Apie sprendimą atidėti galimybių pasą vaikams ir apskritai apie šios priemonės ateitį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Atidėjo galimybių pasą vaikams
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių paso įsigaliojimą vaikams nuo 12 metų. Iki kovo 1 d. galimybių pasas bus reikalingas sulaukusiems 16 metų.
„Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigose ne visi vaikai testuojami profilaktiškai, jų atliekamų savikontrolės testų kol kas negalima susieti su Galimybių pasui keliamais kriterijais, taip pat nedidelė vaikų dalis 12–15 metų amžiaus grupėje yra pasiskiepijusi, Galimybių pasu kol kas gali naudotis nedidelė vaikų dalis.
Siekiant suteikti daugiau laiko paskiepyti vaikus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), siūloma pakeisti Nutarimą ir patikslinti Galimybių paso išdavimo kriterijus vaikams, numatant kad reikalavimas turėti Galimybių pasą kontaktinėse veiklose vaikams taikomas ne nuo 12 metų ir 2 mėnesių, o nuo 16 metų“, – rašoma nutarime.
Pakeitimas galios iki 2022 m. vasario 28 d., o nuo 2022 m. kovo 1 d. vėl būtų reikalaujama galimybių pasą turėti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.
Ministerija nurodo, kad pilnai vakcinuoti yra 33,79 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų. 60,8 proc. šios amžiaus grupės vaikų nėra imunizuoti.
Nuspręsta vaikams tiesiog leisti persirgti?
„Nukelti į kovo mėnesį tai reiškia sakyti, kad galimybių paso tiems vaikams ir nereikės. Kovo mėnesį omikron atmaina bus praėjusi ir mes nešnekėsime apskritai apie galimybių pasą“, – spėjo V. Zemlys-Balevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, komentuodamas Vyriausybės sprendimą dėl galimybių paso vaikams, praėjusį trečiadienį teigė, kad esminė žinutė yra ta, kad laboratorijos, tyrimų centrai koronaviruso testo atsakymus teiktų greitai ir sklandžiai.
„Kadangi auga atvejų skaičius, kitose šalyse jis yra stulbinantis, mes norime būti pasiruošę, kad prioritetas yra simptominiai atvejai. Būtent visus savo testavimo prioritetus persižiūrime, kas nėra prioritetas.
Vaikų atžvilgiu PGR testų gavimas mobiliuose punktuose šiuo metu mums nėra prioritetas. Vaikams veikia daugybė kitų elementų: savikontrolė, testai namams, kaupinių metodai. Yra tų priemonių. Mūsų žvilgsnis į simptominius“, – teigė A. Dulkys.
„Pasiteisinimas, kad testavimas yra priežastis... Testavimas ir turi būti simptominis, o galimybių pasas yra skiepijimo skatinimas. Aš visada buvau prieš idėją sieti testavimą su galimybių pasu, nes testavimas negarantuoja jokio saugumo, jis neapsaugo.
Testavimas yra tik prevencinė priemonė. Sieti jį su galimybių pasu nėra prasmės, reikia jį sieti tik su vakcinavimu“, – laidoje „Dienos pjūvis“ valdžios argumentus komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininko įsitikinimu, tik gauta vakcina gali garantuoti galimybę gauti galimybių pasą. Pasak jo, sprendimas atidėti galimybių pasą vaikams reiškia, kad nuspręsta tiesiog leisti vaikams persirgti koronavirusu.
„Panašu, kad visiems tai tinka. Jei visuomenės pritarimas tam yra, tada, kas belieka daryti“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.
Persirgimas veikia kaip vakcina
„Neabejotinai persirgimas veikia kaip vakcina, vaikai serga lengviau daugeliu atvejų kaip suaugusieji. <...> Dabar turimi duomenys leidžia tikėtis, kad persirgimas omikron atmaina daugeliui yra kur kas lengvesnis, tai matyt taip ir stengiamasi moderuoti tą situaciją“, – laidoje „Dienos pjūvis“ samprotavo J. Sejonienė.
