G. Nausėda – nors ir banguojančiu reitingu – šiuo metu yra populiariausias Lietuvos politikas, tačiau jam teko išgyventi tikrus reitingų amerikietiškus kalnelius. 2019 m. birželį 64,7 proc. respondentų palankiai vertino G. Nausėdą – tuomet jis nukarūnavo reitingų karalienę Dalią Grybauskaitę, tapdamas palankiausiai šalyje vertinamu politiku („Vilmorus“, birželio 7–15 d.).
Savo populiarumo apogėjų G. Nausėda pasiekė praėjus pusmečiui nuo prezidento rinkimų – 2019 m. spalį jį palaikė 82,5 proc. rinkėjų („Vilmorus“, spalio 4–13 d.). Tačiau po to reitingas ėmė leistis žemyn.
Dar po kiek daugiau nei pusmečio, 2020 m. birželį, G. Nausėdą palankiai vertino jau gerokai mažiau – 60,1 proc. – respondentų („Vilmorus“, birželio 5–13 d.) O dar po metų, 2021 m. birželį, netrukus po Didžiojo šeimos gynimo maršo mitingo Vingio parke, kuriame skambėjo prezidento kalba, jo reitingas dar kiek pakilo. Štai 2021 m. gegužę prezidentą palaikė 60,1 proc. respondentų, o birželį – jau 63,1 proc. („Vilmorus“, birželio 9–18 d.).
Tačiau metų pabaigoje prezidento reitingas atrodo reikšmingai krintantis. Jei lapkritį jį palaikė 54,5 proc., tai gruodžio pabaigoje – tik 52,5 proc. („Vilmorus“, gruodžio 10–18 d.).
Reitingų kalneliai
„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys patvirtina, kad dabartinis reitingas – žemiausias G. Nausėdos kada nors turėtas palaikymas prezidento poste. Jis išskiria kelis G. Nausėdos palaikymo pokyčiams reikšmingus epizodus.
„Pirmą kartą mes jį įtraukėme po rinkimų – 2019 m. birželį buvo 64,7 proc. Daug, bet jis, kaip prezidentas, augino savo reitingą ir spalio mėnesį pasiekė 82,5 proc. Čia yra didžiausias [rodiklis]. <...>
O toliau iki metų pabaigos sumažėjo iki 69,3 proc. Tai buvo susieta su gaisru Alytuje, ar jis nevadovavo, ar kažkas buvo. Tuo pat metu buvo nuskridęs į Pietų Korėją aplankyti dukros. Tai buvo tam tikras sumažėjimas nuo maksimumo, bet viršijo 2020 m. pradžioje 70 proc.
Sekantis sumažėjimas įvyko prasidėjus pandemijai – jis nedalyvavo tame procese, jo nebuvo. Ir nuo 74,8 proc. kovą krito iki 60,1 proc. birželį. Tai susiję su pandemija. Be to, prezidentas nustojo važinėti į minėjimus, rodytis. O dabar 52,5 proc. – gal nebuvo ypatingų šuolių ar įvykių, bet mažiausias reitingas šiuo metu“, – tv3.lt sakė V. Gaidys.
Pasak sociologo, tai, kad prezidentinis reitingas svyruoja – normalu. Jis prisimena Valdo Adamkaus palaikymą „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorijos kontekste. 1999-aisiais jį palaikė apie 90 proc. respondentų, o istorijos metu reitingas krito iki maždaug 70 proc. ir vėliau laikėsi apie 60 proc. V. Gaidžiui atrodo įmanoma, kad ir dabar G. Nausėdos reitingas išliks panašus.
„Atrodytų įmanoma, nes 2,5 metų praėjo ir turint galvoje, kad žiniasklaida nepasakyčiau, kad labai jį myli ir palaiko. Išbandymai buvo įvairūs, o lyg ir nėra pagrindo pokyčiams. Jeigu neatsiras tokios istorijos kaip su keliuku ar tulpių paštu...
Faktiškai neįmanoma suprognozuoti. Kaip su Kazachstanu dabar – matėsi, kad kaupiasi žmonių pyktis 10 metų, bet kodėl šiuo momentu prasiveržė? Atskrido juodoji gulbė. O kada ta juodoji gulbė atskirs G. Nausėdai – nežinia. Dažniausiai pats žmogus sukuria, kaip, pavyzdžiui, Rolandas Paksas“, – priminė V. Gaidys.
Tai, kad kadencijos pradžioje rinkėjai euforiškai palaikė G. Nausėdą, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorius, politologas Saulius Spurga vadinai įprastu pasitikėjimo avansu reiškiniu. Vis dėlto vėliau, prezidentui ėmus valdyti, bet nepateisinus lūkesčių, dalis rinkėjų nusisuko.
