Žuvis – nepakeičiamas naudingųjų medžiagų šaltinis
Jos teigimu, žuvies vartojimo mastas nėra toks didelis, kaip, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų. Palyginimui specialistė pateikia skaičius – per metus yra suvartojama apie 2,2 bilijonai tonų grūdinių kultūrų. Tuo tarpu žuvies daug kartų mažiau – apie 140 milijonų tonų visame pasaulyje.
J. Parnarauskienė tikina, kad žuvies reikėtų suvartoti kur kas daugiau ne tik vaikams, bet ir visiems suaugusiems. Tad kuo gi jos ypatingos?
„Unikalus aukštos kokybės baltymų ir gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų derinys daro žuvį neįkainojamu maistu žmonėms. Šios maistinės medžiagos yra baltymai, kai kurios riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai. Štai liesųjų žuvų – menkė, lydeka ir pan. – mėsa gausi visaverčių liesųjų baltymų. Jie sudaro apie 15–20 proc., todėl yra tinkamos pakeisti riebią mėsą bent 2 dienas per savaitę“, – teigia gydytoja dietologė.
Ji priduria, kad riebiosios žuvys, tokios kaip skumbrė, silkė, lašiša ir pan. turi daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kuriose yra daugiausia omega-3.
„Jūrinėse žuvyse gausu jodo, kuris yra skydliaukės hormonų sudėtinė dalis. Taip pat žuvyse yra seleno – antioksidanto, mažinančio vėžio išsivystymo tikimybę. Žinoma, ir tautino – baltymų apykaitos produkto, reikalingo smegenų ir tinklainės vystymuisi, visų ląstelių membranos susidarymui“, – apie gerąsias žuvies maistines savybes pasakoja specialistė.
Štai riebiose žuvyse yra daug vitamino D, niacino, vitamino B6 ir B12.
Žuvis svarbi visų sistemų vystymuisi
J. Parnarauskienės teigimu, vaikų organizmai – tebesivytos, tad jiems labai svarbu gauti visas maistines medžiagas.
„Tad būtent žuvis yra vertinga dėl to, kad jos baltymai yra visaverčiai. Vadinasi, jie savo sudėtyje turi visas žmogaus organizmui reikalingas amino rūgštis. O riebiosios žuvys turi daug vitamino D, kuris yra reikalingas kaulinio audinio vystymuisi. Dokozaheksaeno riebalų rūgštis yra viena iš omega-3, kurios užtikrina vaikų normalų nervų sistemos vystymąsi“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Ji pabrėžia, kad žuvyje esančios maistinės medžiagos svarbios viso organizmo vystymuisi.
„Jūrinėse žuvyse yra gausu jodo, kuris įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Smegenų vystymuisi svarbios omega -3 riebalų rūgštys, kurių daugiausiai turi riebiosios žuvys. Valgant žuvis yra gaunama įvairių kitų bioaktyvių medžiagų, todėl omega-3 riebalų rūgštis geriau yra gauti valgant žuvį, o ne vartojant maisto papildus. Riebiosios žuvys taip pat uyrara vienas iš geriausių maistinių vitamino D šaltinių. Šis vitaminas svarbus kaulų formavimosi, imuninės sistemos veikla“, – sako J. Parnarauskienė.
Pašnekovės teigimu, žuvis vaikams turėtų būti duodama įvairi. Tiek liesa – dorada, menkė, lydeka, starkis, tiek riebi – atlantinė skumbrė, lašiša, upėtakis, nesūdyta silkė ir pan.
„Dėl galimo didelio gyvsidabrio kiekio labai mažiems vaikams dažnai nereikėtų patiekti didelių, plėšrių žuvų, tokių kaip ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė, ryklys. Be to, vaikams tiekiama žuvis turėtų būti gerai termiškai apdorota, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais“, – įspėja ji.
Bent kartą per savaitę – riebi žuvis
J. Parnarauskienė aiškina, kad tikslaus termino, kada į vaikų racioną reikėtų įtraukti žuvį, nėra. Vis dėlto dažniausiai žuvį vaikams pradedama duoti nuo 8–9 mėnesio.
„Svarbu nepamiršti, kad pirmiausia žuvis turėtų būti susmulkinta gabaliukais be kauliukų. Vėliau vaikai turėtų būti pratinami žuvį valgyti atsargiai, išsirenkant atšakas patiems“, – priduria specialistė.
Gydytoja dietologė pataria pradžioje, pripratinimui žuvį duoti vieną kartą per savaitę. O vėliau – nuo vienerių metų amžiaus, kaip ir visai šeimai, žuvis turėtų būti tiekiama 2–3 kartus per savaitę. Bent vieną kartą iš jų turėtų būti tiekiama riebi žuvis.
