumus ir taip pat deklaruoja, kad imsis atitinkamų priemonių stiprinant savo šalių saugumą, ypač rytiniame Europos pakraštyje“, – teigė A. Anušauskas.
„Reakcija visada priklauso nuo kitos pusės veiksmų. Jeigu Rusija neklausys protingų patarimų ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir iš NATO valstybių nesiimti nepagalvotų karinių veiksmų, tai tų kelių dienų gali ir neprireikti.
Tačiau jeigu imsis neapgalvotų veiksmų, žinoma, tie pajėgumai iškart aktyvuojami, keliauja į savo paskirties vietas pagal iš anksto sudėliotą planą“, – tvirtino ministras.
NATO reakcija turi būti adekvati, Rusijai karinės grėsmės nėra
A. Anušauskas kalbėjo ir apie pačios Lietuvos pasiruošimą dabartinėje nestabilioje regiono saugumo situacijoje.
„Papildomų pratybų mums nereikia, pas mus viskas suplanuota iš anksto ir deklaruota apie tuos planus. Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, nesiekia prieš Rusiją kokio nors karinio pranašumo, todėl mūsų veiksmai yra adekvatūs saugumo situacijai“, – teigė A. Anušauskas.
Visgi, anot A. Anušausko, dabartinėje situacijoje svarbu galvoti ne tik apie Rusijos pajėgas prie Ukrainos sienos, bet ir Kremliaus pasiųstas pajėgas į Baltarusiją, kurioje, kaip tvirtina Minskas ir Maskva, vasario mėnesį vyks mokomosios pratybos.
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas teigė, kad pirmajame etape – iki vasario 9 dienos – planuojamas perdislokavimas ir pajėgų grupių suformavimas. O antrajame etape – nuo vasario 10 iki 20 dienos – vyks bendros pratybos „Sąjungos ryžtas 2022“.
„Rusija permeta didelius pajėgumus į Baltarusiją, į mūsų kaimynystę, už kelių dešimčių ar kelių šimtų kilometrų, bet tai jau yra kita teritorija, kurią Rusijos kariuomenė įsisavina. Tie pajėgumai nukreipti prieš Ukrainą, tačiau destabilizuoja saugumo situaciją visame regione“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Žinoma, kad Lietuvos kariuomenė turi savo planus, turi scenarijus, kaip reaguoti, ką daryti kiekvienu atveju, kaip elgtis. Aš neįgarsindamas tų planų, galiu pasakyti, kad tiek daroma, tiek stebima situacija ir jos pokyčiai. Būtent reakcija turi būti adekvati, ne perteklinė, ne tokia, kokią demonstruoja Rusija.
Kuri, tiesą sakant, realiai išsiduoda, kad jai jokios realios karinės grėsmės ties jokia NATO šalimi ar iš NATO pusės nėra. Jeigu gali praktiškai visus savo pajėgumus, kurie gali kariauti, siųsti link Ukrainos sienos, tai rodo, kad kitur visur jokių grėsmių nėra. Nėra ir grėsmės iš Ukrainos pusės, čia ja Rusijos užsienio politikos įgyvendinimas karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Stipri Ukraina gali atgrasyti Rusiją
Lygindamas vasario mėnesį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas su praėjusių metų rugsėjį organizuotomis „Zapad“ pratybomis, A. Anušauskas pabrėžė, kad Rusija į Baltarusiją permeta kelis kartus daugiau pajėgumų.
„Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad nors dažniausiai žiūrime iš savo prizmės, turime žiūrėti ir iš regiono prizmės. Didžiausias pavojus, šiuo atveju, permetant pajėgumus į pietų Baltarusiją, kyla būtent Ukrainai.
Mes saugumo situaciją vertiname iš regiono perspektyvos. Žinoma, žiūrime, kiek tos kariuomenės, kokie tai pajėgumai, kaip greitai tai permetama. Stebime saugumo pokyčių indikatorius“, – aiškino A. Anušauskas.
„Bet pagrindinis pavojus yra būtent Ukrainai, ne Lietuvai. Tačiau, žinoma, mes jaudinamės dėl Ukrainos. Mano manymu, tik stipri Ukraina gali atgrasyti Rusiją nuo neapgalvotų karinių veiksmų. Ukrainą ir reikia remti karinėmis priemonėmis. Stipri Ukraina, sakyčiau, būtų neįkandamas riešutas Rusijai. Pasverdama galimas pasekmes, ji tokių neapgalvotų veiksmų nesiimtų, kokių imasi dabar“, – pridūrė ministras.
Tai tik dalis diskusijos iš laidos „Dienos pjūvis“, kurioje be A. Anušausko dalyvavo ir Merilando universiteto (JAV) vyriausioji mokslininkė, saugumo strategė Eglė Murauskaitė. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