Pasak jos, ne vienas virusologas skelbia, kad su omikron atmaina teks susidurti beveik visiems – ir vakcinuotiems, ir nevakcinuotiems. Dėl to, anot J. Sejonienės, ir nuspręsta atidėti galimybių pasą vaikams, leidžiant tėvams patiems pasirinkti, ar skiepyti vaiką, ar laukti, kol jis persirgs.
„Tai kadangi šiuo metu situacija leidžia tikėtis, kad didžiąją dalį persirgimų turėsime lengvesnių. Kadangi daugeliui tėvų tai yra priimtiniau, negu vakcinacija, tai ta taktika dėl to ir pasirinkta“, – teigė parlamentarė.
Omikron pabaiga gali reikšti ir galimybių paso pabaigą
Duomenų mokslininko V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, žvelgiant į kitų valstybių patirtį, omikron atmainos banga Lietuvoje turėtų baigtis per mėnesį.
„Kai nusileis ta banga, nukris tiek atvejų skaičiai, tiek hospitalizacija“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Sparčiausiai plintančios atmainos bangos pabaiga, anot pašnekovo, gali reikšti ir galimybių paso pabaigą.
„Galimybių paso esmė yra tam, kad žmonės prisimintų, kad reikia pasiskiepyti, o pasiskiepijimas mažina ligoninių užimtumą ir taip toliau. Tai jeigu tos problemos nebus, kam tas galimybių pasas reikalingas.
<...> Jeigu kovo mėnesį ta banga nukris ir būsime visi imunizuoti, ar prasirgę, ar pasiskiepiję, tada galimybių pasas neturės prasmės. Jeigu visi imunizuoti, tai kam jis reikalingas?“ – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Galimybių pasas tuoj neteks prasmės
Kalbėdama apie galimybių pasą, J. Sejonienė sutiko su V. Zemliu-Balevičiumi ir tvirtino, kad šią priemonę reikia atsieti nuo testavimo.
„Galimybių pasas turėtų galioti tik tai tiems, kurie yra vakcinuoti. Pagrindinis jo tikslas ir yra vakcinacijos skatinimas“, – sakė Seimo narė.
Ji taip pat sutiko, kad galimybių paso pabaiga artėja.
„Kiekviena priemonė yra veiksminga vienu ar kitu metu. Panašu, kad galimybių pasas, kai didžioji visuomenės dalis bus vakcinuota arba persirgusi, matyt, jis nebeturės savo prasmės. Tikėtina, kad pavasariop gali tekti jo visai atsisakyti“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Tai tik dalis pokalbio su V. Zemliu-Balevičiumi ir J. Sejoniene laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
Vyriausybėje – svarstymai dėl galimybių paso reikalavimų, bet atsisakyti jo neplanuojama
Atsisakyti galimybių paso šiuo metu nėra planuojama, tačiau vyksta diskusijos, kaip galėtų keistis jo reikalavimai, sako Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
„Atsisakyti – ne. Kaip epidemiologinių kontrolės priemonių komplekse yra svarstomas galimybių paso klausimas plačiąja prasme, bet tik atsisakymo būdu, tai ne“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Pasak jos, apie galimybių pasą svarstoma kontekste kitų priemonių, „kaip tai prisideda prie epidemiologinės situacijos gerinimo ar nebloginimo“.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, dėl galimybių paso reikalavimų valdant koronaviruso pandemiją klausimus kelia verslininkai, išdiskutuotus siūlymus turėti tikimasi per kelias savaites.
„Šis klausimas buvo keliamas prekybininkų ir verslo žmonių atstovų, kadangi turime skirtingas praktikas užsienio šalyse. Vienos turi analogą galimybių pasui, gali būti skirtingu pavadinimu, tik pramogoms, kiti – ir prekybai, tai taip, diskutuojama, žiūrima, ieškoma“, – teigė ji.
„Šiandien dienai reikėtų detaliai išanalizuoti ir neskubant priimti tokį sprendimą. Kad tokių klausimų svarstymas vyksta įvairiuose posėdžiuose, tai tikrai taip, šiandien dienai apsisprendimo, kad galimybių pasą atšaukti nuo kažkurios dienos, tikrai nėra“, – kalbėjo viceministrė.
