Svarstydami apie būsimus prezidento rinkimus politikos apžvalgininkai ir sociologai yra vieningi, tai įdomiausi ir didžiausias aistras keliantys rinkimai, bet visi šiose lenktynėse dalyvausiantys politikai toli gražu nėra aiškūs.
Visuomenės apklausos rodo, kad prezidentu žmonės norėtų matyti ir dabartinį, ir buvusius šalies vadovus, populiarumu nesiskundžia ir Kauno meras, socialdemokratų lyderė ar Seimo pirmininkė. Siurprizų šiose apklausose kol kas nėra, bet politikos apžvalgininkai ir sociologai tikina, kad iki 2024 metų gali pasikeisti daugybė dalykų, atsirasti naujų žvaigždžių ar naujai sužibėti senosios.
Tai, kokie žmonės pretenduos užimti prezidento postą lems ne tik norai, bet ir šalies viduje bei užsienyje vykstantys procesai ir net tai, ko žmogus negali iki galo valdyti – pandemija.
Svajonės apie Grybauskaitę
Neseniai apklausose nuskambėjusi buvusios prezidentės pavardė privertė pagalvoti apie laikus, kai šalį valdė Dalia Grybauskaitė, daugybė dalykų buvo aiškūs, o su krizėmis tvarkomasi kur kas tvariau ir drąsiau. To, pasak politikos mokslo specialistų, žmonės išties ilgisi, todėl nenuostabu, kad vis mini buvusią šalies vadovę. Tiesa, ji pati yra sakiusi, kad į aktyvią politiką nebegrįš.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė mano, kad žmonės prezidentę vertino dėl aiškesnės politinės valios, kurios krizės metu itin reikia. Žmonės nori užtikrintumo, lyderio, kuris turėtų aiškiai išreikštą politinę valią, pagrįstą aiškiais argumentais.
„Buvusiai prezidentei pavyko įgauti aiškų stuburą, buvo galima nuspėti jos elgesį ir kontrolės funkciją, ji turėjo aiškius principus. Dabar žmonės pasigenda principingumo, vadovo, kuriuo būtų galima kliautis krizių metu. Taigi, pasiilgimas nestebina“, – tv3.lt yra sakiusi profesorė.
Ji mano, kad panorėjusi D. Grybauskaitė galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, bet rezultatai priklausytų ir nuo to, kas mestų konkurencijos pirštinę.
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pritaria, kad D. Grybauskaitė nebuvo eilinė prezidentė, todėl natūralu, kad žmonės jos ilgisi.
„Ji yra mūsų politikos fenomenas, dvi kadencijas išbuvusi prezidente. Ji net nebūdama prezidente lieka žmonių galvose ir tai logiška, nes esame ilgalaikėje krizinėje situacijoje“, – sakė jis.
O sociologas Vladas Gaidys patikino, kad nors meilė buvusiai prezidentei dar neišblėso, bet trečią kartą mėginti jai nebūtų taip lengva, kaip pirmus du. Nes ir antrasis jos bandymas jau buvo sunkesnis.
„Antra kartą sužibėti per rinkimus yra daug sunkiau nei pirmą, tarkime Dalios Grybauskaitės pirmas mėginimas tapti prezidente buvo labai sėkmingas, ji nušlavė savo konkurentus pirmame ture, o štai antrą kartą buvo sunkiau, nors rinkimai ir laimėti“, – sakė jis.
Rinkimai pateiks siurprizų?
Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas sako, kad jau dabar matome beveik visas partijas dirbančias su būsimomis rinkiminėmis kampanijomis.
„Turime įdomų egzempliorių, kuris susijęs su Sauliumi Skverneliu. Visgi manau, kad mes dar nematome tikrojo išsidėliojimo. Įvykiai, kurie vyksta Lietuvoje ir aplink taip greitai keičiasi, kad reikėtų skaidraus rutulio, norint tiksliai kažką pasakyti. Kol kas aktyviai įžaidinėjamų kandidatų lyg nesimato, bet nuo visų didžiųjų partijų matysime kandidatus.
