Seimas šią savaitę galutinai nuspręs dėl pataisų, kurios įtvirtintų privalomą skiepijimą nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams.
Pataisos numato, kad privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis būtų taikoma tik persirgusiems asmenims bei tiems, kurie pasiskiepyti negali dėl medicininių priežasčių. Likusieji darbuotojai, jei nepasiskiepys, galėtų dirbti tik nuotoliniu būdu, o jei to neleidžia darbo pobūdis – būtų perkelti į kitas pareigas. Jei nėra ir tokios galimybės, darbdavys pasibaigus darbuotojo trijų mėnesių nušalinimui nuo pareigų galėtų jį atleisti be įspėjimo ir be išeitinės išmokos.
Apie privalomą vakcinaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Apgailestavo, kad mokytojams nebus taikoma privaloma vakcinacija
J. Sejonienė sako, kad pritartų, kad privaloma vakcinacija būtų taikoma platesnei grupei žmonių, įtraukiant ir daugiau profesijų.
„Man yra apmaudu, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo darbuotojais. Mes visada sakome, kad galima išlaikyti švietimą nuotoliniu būdu, bet vis dėlto kontaktiniu būdu jis yra kur kas efektyvesnis ir palankesnis patiems vaikams.
Aš būčiau pritarusi platesnėms grupėms, bet pasirinkti tų grupių darbuotojai, be kurių iš viso būtų sudėtinga užtikrinti ir socialinių paslaugų teikimą, kas ypatingai svarbu – sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Kartu su privalomais skiepais turi eiti ir testavimas
V. Zemlys-Balevičius pritarė privalomam medikų skiepijimui ir sutiko su J. Sejoniene, kad į profesijų, kurių atstovams būtina pasiskiepyti, turėtų būti įtraukti ir pedagogai.
„Medikai ir mokytojai yra tos profesijos, kurios mums yra gyvybiškai svarbios. Medikai dėl to, kad sveikatos apsaugos sistema, todėl turi būti privalomas skiepijimas, o mokytojai dėl to, kad būtų išlaikytas kontaktinis mokymas“, – teigė duomenų mokslininkas.
Visgi pašnekovas teigė, kad greta privalomo skiepijimo turėtų eiti ir testavimas.
„Kadangi omikron virusas yra plėtrus. Žmonės, kurie pajunta, kad serga, pasidaro testus ir izoliuojasi. Iš vienos pusės, užsikrėsti virusu nėra malonu. O kitas dalykas, kas yra labai aktualu sveikatos apsaugos sistemoje, užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitus ir taip sustotų, pavyzdžiui, gydymo įstaigos veikla.
Lygiai taip pat švietimo sistemoje. Jeigu mokytojas suserga, nors jis ir serga lengvai, jis vis tiek iškris porai dienų. O dėl viruso plėtrumo mes gausime, kad jis užkrės visus kitus mokytojus, tada mokykla sustos, niekas neis į mokyklą, nes visi sirgs. <...> Jau paskiepytų žmonių profilaktinis testavimas turi prasme, kad darbuotojai dirbtų“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
„Mums reikia ir vakcinuotis, ir testuotis tam, kad žmonės būtų apsaugoti ir būtų užtikrintas nepertraukiamas darbas“, – pridūrė jis.
Privalomai pasiskiepyti turi vyresni gyventojai, nepadariusiems – tūkstantinės baudos
Kol Lietuvoje kalbama apie kai kurių profesijų atstovų privaloma vakcinaciją, kai kurios Europos šalys nuėjo toliau ir įvedė privalomus skiepus nuo tam tikro amžiaus. Pavyzdžiui, Graikijoje pasiskiepiję turi būti visi gyventojai, kurie yra sulaukę 60 ir daugiau metų. To nepadarę senjorai turės kas mėnesį susimokėti 100 eurų baudą
Italijoje galioja dar griežtesnė tvarka – pasiskiepyti nuo koronaviruso privalo visi 50 metų ir vyresni gyventojai. Kaip ir Graikijoje, taip ir Italijoje nepasiskiepijus laukia sankcijos. Nuo vasario 1 d. visi, kurie nebus paskiepyti arba nebus gavę antrosios ar trečiosios dozės, nors ir turėjo galimybę vakcinuotis, bus baudžiami 100 eurų bauda.