Tiek ji, tiek kanclerė pabrėžė, jog nors šiuo metu galima konstatuoti, kad serga ir kitus koronavirusu užkrečia taip pat ir pasiskiepiję žmonės, vis dėlto jų ligos eiga yra lengvesnė, todėl gyventojai, ypač priklausantys rizikos grupėms, vis viena turėtų skiepytis.
Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Įsidėmėkite: nuo šiandien įsigalioja pokyčiai dėl kaukių ir izoliacijos tvarkos
Šalyje sparčiai plintant omikron atmainai nuo pirmadienio, sausio 17 d., įsigalioja naujas pandemijos valdymo algoritmas, apimantis pokyčius tiek dėl izoliacijos tvarkos, tiek kaukių renginiuose dėvėjimo.
Visų pirma nuo sausio 17 d. griežtinamos renginių taisyklės – visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.
Respiratorių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems žmonėms, kurie dėl savo sveikatos būklės respiratorių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
Pažymima, kad renginio organizatoriai privalo užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių.
Respiratorius rekomenduoja dalinti vietoje
Be to, renginių organizatoriams rekomenduojama renginio vietoje dalinti žiūrovams respiratorius bei iki renginio ir per pertraukas leisti vaizdo ar garso įrašą apie privalomą respiratorių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekcijos būtinybę bei draudimą valgyti ir gerti salėje.
Be to, prie įėjimo į renginio vietą renginio organizatorius privalo pateikti informaciją (ne mažesnio nei A4 formato matomą užrašą) žiūrovams ar dalyviams apie tai, kad renginio metu privaloma dėvėti respiratorius, jei renginys organizuojamas uždaroje erdvėje.
Dėvėti respiratorius ar arba medicinines kaukes rekomenduojame ir tokiu atveju, jei renginys vyksta atvirose erdvėse, tačiau nėra išlaikomas saugus, ne mažesnis kaip 2 metrų, atstumas, nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).
Trumpėja izoliacija po kontakto su sergančiuoju
Nuo pirmadienio iki septynių dienų trumpinamas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliacija bus taikoma tik kartu gyvenantiems bei didžiausios rizikos sąlytį darbe turėjusiems asmenims.
Izoliuotis privalės visi asmenys, nepaisant jų imunizacijos statuso, t. y. ir paskiepyti žmonės, išimtis bus taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims (kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu).
Atskiros taisyklės numatytos asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms su apgyvendinimu susijusias paslaugas, bei ugdymo įstaigoms.
Darbo vietoje sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija bus taikoma tik tuo atveju, jeigu jie su sergančiu asmeniu buvo uždaroje patalpoje ilgiau nei keturias valandas ir kontaktavo mažesniu nei metro atstumu. Šių sąlytį turėjusių asmenų sąrašą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turės pateikti darbdaviai.
Izoliuotis nereikės ir socialinėje aplinkoje ar mažesnės trukmės arba per didesnį atstumą kontaktą turėjusiems gyventojams, tačiau jiems bus rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.
Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.
7 dienų izoliacijos terminas bus taikomas nuo pirmadienio naujai izoliuojamiems žmonėms, o gyventojai, kuriems anksčiau buvo skirta 10 dienų izoliacija, dėl jos sutrumpinimo turės kreiptis į NVSC.
Jeigu izoliacijos po kontakto laikotarpiui gyventojui reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuo pirmadienio dėl jo reikės kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į NVSC. Gyventojas turės pateikti prašymą per Elektroninius valdžios vartus adresu www.epaslaugos.lt, registruotu paštu ar atstovui atvykus į NVSC departamentą ar teritorinį jo skyrių.
Sergant besimptome liga izoliuotis tereikės 7 dienas
Taip pat trumpinama izoliacija žmonėms, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga. Jie galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas.
Pacientams, sirgusiems besimptomės formos COVID-19 liga, izoliacija galės būti nutraukiama po 7 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu ar atlikus antigeno testą buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad COVID-19 liga gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ir kritiškai sunkia ligos forma. Besimptome COVID-19 forma laikoma, kai nėra jokių COVID-19 infekcijos simptomų – karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo, bendro silpnumo, galvos skausmo, raumenų skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, uoslės ir skonio praradimo.