„Yra tokia bendra tendencija, kad iš pradžių politikas tik išrinktas turi didelį pasitikėjimą, aukštus reitingus, o po to laikui bėgant tie reitingai linkę mažėti. Tai pasitikėjimas avansu, žmonės išrenka prezidentą ir iš jo labai daug tikisi. O psichologija, matyt, tokia, kad kiekvienas rinkėjas mato dar nepradėjusiame veikti prezidente tą, ką jis nori matyti. Todėl jis palankiai vertinamas.
Toliau prasideda gyvenimas. Ir iš tikrųjų mes išrinkome prezidentą, neturintį politinės patirties, neturintį komandos ir išdėsčiusį labai abstrakčiai daugeliui tinkančią programą. Ir po to, kai prasidėjo gyvenimas, rinkėjai pamatė, kad prezidentas yra realus žmogus, darantis realius sprendimus ir pasisakymus, kurie ne visada visiems patinka“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Pasigenda nuoseklumo
Politologas sako pasigendantis G. Nausėdos nuomonės nuoseklumo – būtent šis trūkumas gali lemti, kad dalis rinkėjų šalies vadovą ėmė vertinti kritiškai, o net ir ištikimiausių gerbėjo gretos apnyko. Be to, anot S. Spurgos, ilgainiui G. Nausėda vertybiniais klausimais ėmė palaikyti konservatyvias ar net ultrakonservatyvias jėgas.
„Dabar jau jo pozicija daugeliu atveju panašiausia netgi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. O kita vertus, matėme daugelį prezidento nenuoseklių pasisakymų vienaip ar kitaip. Tai, matyt, visa ta apimtis ir parodė, kad dalis rinkėjų nusivylė prezidentu, bet dalis rinkėjų vis dar juo pasitiki“, – svarstė S. Spurga.
MRU vicerektoriaus teigimu, tam tikras rinkėjų pasitikėjimas G. Nausėda išliks jau vien dėl to, kad jis įkūnija valstybę, be to, jis atsiduria teisėjo, arbitro pozicijoje.
„Jis gali komentuoti, nebūtinai turi priimti sprendimus, jis gali būti teisėjas ir kaip toks ir yra suprantamas, toks arbitras. <...> Aišku, situacija yra tokia, kad tas balansavimas, nors jis dažnai atsiduria ultrakonservatyvių arba maištingų rinkėjų pusėje, bet maištingieji rinkėjai, matydami jo neryžtingumą, nors ir remia jį, bet skystai. Tai, matyt, tas skystas palaikymas ir išliks“, – prognozavo S. Spurga.
Nors nėra linkęs kritikuoti prezidento palankumo maištaujančiai visuomenės daliai, S. Spurga dar kartą pažymi pasigendantis prezidento kalboje argumentų.
„Manau, būdamas bet kurioje pozicijoje vis tiek gali pateikti nuoseklesnius, logiškesnius paaiškinamus, mažiau konfrontuoti. Nes aš žinau, kad yra būdas užglaistyti tokius emocinius nesutarimus – tai kalbėti argumentų kalba, kuri priimtina ir suprantama ir oponentams, ir visai visuomenei. Bet, deja, šito nėra“, – reziumavo politologas.
Įžvelgia galimybę antrai kadencijai
Kai politiką palaiko daugiau nei 50 proc. apklausų respondentų, pasak V. Gaidžio, jis užsitvirtina įvairių sluoksnių paramą. O ši pas G. Nausėdą gana spalvinga.
„Tarkim tarp jaunimo jį daug nepalankiai vertinančių, vyresni geriau vertina. Labai įdomu, kad pagal elektoratus jį labiausiai myli Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektoratas. Gal jis labiau apeliuoja į juos. Bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos elektoratas išlieka kol kas su pliuso ženklu (daugiau palaikančių nei nepalaikančių – aut. past.). Bet TS-LKD kartu ir labiausiai nemėgsta – neigiamų vertinimų beveik 40 proc., bet teigiamų – virš 40 proc. Turbūt tas elektoratas pirmiausiai ir nusisuks.
Labiau jį palaiko kaimo, rajonų centrų gyventojai. Tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą – daugiau jo priešininkų, mažiau šalininkų“, – vardijo V. Gaidys.
S. Spurga G. Nausėdos šansus iškovoti antrą kadenciją prezidento poste vertina rimtai. Politologo manymu, didžiausias jo privalumas – buvimas nepartiniu kandidatu.
