Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Joje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, privalomam moterų šaukimui kol kas pritaria maža dalis visuomenės, bet tokią galimybę reikėjo įvertinti teoriškai.
„Galbūt dėl kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, moterų šaukimo į kariuomenę, nėra visuomenėj sutarimo. Mūsų apklausa rodo, kad tam pritaria šiuo metu tik 14 proc. gyventojų, tačiau tyrime mes turime vertinti visas aplinkybes, kaštus, kiek kainuotų, resursus“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo ministras.
Jaunuoliai – už merginų šaukimą
Nepaisant to, kad nuomonės dėl merginų šaukimo tarnauti išsiskiria, dalis jaunimo palaiko tokią galimybę. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas tvirtina, kad merginų įtraukimas į tarnybą užtikrintų lygias teises.
„Mes tikrai pritariame ir palaikome visuotinį šaukimą integruojant tiek vaikinus, tiek merginas, siekiant lygių teisių. Nes bendrai tas loterijos principas kitų jaunų žmonių akimis yra gana neteisingas, nes yra bandoma atrasti būdų išsisukti nuo karinės tarnybos. Ir mes dabar gauname daugybę užklausų, kaip mes galime padėti išsisukti nuo karinės tarnybos“, – KAM surengtoje diskusijoje dėl visuotinio šaukimo kalbėjo L. K. Vaičiakas.
Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius, šaulys dr. Mindaugas Nefas.
„Taip, aš pritariu. Ir ne tik, kad būtų šaukiami visi vyrai, bet ir visos merginos tame amžiuje, kuris yra nurodytas. Bet ar tai reiškia, kad aš pritariu, kad jau rytoj ar po metų tai išsipildytų maksimaliai? Tam nėra galimybių“, – sakė M. Nefas.
Pedagogo teigimu, didinti Lietuvos karinį pasirengimą būtina pripažįstant, kad ekspansinė Rusijos politika yra pavojinga ir agresyvi. Tačiau didžiausia problema, pasak M. Nefo, kils bandant įtikinti visuomenę, kad visuotinis šaukimas yra būtinas.
„Problema, kaip įtikinti visuomenę, kad mums to tikrai reikia. Kad tikrai mums reikia didesne apimtimi šaukti tiek vyrus, tiek pasvarstyti apie moterų šaukimą. Ir čia yra didysis kazusas. Nes vieni žmonės nesupranta, kad grėsmės nėra išnykusios, kiti žiūri pakankamai atsainiai, kad tai turi būti kažkieno kito reikalas, treti išvis negauna tos informacijos“, – akcentavo M. Nefas.
Seimo narių nuomonės išsiskiria
Tuo metu parlamentarų, kurie ir sako, kad permainos karinėje tarnyboje, turėtų būti platesnis politinis klausimas, nuomonės išsiskiria. Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė mano, kad absurdiška šaukiamuosius skirtyti pagal lytis.
„Aš asmeniškai manau, kad iš tiesų visuotinis šaukimas yra tai, kas šiame dabartiniame, labai sparčiai besikeičiančiame laikotarpyje turėtų būti svarstoma labai rimtai.
Tačiau turime atsižvelgti į kelis faktorius. Pirmas dalykas, kaip mes tada tai darome. Ir jeigu tai yra visuotinis, ar šaukiamos yra ir moterys? Su pareigūnais kalbame, kad moterų nuvertinimas, neatraukimas, skirstymas pagal lytis yra absurdiškas, jeigu kalbame, kad visuotinė gynyba yra mūsų tikslas“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Tuo metu jos kolega NSGK, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius į merginų šaukimą tarnauti žiūri skeptiškai.
„Aš už visuotinį vyrų šaukimą. Dėl moterų, vis dėlto, mano nuomonė yra tokia, kad palikime savanoriškumo principu. O koks bus priimtas galutinis sprendimas, pamatysime ateityje“, – kalbėjo A. Pocius.
Visuotinis šaukimas galėtų kainuoti ir 1,5 mlrd. eurų
Krašto apsaugos ministerijos atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje numatoma, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams vos baigus mokyklą galėtų būti įvestas 2027 arba 2029 metais. Tai Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų.
Jeigu sprendimą dėl visuotinio šaukimo Seimas būtų priėmęs 2021 metais, o į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiami tik vaikinai, visuotinis šaukimas galėtų prasidėti 2027 metais. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos – 2029-aisiais. Priklausomai nuo to, skirtųsi ir sprendimu įgyvendinti reikiamų lėšų dydis.
Pirmuoju atveju reikėtų įkurti keturis naujus batalionus, todėl pradinės investicijos turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų. Antruoju atveju reikėtų 14 naujų batalionų, todėl investicijos būtų didesnės – apie 1,5 mlrd. eurų.
Ginkluotei ir karinei technikai reikėtų atitinkamai 183 ir 640 mln. eurų, infrastruktūrai – 228 ir 804 mln. eurų, administravimui – 5,1 ir 8,7 mln. eurų.
Jeigu būtų šaukiami tik vaikinai, kasmet tokiam modeliui išlaikyti papildomai reikėtų 80 mln. eurų, jeigu ir merginos – apie 220 mln. eurų.
Studijoje nagrinėjami modeliai dėl vaikinų ir dėl vaikinų bei merginų šaukimo išskirti įvertinus penkias prielaidas: į kariuomenę iškart po mokyklos būtų šaukiami 18–19 metų jaunuoliai, būtų panaikinta galimybė atidėti tarnybą dėl studijų, neatvykstančiųjų į tarnybą dalis sumažėtų, taip pat mažėtų ir atleistųjų nuo tarnybos skaičius bei didėtų pripažintų netinkamais dėl sveikatos jaunuolių dalis.
Pagal šias prielaidas apskaičiuota, kad į kariuomenę kasmet vidutiniškai būtų galima pakviesti 6,1 tūkst. šauktinių, jeigu būtų šaukiami tik vaikinai. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos, šauktinių skaičius padidėtų iki 11,9 tūkst. kasmet.
Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė visuotinį vaikinų ir merginų šaukimą į kariuomenę ir nuoseklų perėjimą prie tokio universalaus modelio yra įvardinusi kaip siekiamybę savo programoje.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst. 18–23 metų jaunuolių ir vyresnių, iki 26 metų, vaikinų, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.
