Seime vykusiame saugumo forume aptarta įtempta geopolitinė situacija regione, galimos karinės eskalacijos scenarijai ir Vakarų atsakas Rusijos agresijai.
Ukraina turi ruoštis puolimui vasarį?
Ukrainos Aukščiausios Rados narė Solomiia Bobrovska, kalbėdama apie blogiausius įmanomus scenarijus prie Ukrainos sienos sako, kad jau kurį laiką stebinti situaciją, bet ji kol kas įtartinai rami. Konflikto zonoje paaštrėjimo kol kas nesimato, nors žiniasklaidoje audra tokia, lyg karas tarp Rusijos ir Ukrainos jau vyktų.
„Vis dar neaišku, kodėl tiek daug kalbama apie konflikto eskalaciją. Prie šiaurinių ir pietinių Ukrainos sienų neįvyko nieko naujo. Tai, žinoma, nereiškia, kad nėra grėsmės“, – sakė ji.
Pasak Ukrainos Rados atstovės, šalies viduje manoma, kad Rusija mėgins atkirsti Ukrainą nuo Azovo jūros, todėl veiksmo ten tikėtis labai realu.
„Mano manymu toks variantas galimas sausio-vasario mėnesiais“, – svarstė ji.
Politikė taip pat pabrėžė, kad daug nerimo kelia ir prieš kelias dienas paskelbta žinia apie pratybas Baltarusijoje. Manoma, kad jos vyks prie Lietuvos ir Ukrainos sienų, o tam iš Užbaikalės jau pajudėjo rusų kariai, permetamos pajėgos.
„Vienas iš variantų tai mūšiai, tokie, kaip vykę Ilovaiske ar Debalceve per kuriuos žuvo daug žmonių, manau, tai įmanomas scenarijus. <...> Rusija žino, kad ukrainiečių karinės pajėgos negali atsakyti su savo ginkluote, nes taip bus pažeistas Minsko susitarimas. Vyksta psichologinės operacijos, daromas spaudimas, siekiama, kad būtų priimti Minsko susitarimai.
O jei kalbėti, kaip mes esame pasirengę kovai, tai pasakysiu, kad rezervo karių mokymai vyko du kartus per metus. Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos veikia įprastu režimu, nėra papildomų judėjimų“, – aiškino Ukrainos Aukščiausios Rados narė.
Veršis plačiai, mėgins atstumti nuo jūros
Buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje, o dabar Europos politikos analizės centro analitikas Ben Hodges situaciją Ukrainoje piešė niūriomis spalvomis. Atsargos generolas leitenantas viską analizavo per karinę galimo puolimo prizmę.
„Tūkstančiai Rusijos karių yra Kryme ir Donbase. Toks yra mūsų atskaitos taškas. <...> Vykstant puolimui, mano manymu, nebūtų judėjimo link Kijevo. Nemanau, kad Rusija turi tokių pajėgų, jog taip darytų. Manau labiausiai tikėtinas variantas yra daug mažų karinių operacijų su nedideliais tikslais, gal pradžioje pakrantėje prie Azovo ir Juodosios jūrų. Čia pajėgas rusai gali siųsti iš Krymo, gali būti vykdomos operacijos pasinaudojant Kaspijos jūros flotile, kuri taip niekada ir negrįžo atgal į Kaspijos jūrą“, – svarstė karo ekspertas.
Anot jo, ši flotilė suteiktų papildomų platformų leisti raketas. „Manau Rusija gali vykdyti mažas operacijas, kurių seką galėtų kontroliuoti. Šių operacijų sėkmė priklausys nuo jų eigos ir nuo Vakarų reakcijos. Gali būti, kad kai kurios Vakarų sostinės nenorės įvesti sankcijų Rusijai, jei ši vykdys mažas operacijas, o ne totalinį karą. Tarkime, vykdo vieną amfibinę operaciją pakrantėje ir gali sakyti, kad tai teritoriniai vandenys, todėl teritorinis ir konfliktas, ar verta tai sankcijų? Tai bus išbandymas“, – galimus ateities scenarijus modeliavo B. Hodges.
Jis taip pat pabrėžė, kad galima laukti kibernetinių atakų prieš vyriausybinius ir civilius objektus.
