Redakcija rekomenduoja

Rinkimai Lietuvą užgrius dar po dviejų metų, bet rinkimų kodekso patobulinimai nagrinėjami jau dabar. Tiesa, naujovių rinkėjai sulauks nedaug, nemalonių žinių gali tikėtis tik rinkimų komitetų dalyviai. Politologai sako, kad šie kodekso tobulinimai buvo reikalingi, bet nėra esminiai. Svarbiausi darbai taip ir liko už borto, jie nejudinti, nes bijoma rinkėjų reakcijos.

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka.

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai. Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.

Nors didžiosios metų šventės jau praėjo, toksikologai konstatuoja, kad didesnio darbo paprastai sulaukia praėjus keliolikai dienų po jų. Kaip pasakoja gydytojas Robertas Badaras, jo ir kolegų kasdienybė – ne tik šventinio persivalgymo, neatsargaus alkoholio vartojimo aukos, bet ir nuo vaistų, narkotinių medžiagų priklausomi asmenys bei atsitiktinai apsinuodiję buityje naudojamomis priemonėmis.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Penktadienį nuotoliniu būdu vyko neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas dėl Ukrainos ir saugumo situacijos regione, tačiau iš Lietuvos pusės šiame susitikime dalyvavo viceministras Egidijus Meiliūnas, o ne ministras Gabrielius Landsbergis. BNS praneša, kad ministras penktadienį pasiėmė laisvą dieną. Kaip tik sausio 7-ąją ministrui sueina 40 metų. Nuotoliniame susitikime dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Lietuvos mestas iššūkis Kinijai paskatino didžiulį Pekino spaudimą mūsų šalies ekonomikai, tad kol kas niekas nenori žengti Lietuvos minamu takeliu: Kinijos suburtas 16+1 formatas pasitraukus Lietuvai vis dar gyvuoja, Taivano vardo atstovybė egzistuoja tik Somalilende, o visur kitur yra vadinama Taipėjaus vardu. Tačiau ar tai klaida, bus galima pasakyti po pusės arba vienerių metų, kai bus galima skaičiuoti viščiukus.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Jau netrukus parlamentarai spręs dėl privalomo skiepijimo tam tikrų profesijų atstovams. Visgi į šį sąrašą patenkantys medicinos darbuotojai neslepia, kad toks sprendimas gali atsisukti kitu galu. Ne visiems medikams sutikus skiepytis gydymo įstaigos gali netekti ir taip brangių darbo rankų. Negana to, daug klausimų kelia ir galimos vakcinų sukeltos žalos atlyginimo tvarka.

Buvęs premjeras, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius atremia kritiką dėl vertybinės Lietuvos užsienio politikos ir veiksmų dėl Taivano. Politiko nuomone, Kinija daro klaidą pradėdama ekonominį ir propagandinį karą prieš Lietuvą, o mūsų valdžios veiksmai yra racionalūs ir atsipirks ateityje.  „Kinija spaudžia Lietuvą. Dėl Taivano. O gal ir dėl to, kad Lietuva išstojo iš „17+1“ formato.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Europoje vis labiau įsisukanti omikron atmaina kelia nerimą ir Lietuvai. Ekspertai prognozuoja, kad šį mėnesį išvysime tokius užsikrėtimo koronavirusu skaičius, kokių dar nebuvome regėję. Tačiau ar dėl to laukia dar vienas užsidarymas ir visuotinis karantinas, išlieka atviras klausimas. Po savaitgalio ir didžiųjų metų švenčių šią savaitę į viršų šoktelėję užsikrėtimai COVID-19 rodo viena – Lietuvoje jau stebimas omikron atmainos plitimas.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Nors naujausi duomenys iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) dėl omikron atmainos nuteikia optimistiškai, specialistai teigia, kad su išvadomis skubėti nereikėtų. Jie pažymi, kad Europoje dabar tiek kitokios klimatinės sąlygos, tiek demografinė situacija. Negana to, naują užsikrėtimų bangą Lietuvoje gali nulemti šventinis laikotarpis ir pamirštos saugumo priemonės. Epidemiologai konstatuoja, kad omikron atmaina jau plinta šalies viduje – tokių atvejų jau yra daugiau nei pusė iš nustatytųjų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Izraeliui ką tik pranešus apie pirmą „fluronos“ – gripo (angl. flu) ir koronaviruso – atvejį specialistai konstatuoja, kad vienu metu susirgti šiomis dviem infekcijomis tikrai įmanoma. Tiesa, nors Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota, neslepiama, kad tą sudėtinga būtų padaryti vien dėl to, jog testavimo apimtys dėl gripo yra kur kas menkesnės. Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad toks infekcijų „miksas“ sveikatai daug pavojingesnis. Izraelyje užfiksuotas retas dvigubos infekcijos atvejis.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Vilniaus Naujamiesčio gyventojai jau pusę metų skundžiasi iš krano bėgančiu juodu vandeniu. Gyventojai nesulaukia atsakymų iš institucijų, kodėl pas juos namuose bėga purvinas vanduo. Žmonės taip pat baiminasi, kad vanduo gali būti pavojingas sveikatai. Gyventojų skundai nukeliavo iki Seimo, kuriame atsakingų institucijų atstovai atsakė, kada ateis galas iš krano bėgančiam juodam vandeniui.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Įvairių krizių į vieną ir kitą pusę mėtytas Vyriausybės laivas į 2022-uosius išplaukia su ta pačia įgula, su kuria paliko uostą. Per pirmuosius darbo metus Ingridos Šimonytės ministrų kabinete nepasikeitė nė vienas jo narys. Ekspertai teigia, kad nuspėti, ar kitais metais kris nors vieno ministro galva – sunku. Visgi vienas kabineto narys gali būti visiškai ramus – ekspertų tvirtinimu, vienas ministras XVIII-oje Vyriausybėje yra absoliučiai neliečiamas.

