Apie vis dar pilnai nesutvarkytą kelią Utena-Molėtai A. Armalis pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Jeigu jums būstą remontuojantys meistrai pasakytų, kad viską pabaigė anksčiau laiko ir yra dideli šaunuoliai, tai jūs turbūt norėtumėt rast visas apdailos ir funkcines detales, ne tik paklotas grindis, išdažytas sienas ir sudėtas rozetes, kas iš esmės jau leidžia naudotis būstu. Bet ir pritvirtintus plintusus bei durų apvadus ir šviestuvus, nes juk „pabaigta“, – savo įrašą pradeda A. Armalis.
Visgi viešųjų ryšių ekspertas teigia, kad būtent su panašia situacija jis susidūrė važiuodamas naujai sutvarkytu keliu iki Molėtų.
„Taip ir man važiuojant naujuoju Utena-Molėtai keliu norėjosi matyti visiškai padarytus darbus, o ne kelią su nepabaigtais atitvarais ar kitomis smulkmenomis dėl kurių kai kur paliktas greičio ribojimas iki 50 km/h, Kurie tikrai nedera su garsiai trimituota naujiena „kelias užbaigtas anksčiau termino“, – teigia A. Armalis.
Savo įraše viešųjų ryšių ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie, jo manymu, nerealistiški pasisakymai apie pabaigtus kelio tvarkymo darbus netgi primena Sovietų Sąjungos laikus.
„Taip, galite sakyti, kad svarbiausia juk tai, kad asfaltas paklotas! Tačiau vis tik. Aš žinau, ką reiškia sovietų nesąmonė „Пятилетку за три год!“ („Penkerių metų planas per trejus metus“, – tv3.lt). Tai šis komunizmo burtažodis ir kabėjo prieš akis važiuojant kai kuriomis „anksčiau laiko pabaigto kelio“ atkarpomis“, – kritikos negailėjo A. Armalis.
Todėl, anot viešųjų ryšių specialisto, komunikacija tokiais klausimais turėtų atitikti realybę.
„Komunikacija vis tik turėtų būti apie realybę, kokia ji yra, o ne kokios nori valstybinė „Via Lietuva“ ar ją patronuojantys ministrai. Šiaip, be abejo, labai gerai, kad pagaliau betonkė dingsta iš žemėlapio. Bet pūstis žandus gal reiktų saikingiau“, – įraše teigia A. Armalis.
Sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių
„Via Lietuva“ praneša, kad per 2024 m. buvo sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių, 30 tiltų ir viadukų, naujai nutiesta ar atnaujinta 70 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 360 pėsčiųjų perėjų.
Toliau buvo tęsiami didieji infrastruktūriniai projektai: „Via Baltica“ rekonstravimas, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Vilnius–Utena atnaujinimas, vykdomi karinio mobilumo projektai.
„2024-ieji buvo strategiškai svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo metai – baigtas statyti A. Meškinio tiltas, sutvarkytas Nidos pėsčiųjų ir dviračių takas, suremontuota 30 km „betonkės“, ir, aišku, mūsų didžiausio projekto „Via Baltica“ darbai“, – pranešime cituojamas „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
2024 m. toliau buvo tęsiami kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos modernizavimo darbai. Spalio mėnesį baigtas ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias 16 km ruožas nuo Pietarių iki Skardupių kaimo (56,83 iki 72,50 km).
16 mėn. trukusių darbų metu pastatyta daugiau nei 10 naujų kelių infrastruktūros statinių (tiltų, viadukų ir pan.), vasarą pradėti darbai ir paskutiniame 14 km ilgio ruože ties Lietuvos-Lenkijos siena.
„Via Lietuva“ skelbia, kad per 7 mėn. buvo sutvarkyti 23 km pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Taip pat po 9 mėn. trukusių darbų atnaujintas 30 km kelio Vilnius–Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos. Baigti ir šio kelio atnaujinimo darbai Utenos mieste.
Per metus sutvarkyta apie 22 km kelių, kurie svarbūs kariniam mobilumui. Intensyviausi darbai vyko šalia Rūdninkų poligono – sutvarkyti du kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai, kurių bendras ilgis siekia 16 km.
„Via Lietuva“ praneša ir apie tiltų bei viadukų rekonstravimo darbų rezultatus. Po 2 metus trukusių darbų baigta Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu esančio A. Meškinio tilto rekonstrukcija – vietoje seno tilto pastatyti du nauji tiltai, kurie skirti tranzitiniam eismui. Taip pat baigti Trakų, Marvelės viadukų remonto darbai, pradėti tvarkyti tiltai per Dubysą Ariogaloje ir per Nevėžį Kėdainiuose.
Šiemet prie valstybinės reikšmės kelių įrengta daugiau nei 40 km naujų bei suremontuota apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Po 5 mėn. trukusių darbų sutvarkyta 22 km pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa kelio Smiltynė–Nida ruože nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link.
Taip pat 2024 m. vykdyti ir kiti mažesnės apimties projektai: įgyvendintas pirmas aplinką tausojantis projektas – ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus, sumontuoti saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija pradėta naudoti pagrindinės šalies automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio ženklų apšvietimui, pertvarkyta 360 pėsčiųjų perėjų, 8 sankryžos, pradėta tvarkyti kelių infrastruktūra ties pasienio punktais.