„Manau mėgins neutralizuoti sprendimų priėmimą, kelti viešojo transporto chaosą, skleisti dezinformaciją, kad sukeltų baimę ir Vakarai nesuprastų, kas vyksta. Juodosios jūros laivynas gali leisti raketas į taikinius, nebūtinai Kijevą. Yra daug variantų, bet bus žiūrima ir į Vakarų reakciją“, – kalbėjo buvęs JAV Sausumos pajėgų vadas Europoje.
Ukrainos pajėgos stiprios, bet kelia nerimą jų galėjimas judėti, pažeidžiamumas ir atakos iš oro, raketų. <...> Turime būti budrūs, Kremlius nenori pusiausvyros, nori pranašumo, Rusija pradės naują raundą ir mes įsivelsime į baisų konfliktą. Gali kilti ir didžiulė pabėgėlių problema, kai ukrainiečiai patrauks link Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos. Norėčiau klysti, bet Kremliaus kalba, grasinimai ir lėšos, kurias išleido, neleidžia manyti, kad Rusija pasitrauks nepasirodžiusi karo arenoje“, – sakė generolas.
Visgi vienas dalykas, pasak jo, yra gerai, nes grėsmė veda prie NATO šalių vienybės, tai esą senokai nematytas rezultatas.
Kinija stebės situaciją
Atsargos generolas tikino, kad besikeičiančią saugumo situaciją rodo ir tai, jog Švedijos ir Suomijos vadovai atvirai kalba apie galimą narystę NATO.
„Jie jaučia poreikį ir nori daryti savo sprendimus. Tai svarbu. Jei Švedija ar Suomija nutartų teikti prašymą jungtis prie NATO, tai svarbūs strateginiai dalykai yra – atvirų durų politika. Šios šalys puikus pavyzdys dėl visuomenės atsparumo, suomiai dirba šiuo klausimu labai seniai. Švedija stiprina savo karines pajėgas, padidėjo patruliavimas Gotlando saloje ir aplink. Tai stiprūs signalai“, – kalbėjo B. Hodges.
Generolaas taip pat sakė, kad svarbu ką šiuo metu galvoja Kinija. Tai, kad ji stebi situacija – faktas.
„Mes norėtume žinoti, koks bendradarbiavimas vyksta tarp Maskvos ir Pekino. Bet nežinau ar Kinijos komunistų partijos vadovybė pasinaudotų tuo, ką Rusija dabar daro. Matyt, jie lauks ir žiūrės, kaip Vakarams seksis sustabdyti Kremlių. Jei Vakarai nesusivienys ir neduos atkirčio, tai darys didelį įspūdį kinams. Jie tada galės svarstyti variantus dėl Taivano, navigacijos Ramiajame vandenyne. Jei Vakarai negalės stabdyti Kremliaus, Kinija gali tuo pasinaudoti“, – prognozavo jis.
JAV padarė klaidą
„Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Eggertas įsitikinęs, kad JAV kalbėdama su Rusija padarė klaidą, ištraukė Kremlių iš politinės izoliacijos.
„Esu įsitikinęs, kad dabartinė JAV administracija padarė klaidą, kai reaguodamas į pirmąją karių koncentraciją prie Ukrainos JAV prezidentas pakvietė į susitikimą, tai baigė Kremliaus izoliaciją. Po Ženevos viršūnių susitikimo buvo daug naudos Rusijai ir mažai JAV. Putinas vėl nėra izoliuotas, staiga tapo labai svarbiu, nes kalba tik su JAV prezidentu. Ankstesnė JAV administracija buvo sudėtingesnė Rusijai, nei dabartinė“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Rusija Ukrainą laiko itin svarbiu klausimu, akivaizdu, kad Rusijos vadovą apėmusi Ukrainos manija. Rusijai šis klausimas toks svarbus, kad pandemijos metu valstybės vadovas (Putinas) apie tai parašė ilgą straipsnį ir paskelbė video įrašą.
„Režimą (Rusijos) išsaugoti galima naudojantis išorės priešais, tam, kad suspausti savo opoziciją ir pakelti visuomenės dvasią. Ir aš nepritarčiau B. Hodges vertinimui, esą yra daug vienybės NATO ir Vakaruose. <..> Net JAV administracijoje vienybės Rusijos sankcijų klausimu nėra. To nėra ir Europoje. Vakaruose atsirado įtrūkimų. Gal Rusijos invazija nebus tokia greita, bet tai nebus pasivaikščiojimas po parką. Bus kruvinas mūšis“, – svarstė jis.
