Redakcija rekomenduoja

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Vasario viduryje susijungus kelioms politinėms jėgoms susikūrė Tautos ir teisingumo sąjunga, kurios lyderiu išrinktas ilgametis parlamentaras Petras Gražulis. Suvažiavime partijos atstovai tikino, kad apklausos rodo 10 proc. rinkėjų palaikymą P. Gražulio vadovaujamai politinei jėgai.

Kariniams neramumams didinant įtampą visuomenėje dažnas susimąsto, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis reikėtų būti apsirūpinus. Viena jų – pirmosios pagalbos vaistinėlė, kuri turėtų būti kiekvieno namuose. Vaistininkas papasakojo, kokiais vaistais ir priemonėmis pasirūpinti būtina. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas priminė, kad ir kokie išorinės veiksniai keltų nerimą, pirmosios pagalbos vaistinėlę kiekviename namų ūkyje privalu turėti visais laikais.

Ukrainai patiriant beprecedentę Rusijos agresiją, šaliai vadovauja itin daug politinės patirties neturintis, bet drąsą demonstruojantis prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai nėra tipinis politikas, jo iškilimas į šalies aukščiausius politinius sluoksnius labai netipiškas, o prezidentavimas įeis į istoriją, nes būtent jo vadovavimo laikotarpiu autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo žiaurių karą prieš Ukrainą.

Kilus neramumas Ukrainoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau kreipėsi ir į Lietuvos gydymo įstaigas, ieškodama savanorių, kurie prireikus būtų pasiruošę vykti į humanitarinę misiją padėti nukentėjusiems nuo karo veiksmų. Nors kol kas kaupiamas tik rezervinis specialistų sąrašas, į kvietimą jau atsišaukę dešimtys medikų sako galintys išvykti kad ir iškart. Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kreipėsi į SAM dėl pagalbos sveikatos priežiūros srityje.

Pirmąją dieną ukrainiečių gynyba buvo ganėtinai gera, todėl tikriausiai nebuvo matyti jokių pergalingų Rusijos pranešimų, nors jau dabar matyti, kad per aštuonerius metus Ukraina neišvystė aviacijos pajėgumų ir tai labai skaudžiai kainuoja dabar. Penktadienis ir šeštadienis Ukrainai bus labai sunkios dienos, per šį laiką išryškės tikrasis Rusijos pajėgumas pulti ir Ukrainos gintis.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę. Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.

Ekspertai teigia, kad Rusijos žingsnis pripažinti separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nebuvo netikėtas. Jų tvirtinimu, Kremlius dabar žvelgia į kitas teritorijas, kurias kontroliuoja Ukraina, o V. Putino agresiją sustabdyti gali tik stiprus Vakarų atsakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Europoje beprasidedantis karas kaitina vaizduotes ir degina politikų šydus. Lietuvos užsienio politika slysta iš prezidento rankų ir tampa Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos veiksmo arena. Ukrainos klausimai prezidentui, regis, rūpi kur kas mažiau nei turėtų.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Įsivaizduokime, kad Vladimiras Putinas pasiekė tai, ko nori ir užgrobė Ukrainą. Kokios bus geopolitinės pasekmės? Šio klausimo klausia „Washington Post“ apžvalgininkas Robertas Kaganas, prognozuodamas tamsią demokratijos mirtį Rytų ir Vidurio Europoje bei neišvengiamą Baltijos šalių krytį nuo Rusijos rankos.  Pasak politikos apžvalgininko, jei Rusija užims Ukrainą, pirmiausia turėsime perbraižyti fronto linijas Europoje, jos pasislinks į žemyno centrą.

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Išplitusi koronaviruso omikron atmaina jau spėjo pakeisti daug pandemijos valdymo taisyklių – neliko galimybių paso ribojimų, privalomo periodinio testavimo ir kt. Be to, artimiausiu metu gali ne tik būti pradėta peržiūrėti kaukių dėvėjimo politika, bet ir nebereikėti privalomai izoliuotis net susirgus COVID-19. Specialistai pažymi, kad jau ir dabar daug žmonių serga „tyliai“ ir niekur nesikreipia. Apie tokio reikalavimą atšaukimą jau yra paskelbusi Jungtinė Karalystė.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Nors daliai kaukių nuolatinis dėvėjimas jau tapo įprastu dalyku, yra tokių, kuriems jos kaip reikiant įgriso. Specialistai primena, kad kaukių nauda yra įrodyta, tačiau sutinka, kad jų dėvėti amžinai nereikės. Be kita ko, kartu prabylama, kur kaukių nešiojimo taisyklės būtų atlaisvintos pirmiausiai. Privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose patalpose – viena iš dar likusių pandemijos valdymo priemonių. Tiesa, kitos šalys artimiausiu metu ir to planuoja atsisakyti ar jau tą padarė.