„Vertinu, kad jo šansai yra dideli. Nes jis vis dėlto yra populiariausias politikas ir labai smarkiai atsiplėšęs nuo kitų. Manau, kad žmonėms vis dėlto patinka, kad jis yra nepartinis. Jeigu jis kandidatuos, matyt, daugelis jo konkurentų bus partijos nariai. Dėl to dalis visuomenės jį kritikuoja, dalis ir pasitiki, o ta dalis yra visiškai pakankama tam, kad būtų ryškiausias kandidatas“, – vertino MRU vicerektorius.
O kur gerovės valstybė?
Pagrindinis G. Nausėdos siekis ir pažadas, dalyvaujant prezidento rinkimuose, buvo gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje. Vis dėlto S. Spurga pasigenda ne tik realių prezidento darbų, bet ir kalbų šiuo klausimu.
„Kadangi buvo tiktai išdėstytas abstraktus siekis ir ketinimas, sunku vertinti. Šiaip, jeigu kalbėtume apie gerovės valstybę, ten, kur ji yra, tai tikrai labai rimtas dalykas, apimantis daugelį valstybės sričių ir daugelio interesų grupių sutarimą, kad šitaip valstybė turi funkcionuoti. Tai nėra tik kai kurių mokesčių mažinimas ar išmokų didinimas. Bet aš tokios išsamios vizijos iš prezidento nemačiau. Ir vienas kitas įstatymas negali būti vertinamas kaip gerovės valstybės kūrimas. Dėl to, kad pensijas didino, atlyginimus didino visos Vyriausybės.
Jis gali pateikti įstatymo projektus arba raginti, šį bei tą jis pasiekė. Bet tai nėra esminis skirtumas nuo, ką darė kitos Vyriausybės. Nes ir kitos Vyriausybės tą patį darė. Ar jos kūrė gerovės valstybę? Tai jau priklauso nuo mūsų apibrėžimo. Aš manau, kad visiškai natūralu, kad vis mažiau apie tai šnekama, nes nėra net tokio pokalbių objekto“, – teigė MRU vicerektorius.
Prezidentus myli dėl ypatingų savybių
Kalbėdamas apie G. Nausėdos palaikymą, sociologas V. Gaidys mini „prezidentinio reitingo“ reiškinį. Tai visapusiškas asmens palaikymas bet kokiomis sąlygomis. Pasak V. Gaidžio, visi Lietuvos prezidentai išsiskiria ypatingomis savybėmis, dėl kurių sugebėjo užsitarnauti rinkėjų palankumą.
„Jis kažką turi, kad iki dabar, praėjus 2,5 metų, jis turi virš 50 proc. palaikymo. Va čia ir yra tas prezidentinis reitingas, kad žmogus kažką tokio turi ne visai net nusakomo. Gali nieko nedaryti, bet vis tiek turi. Nausėda, matyt, irgi tai turi, juk neišrinktų, jei žmogus neturėtų kažkokių matomų, o kartais ir nematomų savybių. Ta nenusakoma savybė – charizma“, – apibendrino V. Gaidys.
Jo prisiminimuose – įvairios įdomybės, kuriomis buvę nepriklausomos Lietuvos prezidentai patraukė rinkėjų akį.
„Prezidentai turėjo kažką tokio, ko kiti neturi. Pavyzdžiui, Algirdas Brazauskas jaunystėje statė Kauno hidroelektrinę, tai kažkoks darbas, matyt, turi kažkokių organizacinių gebėjimų. Be to, medžiotojas. Toliau – Valdas Adamkus išvalė Mičigano ežerus JAV, jis buvo matomas žmogus, ekologijos pažiba. Dalia Grybauskaitė – su ja sieju, kad turėti juodą karate diržą, ne kiekvienas sugeba. Rolandas Paksas po tiltais gali praskristi su lėktuvu, paskui aplink pasaulį apskrido.
O su G. Nausėda tokių savybių gal ir nežinau. Anie turėjo kažką tokio neeilinio. Na, su G. Nausėda... ne kiekvienas gali pasistatyti namą Belmonte ir išsiteisti, kad visa tai teisėta būtų. Tai organizatorius. Bet tai nėra pliusas“, – sakė V. Gaidys.
O štai S. Spurga įžvelgia, kuo dabartinis šalies vadovas gali imponuoti rinkėjams. Jo teigimu, G. Nausėda – turtinga asmenybė, bet tai neatsiskleidžia jo veikloje.
„Mes palaukime, galbūt atsiskleis. Bet tai žmogus, kuris domisi istorija ir gerai ją pažįsta, žmogus, kuris turi gilų ekonominį išsilavinimą, kompetenciją gilią, įžvalgiai gali vertinti įvairius procesus, nuosekliai ir logiškai tai perteikti. <...>
Mes dabar jį labai smarkiai kritikuojame, bet ką gali padaryti – tokios žaidimo taisyklės“, – pridūrė S. Spurga.