Rusijai valstybės rezervuose pavyko sukaupti 620 milijardų, o visuomenė kaltina Ukrainą dėl atsiradusios įtampos. Kai tuo tarpu Ukrainos vadovai susitelkę tarpusavio kovoms. Kremlius nesės prie vieno derybų stalo su Ukraina, vietoje to labiau spaus Vakarus dėl nuolaidų, o šie spaus Ukrainą.
„Putinas suprato, kad NATO neatsisakys kvietimo Gruzijai ir Ukrainai įstoti į aljansą. Neketina NATO grįžti ir prie 1997 metų sienų, bet Kremlius kurs situacijas, kai darys spaudimą Vakarai Ukrainai dėl naujų derybų, kad kalbėtųsi su Rusija. Tokia situacija nėra visiškai neįsivaizduojama. Jei amerikiečiai paspaustų dėl Minsko susitarimų, tai jau būtų Kremliaus pergalė. Mažai tikėtina, kad Maskva mažins spaudimą ir deeskaluos situaciją. Putinas yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, bet jis negali nuolat siuntinėti savo šimtų tūkstančių kariškių nuo vieno pasienio prie kito dėl JAV prezidento skambučio“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Baltijos šalių situacija yra trapi
Profesorius, Alphen Groupe pirmininkas Julian Lindley-French, tikino, kad prievarta prieš Ukrainą negali turėti teigiamų rezultatų. Situacija Ukrainoje aidu atsiris ir į Baltijos šalis.
„Rusija siekia pažeminti NATO. Baltijos šalys pagal jos svajonę galėtų būti buferis tarp NATO šalių ir Rusijos, taip norėtų Maskva, jei veržtųsi čia. <...> Jei galėčiau spręsti aš, tai HQ greito reagavimo įrangą perkelčiau iš Gločesterio prie Varšuvos, reiktų sustiprinto priešakinių pajėgų buvimo Baltijos šalyse. Iš Rusijos elgesio matyti, kad aljansas turėtų perdislokuoti pajėgas“, – sakė Julian Lindley-French.
Anot jo, daugeliui Europos valstybių energetinė politika yra kenksminga, yra pasikliaujama Rusija šiuo klausimu, o tai pavojinga.
„Norėčiau, kad NATO pajėgos būtų ten, kur jų labiau reikia. Išplėsčiau atgrasymo sąvoką, stiprinčiau sąjungininkų atsparumą prieš hibridines grėsmes, prievartą, dezinformaciją chaosą. Tai kompleksinė strateginė prievarta vykdoma Rusijos. Ilgesniu laikotarpiu reiktų mažiau kliautis iš Rusijos tiekiama energija“, – teigė analitikas.
Pasak jo, kaskart, kai Rusija grasina Europos kaimynystėje, ji turi sulaukti pasekmių.
„Ji tikrina mūsų ryžtą, o jis nėra labai stiprus. <...> Pažvelkite į žemėlapį, Baltarusija yra Rusijos marionetė, jį yra laisvos Europos viduryje, tai gali turėti dideles pasekmes Baltijos šalių saugumui ir Šiaurės šalims, tai gali destabilizuoti Europos Sąjungą ir NATO.
Akivaizdu, kad yra parengta strategija tam. Jei prasidės operacija Ukrainoje, gali būti sunku gintis Baltijos šalims. Jei būtų užgrobta didesnioji Ukrainos dalis, būtų nusitaikyta į Baltijos šalis. Svarstau ar turėtume ryžto gelbėti Baltijos šalis? Bent Vakarų Europoje, turime vengti matyti pasaulį, kaip jį mato Putinas. Jis yra rusų nacionalistas ir turi specifinį pasaulio matymą“, – kalbėjo Julian Lindley-French.
Anot jo, laikai dabar pavojingi ir „jei aš bučiau Putinas, daryčiau tai [kariaučiau] dabar“. Europoje pandemija, nuomonių pasiskirstymas, o ir Rusijos kariuomenė modernizuota, todėl laikas karui yra tinkamas.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
Daugiau apie situacijos eskalaciją ir Lietuvos atsaką žiūrėkite spaudos konferencijoje:
.