Nuo vasario 15 d. 50 metų ir daugiau sulaukę dirbantys italai darbdaviams turės pateikti skiepijimo arba persirgimo faktą patvirtinantį dokumentą. To nepadariusiems gresia nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų siekiančios baudos.
„Būtų nuostabu, jeigu nereikėtų imtis prievartinių metodų ir sakyti, kad visi vyresnio amžiaus žmonės turi vakcinuotis. Bet pas mus vien išsikovoti, kad medikai, ta profesija, kuri turėtų visus šviesti apie vakcinacijos naudą, turėtų vakcinuotis, yra sunku. Priversti vyresnio amžiaus žmones skiepytis? Kaip juos priversti? Prievarta? Gal ir gerai tai būtų, bet kaip tai realiai padaryti“, – privalomo vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo perspektyvomis Lietuvoje abejojo V. Zemlys-Balevičius.
Nemano, kad suveiktų Lietuvoje
„Lietuvoje tokių diskusijų kol kas nebuvo“, – tikino J. Sejonienė.
Politikė pabrėžė, kad dabartinė Vyriausybė koronaviruso situaciją šalyje stengiasi valdyti kuo švelnesnėmis priemonėmis.
„Pasirenkamos tos priemonės, kurios nesulauktų tokio didžiulio pasipriešinimo. Niekas čia jo nenori. Bandoma susitarti iš paskutiniųjų“, – tvirtino Seimo narė.
Visgi J. Sejonienė teigė, kad būtų gerai, kad daugiau vyresnio amžiaus žmonių pasiskiepytų, nes tai pagerintų pandemijos valdymo kontrolę.
„Ar taikyti kažkokį privalomumą? Kaip tu tai užtikrinsi? Kai yra darbingo amžiaus gyventojas, tai yra paprasta, galima tą padaryti per darbo santykius, taikyti kažkokias sankcijas ir botagus. Vyresnio amžiaus gyventojams...
Tie patys graikai ir italai taiko baudas. Aš nežinau, kokios mes reakcijos ir kokio efekto sulauktume, jei savo vyresnio amžiaus žmonėms tokią priemonę taikytumėme, žinant, kad tos pensijos ne tokios didelės“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Parlamentarė priminė, kad Lietuvoje buvo taikoma kitokia priemonė, kuri didelio dėmesio nesulaukė – 100 eurų išmoka senjorams už pasiskiepijimą.
„Tas nedavė didelio efekto“, – pripažino J. Sejonienė.
Prezidentūra: dalis ekspertų nepritaria privalomam medikų skiepijimui
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad dalis ekspertų įžvelgia trūkumų siūlyme įvesti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19.
Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.
„(Ekspertai – BNS) indikavo, kad mato daug trūkumų, atsižvelgiant būtent į omikron specifiką, (...) šitas sprendimas turėtų būti peržiūrimas dėl savo tikslingumo, žiūrint iš būtent epidemiologinės ir asmens sveikatos pozicijų ir, indikuoju, moralinių ir etinių priežasčių“, – LRT ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.
„Mūsų manymu, Seimo nariai prieš balsuodami turėtų įsiklausyti į sveikatos srities mokslininkų ir praktikų balsą. Medikams šis klausimas tikrai labai svarbus, todėl būtina atsižvelgti į jų pasiūlymus ir profesinę gerovę“, – pridūrė ji.
BNS patarėja tvirtino, kad prezidentas ragina, kad parlamentarai „pasikviestų ekspertus, remtųsi ekspertų nuomone ir išklausytų“, o dėl to, ar pasirašyti pataisas, šalies vadovas apsispręs po balsavimo Seime.
Tai tik dalis pokalbio su V. Zemliu-Balevičiumi ir J. Sejoniene laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
