Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija yra užsimojusi surengti karinį puolimą prieš Ukrainą, kuris gali įvykti „bet kuriuo metu“, ir perspėjo, kad JAV pasilieka teisę atsakyti bet kokiomis priemonėmis.
„Joks pasirinkimas nėra nuimtas nuo stalo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki ir perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.
„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą, – pabrėžė ji. – Sakyčiau, kad [ši padėtis] yra aštresnė negu buvo anksčiau.“
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė manantis, kad Rusija veršis į Ukrainą, bet įspėjo, kad Maskva sumokėtų didelę kainą už visapusišką invaziją.
Pasak J. Bideno, jis netiki, kad Vladimiras Putinas nori karo, bet Rusijos prezidentas sukūrė situaciją, kurią dabar itin sunku sušvelninti, ir tai lengvai galėtų „tapti nevaldoma“.
„Spėčiau, kad jis veršis. Jam reikia kažką daryti“, – sakė J. Bidenas.
Apie tai, kad Rusijos galimybės panaudoti greta Ukrainos ar Baltarusijoje telkiamas karines pajėgas konfliktui sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų, sako ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tai, ką matome per „Zapad“, ką matome pastaruoju metu – rusai iš tikrųjų geba permetinėti dideles pajėgas dideliais atstumais, geba koncentruoti tam tikrus pajėgumus, permesti juos pakankamai greitai. Rizikos padidėja, nes įspėjimo laikas trumpėja, arba yra labai minimalus, kai, pavyzdžiui, sutelks pajėgas ir duos joms veikti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.
„Tas įspėjimo laikas dabar yra minimalus. Įspėjimo laikas yra kai mes matome konkrečius pasirengimus, pavyzdžiui, konvenciniam puolimui, jėgos panaudojimui. Jei anksčiau galėjome tai, pavyzdžiui, stebėti kokį mėnesį, tai dabar jis gali susitraukti iki valandų“, – pridūrė A. Anušauskas.
„Taip, be abejo“, – pridūrė jis, paklaustas, ar Rusija pajėgi kariniams veiksmams mobilizuoti sutelktus karius per kelias valandas.
Jis pabrėžė, kad itin greitą pajėgų panaudojimą, palyginti su NATO valstybėmis, lemia ir specifika, jog pakanka tiesioginio Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo kariuomenės vadui.
Apie įtemptą saugumo situaciją regione naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Karas gali prasidėti dienų ar savaičių bėgyje
T. Jermalavičiaus teigimu, Rusijos pajėgos prie Ukrainos sienos pasiekė jau tokį pasirengimo lygį, kada galima kalbėti apie aktyvius karinius veiksmus, eksperto žodžiais, „dienų, savaičių bėgyje“.
„Kartais liūdnai pajuokaujame, kad tai tapo karu, beieškančiu pretekstu. Karas tikriausiai bus, bet Rusija ieškos galimų būdų fiktyviai sukurti kažkokį pretekstą“, – teigė ekspertas.
„Daugiau savaičių klausimas, o ne dienų ar valandų, bet, neabejoju, eskalacija bus“, – pridūrė jis.
Kol kalbasi su Vakarais – karo nepradės
Tuo metu A. Pocius netiki, kad didelio masto karinio konflikto pradžia jau čia pat.
„Kol kas aš manau, kad visi šie veiksmai yra grasinančio pobūdžio. Vis dėlto, turėkime omenyje, kad vyksta derybos“, – teigė Seimo narys.
Pasak buvusio kariuomenės vado, Rusija bando išsiderėti kiek įmanoma daugiau savo naudai. Gruodžio mėnesį įtemptą situaciją telefoninių pokalbių metu aptarė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, penktadienį susitiko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, situaciją išspręsti bandyta ir JAV ir Rusijos derybose Ženevoje.
Dėl to, anot A. Pociaus, kol Vakarai kalbasi su Rusija, veržtis į Ukrainą Kremlius neskubės.
„Grasinimo taktika tiek NATO, tiek visam Vakarų pasauliui nėra nieko naujo. Aš manyčiau, kad kol kas Rusija bandys tampyti nervus Vakarams žvanginant ginklais. <...> Tas žvanginimas yra Rusijos taktika. Kaip ir anksčiau esame kalbėję, Rusija darys viską, kad Ukrainai uždaryti į NATO“, – sakė A. Pocius.
Visgi parlamentaras pažymėjo, kad visiškai atmesti netikėtos konflikto pradžios nereikėtų.