Antrieji pandeminiai metai Lietuvai „padovanojo“ išskirtinai didelį mirtingumą. Skaičiuojama, kad 2021-ieji bus mirtingiausi metai per 6 dešimtmečius. Nors pagrindinės lietuvių mirčių priežastys jau nesikeičia metais, savo juodą darbą šiemet padarė COVID-19, pagal mirčių priežastis kai kuriais mėnesiais atsidurdavęs ir antroje vietoje. Vertinant išankstinius turimus 10-ies šių metų mėnesių duomenis, Lietuvoje jau mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai per tokį patį laikotarpį.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas fiksuoja rekordinį visuomenės nepasitikėjimą savo darbu. Paskutinį kartą tokie prasti Vyriausybės reitingai buvo matomi tik vadovaujant Andriui Kubiliui ekonominės krizės metu. Ekspertų nuomone, prie prasto visuomenės požiūrio į Vyriausybė prisidėjo ne vienas krėtęs skandalas ir krizė, o artimiausiu metu ministrai iš gyventojų neturėtų laukti daugiau palankumo.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Žymiai kritus dviejų pirminės skiepijimo schemos COVID-19 vakcinos dozių apsaugai nuo koronaviruso omikron atmainos, specialistai ragina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

Lietuvoje tebegaruojant baltarusiškų trąšų skandalui premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nariams paaiškino, kas buvo kalbėta neviešuose užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Tai JAV sankcionuotos „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus, kad skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze gyventojai bus kviečiami anksčiau – jau po 3 mėnesių, dalis žmonių suskubo klausti, ar visiems trečią (ar, priklausomai nuo gamintojo, antrą) dozę po tiek laiko ir reikėtų gauti. Imunologė pažymi, kad ši rekomendacija pirmiausia galioja tam tikroms grupėms, tačiau labai nenukentės ir kiti, paskubėję revakcinuotis taip anksti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, parlamentaras Tomas Tomilinas antradienį į Seimą iškvietė policiją kolegai iš Regionų frakcijos Valdemarui Valkiūnui. T. Tomilinas teigia, kad kolega priėjo prie jo Seimo plenarinių posėdžių salėje ir kumščiu trenkė į krūtinę už tai, jog svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jis viešai pareiškė, esą V. Valkiūnas atstovauja valdančiajai daugumai.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Staigus koronaviruso omikron atmainos plitimas kelia nerimą ir verčia sukti galvą, ar prieš naujų susirgimų bangą pavyks atsilaikyti neįvedus griežto karantino. Ekspertai sutinka, kad toks scenarijus tikrai nėra neįmanomas, o kai kurių ribojimų siūloma imtis jau dabar. Tai, kad anksčiau ar vėliau omikron atmaina išplis ir Lietuvoje, specialistams nekelia daug abejonių. Vis tik daug didesnį rūpestį skatina atmainos mutacijos, kurios virusą daro dar staigiau plintančiu.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.