„Išlaikant įprotį valgyti žuvį kelis kartus per savaitę, vėliau galima sumažinti riziką nutukimo išsivystymui. Taip yra todėl, nes žuvyse yra nedaug sočiųjų riebalų rūgščių. Riebiosios žuvys dėl pakankamo omega-3 riebalų rūgščių kiekio palaiko normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, taip pat sumažina sąnarių sistemos pažeidimų, demencijos riziką“, – priduria J. Parnarauskienė.
Keli paprasti triukai, padėsiantis vaikus pripratinti prie žuvies
Žinoma, iš pradžių pripratinti vaikus valgyti žuvį, gali būti sunku, ypač jei jie jau yra vyresni nei 3 metų. Portalas Anewdawnn.com dalijasi keliais paprastais triukais, kurie padės jūsų atžalą pripratinti prie žuvies lėkštėje – netrukus jie ir patys prašys jiems pagaminti ne ką kitą, o žuvį!
Smagiai patiekite
Vaikams labai svarbu maisto patiekimas ir pristatymas. Taigi kurkite smagius maisto kūrinius, nebijokite improvizuoti – taip vaikai labiau norės išbandyti patiekalą. Štai pavyzdžiui galite ant jų makaronų su sūrio uždėti keletą žuvies gabalėlių. Taip pat galite žuvies, pavyzdžiui, menkes filė gaminti kaip sveikus „pirštelius“-lazdeles. Taip vaikai galės atsipalaiduoti ir valgyti pirštais.
Žuvį gaminkite bent du kartus per savaitę
Kuo dažniau gaminsite patiekalą, tuo greičiau ir labiau vaikai prie jo pripras. Taip didėja tikimybė, kad vaikai labiau pamėgs žuvį ir vėliau patys prašys, kad jos paruoštumėte. Jeigu vieną dieną gaminote žuvies lazdeles, kitą dieną galite pagaminti lašišos paplotėlius.
Pasilinksminkite
Vakarienė neturėtų būti nuobodi. Tas pačias žuvies lazdeles galite paruošti su skirtingais sveikais padažais. Galite sumaišyti medų, garstyčias alyvuogių aliejų ir gausite prie žuvies puikiai tinkantį sveiką padažą. Dar geriau, jei gaminsite kartu su vaiku ar leisite savo mėgstamą padažą pasigaminti pačiam.
Išbandykite skirtingus receptus
Pagalvokite, koks yra mėgstamiausias vaiko patiekalas, ir pabandykite į jį įtraukti žuvį. Pavyzdžiui, surenkite meksikietiškų takų (angl. tacos) vakarą ir mėsą pakeiskite žuvimi. Prie takų patiekite šviežių daržovių, keletą padažų – šviežios salsos, grietinės. Nepamirškite į gamybos procesą įtraukti ir pačių vaikų – leiskite jiems taką susidėti patiems, pasirinkti, kokios tortilijos nori – minkštos ar traškios.
Pabandykite saldžiau
Vaikai mėgsta saldų maistą, todėl galite pabandyti žuvį pagaminti saldžiau, o ne tiesiog patiekti įprasta žuvies patiekalą. Galite pabandyti žuvį pagaminti havajietiškai – šalia žuvies patiekti grilyje ar orkaitėje keptus ananasus, o pačią žuvį kepti teriyaki padaže.
Kaip namuose patiems pasigaminti žuvies pirštelių?
Jums reikės:
- 0,5 kg pasirinktos baltos žuvies (puikiai tiks menkė)
- ½ puodelio miltų
- ½ šaukštelio druskos
- ¼ šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 3 kiaušinių
- 1 puodelio tarkuoto parmezano sūrio
- 1 puodelio „Panko“ duonos trupinių
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių temperatūros.
Paimkite didelę skardą ir ją išklokite kepimo popieriumi.
Tada nuplaukite žuvies filė, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Supjaustykite ją maždaug 3 cm storio gabalėliais.
Į dubenį suberkite miltus, druską ir pipirus. Viską gerai išmaišykite. Tuomet kitame dubenyje išplakite kiaušinius. Atskirame inde sumaišykite duonos trupinius ir parmezano sūrį.
Žuvies gabaliukus aptepkite pagardintais miltais, pamirkykite į kiaušinius, tada – į trupinių ir parmezano mišinį. Švelniai įspauskite mišinį į žuvį.
Ant kepimo skardos sudėkite žuvies lazdeles. Šiek tiek apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite 15–20 minučių arba kol apskrus ir taps aukso spalvos.
Skanaus!