„Situacija yra realistinė ir tas šūvis gali įvykti“, – tvirtino jis.
Deryboms langas labai siauras
Nors derybų procesas gali užsitęsti, T. Jermalavičius nesutiko su A. Pociumi, kad Rusija nepuls tol, kol kalbasi su Vakarais.
„Problema yra kariniu požiūriu. Rusija negali laikyti tų pajėgų sutelkusi prie sienos labai ilgą laiką. Arba ji turės atsitraukti, nes, iš tikrųjų, labai sunku išlaikyti aukštoje parengtyje ilgą laiką tokias gausias sutelktas pajėgas. Todėl toms deryboms langas yra labai siauras.
Aš neįsivaizduoju, kokių gali Jungtinės Valstijos padaryti nuolaidų ar kažkokių kompromisų, kad Putinas ir Kremliaus režimas jaustųsi, kad visu šiuo šou jie pasiekė maksimumą, ką jie galėjo pasiekti. Jie gan talentingi ta prasme, kad jie sukuria aibę sau palankių opcijų ir paskui žiūri pagal situaciją, kokias iš tų opcijų gali realizuoti konkrečiais veiksmais“, – kalbėjo ICDS tyrimų vadovas.
„Laikas bėga. Nors laikas būtų mūsų sąjungininkas, bet bijau, kad <...> tam tikra prasme ta diplomatija ir tos derybos kartais yra toks šou ir teatras labiau nukreipti dėmesį arba pateisinti karinės opcijos įgyvendinimą, jeigu derybos žlugtų ar būtų nepatenkinti maksimalistiniai Rusijos reikalavimai“, – pridūrė T. Jermalavičius.
Neišautas šūvis reikštų Vakarų kapituliaciją?
ICDS eksperto teigimu, šalys tarptautinėje politikoje bando išsaugoti savo veidą ir parodyti, kad diplomatijai duodamas paskutinis šansas susitarti ir išvengti karinių veiksmų.
„Bet tą buvo galima pasiekti ir mažesnio masto karinės galios demonstracija. Bet dabar, kai matome, kokius dalinius jie pritraukia, iš kur, Tolimųjų Rytų, kokio pobūdžio, ne tik tai priešakiniai manevriniai daliniai, bet ir užnugario daliniai, karo lauko ligoninės, visos palaikomosios struktūros.
Tai iš tikrųjų labai didžiulė operacija ir sakyti, kad tai tiesiog pasiųsta sustiprinti Rusijos derybinę poziciją, na, aš iš tikrųjų vis mažiau optimistiškai nusiteikęs, kad mums pavyks su diplomatija išvengti. Nebent, kaip yra angliškas terminas, „numesime Ukrainą po autobusu“ ir tai bus daugiau ne derybos, o kapituliacijos prie derybų stalo. Rusijai nebus prasmės imtis karinės operacijos, nes pasieks savo politinius tikslus Ukrainos ir NATO atžvilgiu neiššovę šūvio“, – kalbėjo T. Jermalavičius.
Visgi stebint Vakarų poziciją ir vienybę dėl Rusijos iškeltų reikalavimų NATO nepriimtinumo, paramą Ukrainai ir jos mobilizaciją, T. Jermalavičius netiki, kad toks kapituliacijos scenarijus šiuo metu yra realistiškas.
Derybos vyks atmetimo būdu
Pocius pastebi, kad vienas iš Rusijos reikalavimų NATO yra toks, kad Ukrainoje nebūtų dislokuojama strateginės ginkluotės sistemos. Buvusio kariuomenės vado nuomone, tai yra viena iš sričių, kur NATO gali sutikti arba nesutikti.
„Taip pat dėl paramos Ukrainai ginkluote, kuri jau ateina į Ukrainą, Rusija mato, kad Ukraina jau yra remiama rimta ginkluote ir, manyčiau, tai galėtų būti vienas iš Rusijos derybų objektų, kur jie pareikalaus, kad Vakarų valstybės netiektų Ukrainai tokios ginkluotės.
Yra tam tikri reikalavimai, kuriuos Rusija susirašiusi ant lapo yra, ir atmetimo būdu, jeigu jūs tą darote, mes tą darysime. Jeigu jūs atitraukiate, tai ir mes atitrauksime“, – kalbėjo A. Pocius.
Tai tik dalis pokalbio su A. Pociumi ir T. Jermalavičiumi laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