Nors gydytojai ir visuomenė ne ką mažiau nei COVID-19 vakcinų laukė vaistų šiai infekcijai gydyti, įspėjama, kad į tai nereikėtų žiūrėti kaip išsigelbėjimą. Gydytojas Marius Strioga pažymi, kad dėl vaistų veikimo esama lygiai tokios pačios nežinomybės, dėl ko buvo „linčiuoti“ ir skiepai. Negana to, vaistus vartojant „ne pagal laikrodį“ gali atsirasti dar agresyvesni mutavę viruso variantai.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę nebuvo lengvas. Maskva, mėgindama nepaleisti Lietuvos iš savo gniaužtų, ėmėsi visokiausių triukų. Vienas jų – blokada, kuri turėjo priversti lietuvius apsigalvoti, parodyti, kad be Sovietų Sąjungos mes neišgyvensime. Tiesa, viskas vyko kiek kitaip, nei planavo Kremlius. Blokada Lietuvą ištiko šiltą pavasarį, todėl šalti namuose niekam neteko, maisto taip pat netrūko, nes viskas, kas buvo pagaminama Lietuvoje, čia ir liko.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Nors sąskaitos už šilumą ir kitus komunalinius patarnavimus išaugo labai pastebimai, bet kompensacijų už šilumą į savivaldybes kreipiasi ne tiek daug žmonių, kiek būtų galima tikėtis, sako Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė. Jos duomenimis, kurie grįsti Socialinės paramos šeimai informacine sistema, jeigu palygintume 2021 metų ir 2020 metų gruodžio mėnesius, tai šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas atitinkamai gavo 125 tūkst. ir 94 tūkst.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vyriausybė nekeičia pozicijos Kinijos atžvilgiu, ir yra tikras, jog suintensyvinus ekonominius santykius su kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis, pavyks kompensuoti netektis, kurias Lietuva patyrė Pekinui susinervinus dėl Vilniuje įsteigtos Taivano atstovybės. G. Landsbergis ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakė į klausimus apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume.  Ministras ką tik konstatavo, kad omikrono banga Lietuvoje jau yra pasiekusi piko viršūnę ir visi duomenys rodo, kad „leidžiamės nuo problemų kalno“.  „Reanimacijoje situacija yra stabili.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Kremliui sutelkus šimtątūkstantinę armiją greta Ukrainos, vėl pradėjo skambėti Vakarų vienybę skaldantis terminas – šrioderizacija. NATO ir ES partneriai su žiupsneliu nerimo žvelgia į Vokietijos laikyseną galimo karinio konflikto akivaizdoje. Ekspertai aiškina, kad Berlyno nenoras Ukrainai siųsti ginklų sietinas su šalies istorija, o Vokietija būdų, kaip ištiesti pagalbos ranką, randa.

Paprastai demokratijose didžiausios valdančiosios partijos lyderis arba lyderė tampa svarbiausiais asmenimis valstybėje iki kitų rinkimų, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai pasirinko ne pirmas pozicijas valstybėje – Ramūnas Karbauskis savo įtaką skleidė iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko posto, o Gabrielius Landsbergis – iš Užsienio reikalų ministerijos.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Be slaugytojų greitai sustotų bet kurios sveikatos priežiūros įstaigos darbas, tačiau šios profesijos atstovai vis dar jaučiasi ne iki galo vertinami. Apie tai byloja ne tik tuščios darbo vietos, kurių neskuba užimti į užsienį besidairantys paruošiami specialistai, tiek skundai apie nepakeliamus darbo krūvius ir apverktinas algas.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Turbūt vienus iš karščiausių ginčų ir diskusijų pandemijos metu kėlė kaukės ir jų dėvėjimo politika. Šalims švelninant COVID-19 ribojimus ar jų visai atsisakant kai kur nuo žmonių veidų krenta ir kaukės. Ar ir kada apie tai vertėtų svarstyti ir Lietuvoje? Nors dalis gyventojų vis dar pasiskundžia, kad kaukių dėvėjimas jiems kelia diskomfortą ir vargina specialistai gerų žinių neturi.