Tarkime, kaip galima kandidatė šiuo metu projektuojama Seimo pirmininkė. Bet laiko dar yra, gali įvykti dalykai, apie kuriuos mes net nepagalvojame. Užtenka vieno Igorio ir mes turime Saulių Skvernelį. Štai viešojoje erdvėje yra diskusija dėl D. Grybauskaitė, bet reikia dar palaukti. Kad politikai ir partijos kažką projektuoja, tai faktas“, – svarstė A. Katauskas.
Jis tikino, kad siurprizų galime sulaukti, nors visiškai nežinomas žmogus prezidento posto tikrai neturėtų užimti.
„Nuo visiškai nežinomo žmogaus priaugti iki prezidento užtrunka nemažai laiko, reikia turinio ir matomumo. Kol kas nė vienas prezidentas Lietuvoje neatsirado iš niekur. Jie visi turėjo istoriją, įdirbį ir paskutinį pusmetį prieš rinkimus buvo tikrai aktyvūs. Aš netikiu, kad kažkas per ateinančius atsiras visiškai nežinomas žmogus, kuris staigiai taps žinomu“, – aiškino viešųjų ryšių specialistas.
Jis sako, kad bet kuri tema gali tapti žinute, kuri politiką gali pametėti iki prezidento posto. Tam tinka ir migrantų krizė, kurią, tiesa dar reikia suvaldyti, ar kita žinia. Bet tik jos taip pat neužtenka.
„Ar viena tema gali paversti kažką prezidentu? Igoris Sauliaus prezidentu nepadarė. Bet tai gali būti postūmis atsirasti kažkam daugiau“, – aiškino jis.
Istorikas Algirdas Kasparavičius svarstė, kad būsimi prezidento rinkimai gali itin nesėkmingai susiklostyti dešiniesiems, kurie buvusiuose rinkimuose apsiskaičiavo.
„Aš manau, kad jie (konservatoriai) sąmoningai leido laimėti G. Nausėdai, nors patys turėjo stiprų kandidatą Vygaudą Ušacką, jis galėjo būti stipresnis kandidatas už dabartinę premjerę, bet konservatoriai greitai ir piktai šį žmogų patraukė ir parėmė Ingridą Šimonytę. Buvo aišku, kad ji nelaimės. Nes antras prezidentas moteris šioje visuomenėje buvo neįmanomas variantas, net turint galvoje prieš tai buvusios prezidentės efektingą valdymą“, – svarstė A. Kasparavičius.
Anot jo, buvo siekiama silpno dabartinio prezidento tam, kad 2024 metais galėtų ateiti stiprus jų kandidatas Landsbergis.
„Čia jie padarė klaidą, tas prezidentas, kuris turėjo ateiti, jis pasirinko ne tas politines pareigas, kurios jį sustiprintų. Buvo pakartota 1992 metų Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio klaida. Šiandien visi yra pralaimėję. Ir politikai, ir valstybė“, – sakė istorikas.
Rinkimai, kaip Dakaras – visiems įdomu
A.Katauskas įsitikinęs, kad kiti prezidento rinkimai bus labai įdomūs.
„Nes štai galvojama, kad viskas bus gerai, užtenka, kad pasikeistų šeimos sudėtis ir vienas iš potencialių kandidatų (Remigijus Šimašius) jau tampa pažeidžiamu. Arba atsiminkime tą patį Eligijų Masiulį, kuris buvo projektuojamas, kaip premjeras. Išgarsėti labai paprasta, bet ir susigadinti viską galima greitai. Tikiuosi per šiuos rinkimus turėsime daugiau politikų, kurie bus su istorija, patirtimi“, – vylėsi A. Katauskas.
Sociologo V. Gaidžio manymu, politikos žvaigždžių paskutiniu metu yra mažokai, jos nebežiba.
„Štai visi kalba apie Vilijos Blinkevičiūtės šansus tapti prezidente. Bet tai vertinti reikia palaukus ir pažiūrėjus, kaip seksis artimiausiems konkurentams, tarkime Sauliaus Skvernelio partijai. Jos reitingas nėra „padengtas“ veikla ar kita aktyvia politika, labiau prisiminimais, o tai nėra labai tvarus dalykas“, – tv3.lt sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.
Už V. Blinkevičiūtę balsuotų vyresni žmonės, tie, kurie ją prisimena dėl ankstesnės politinės veiklos. O štai už Viktoriją Čmilytę-Nielsen balsuotų kvalifikuoti, didžiųjų miestų ir liberalių pažiūrų rinkėjai.
„Būti populiariu politiku, vadovauti partijai reikia savo elektorato, o kad tapti prezidentu reikia patikti daugumai, reikia „suktis“. Tiesa, Seimo pirmininkė tokių savybių turi, gali įtikti „rajonų centrų gyventojams“, – sakė sociologas, patikinęs, kad jai dar reikia padirbėti.
Anot V. Gaidžio, kol kas partijoms dar ankstoka ieškoti kandidatų, bet tai vistiek vyksta.
„Tiesioginiai rinkimai, kaip koks Dakaro ralis, yra įdomūs. Jei būtų, kaip Latvijoje, kur parlamentas išrenka savo atstovą, tai tokio prezidento ir jo rinkimų tiesiog nepastebėtume. O tiesioginiai rinkimai visada kelia aistras, ar tai būtų Lietuva, JAV, Prancūzija“, – kalbėjo V. Gaidys. Žmonės mėgsta tiesioginius rinkimus, nes štai partijai į akis nepažiūrėsi, o kandidatui į prezidentus – galima.
„Žmogus turi šeimą, gyvenimą, visa tai artima kitiems žmonėms, todėl ir įdomu“, – kalbėjo sociologas.
Valdančiųjų kančios didės
Sociologas tikino, kad visos didesnės politinės jėgos, tikėtina, turės savo kandidatus prezidento rinkimuose. Manoma, kad dabartiniai valdantieji taip pat turės iš ko rinktis.
„Kur jau kur, o pas juos neturėtų stigti žmonių. Yra ir premjerė, kuri nors ir nėra partijos narė, gali būti kandidate. Be jos dar yra buvusių ir esamų ministrų, kurie galėtų kandidatuoti“, – svarstė V. Gaidys, anot jo, nereiktų atmesti ir buvusio kandidato V. Ušacko, kuris dabar yra versle, bet nebūtinai ten liks amžinai.
Socialdemokratai gali kelti ne tik V. Blinkevičiūtę, bet, tarkime, ir Antaną Valionį. Sauliaus Skvernelio partija gali dėti nemažai vilčių į Virginijų Sinkevičių, tiesa, ne artimiausiuose rinkimuose, nes jam dar nebus 40 metų. Šis politikas, pasak sociologo, „turi kažką, kas traukia žmones“, todėl gali tikėtis nemenkos sėkmės ateities rinkimuose.
„Jis [Sinkevičius] turi savyje balanso, yra jaunas. Tai didžiuliai pliusai. O štai S. Skverneliui, jei jis norėtų vėl kandidatuoti, reiktų peržvelgti ankstesnių rinkimų „failus“. Tuo metu akivaizdžiai matėsi, kad žmonių akyse jo amplua yra ne prezidentas, bet premjeras. Štai atstovauti Lietuvą gal nelabai patrauklus, matėsi, kad pradėjus kovoti dėl prezidento posto jo reitingai sumažėjo“, – tv3.lt kalbėjo sociologas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad dabartinis prezidentas turi bene daugiausiai šansų laimėti kitus šalies vadovo rinkimus, o štai dešiniųjų laukia politinės kančios.
„Neabejoju, kad G. Nausėda mėgins ir dar vienus rinkimus laimėti. Jis turi nemažus šansus, nes dešinieji vargu ar galės jam mesti iššūkį, dabartinė vyriausybės veikla yra labai kritikuojama. Jie susirinks visą įmanomą kritiką ir išeis sudaužyti be tinkamų politinių lyderių, kurie gali patraukti didesnę dalį visuomenės. Kandidatų jie, žinoma, gali turėti.
Net galėtų išeiti į antrą turą, bet ten nebeturės šansų. G. Nausėda gana drąsiai galės ruoštis antrai kadencijai, jis nuosaikus ir gali būti patrauklus, kaip mažesnė blogybė“, – svarstė politikos mokslų specialistas.
Apie galimą dabartinio prezidento pergalę kituose prezidento rinkimuose kalba ir daugiau politikos apžvalgininkų, anot jų, G. Nausėda įgavo patirties ir atsparumo, turi gerus reitingus, moka laviruoti tarp įvairių visuomenės grupių, todėl šio politiko pergalė – labai reali.
