Socialiniame tinkle „Facebook“ plūsta žinutės apie tai, kad žmonės ne tik važiuoja prie sienos pasitikti ukrainiečių pabėgėlių ar nugabenti humanitarines siuntas, bet ir buriasi į grupes ir ruošiasi vykti į Ukrainą kariauti ukrainiečių pusėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė buriantis Tarptautinį legioną, į kurį kviečia visus, norinčius kovoti už Ukrainą. Pranešama, kad savanoriams, kuriems reikia vizų įvažiuoti į Ukrainą, jų išdavimas bus supaprastintas. Visus, norinčius vykti padėti kovoje, kviečia kreiptis į Ukrainos ambasadas savo šalyse.
Lietuva neprisiims atsakomybės
Kviečiami kariuomenėje tarnavę, ginklą laikyti ir su juos elgtis mokantys žmonės, rezervistai. Jiems, pasak teisininkų ir valdžios atstovų, važiuoti į Ukrainą niekas negali uždrausti.
Bet prieš važiuojant svarbu suvokti, kad ten atsidūręs žmogus bus atsakingas tik pats už save, privalės tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariu ir rizikuos pakliūti į rusų karių nagus, tapti propagandiniu ginklu Rusijos žiniasklaidoje. Lietuva už savanorius, važiuojančius kovoti į Ukrainą nepriims jokios atsakomybės, nes formaliai jų ten nesiuntė. Todėl jie niekaip negalės atstovauti Lietuvos, o tik save pačius.
Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į klausimą apie tai, ar gali lietuviai važiuoti savanoriškai kariauti į Ukrainą, tikino, kad šie žmonės turi pasverti rizikas.
„Latvijos parlamentas leido piliečiams tarnauti Ukrainoje. Čia svarbus, kokiu statusu leido. Dabar Lietuvoje yra tokia galimybė taip pat, bet yra procedūros, leidimai. Paprastai tų leidimų suteikiama nedaug, tą dar žiūrime. Ar reiktų tai paspartini? <...>
Kažkokie neformalūs dalykai, veikla, kuri nėra struktūruota Ukrainos kariuomenėje gali būti susijusi su tam tikromis rizikomis, patys ukrainiečiai nebūtinai vertins tai, kaip palankia. Žinome, kad yra žmonių, kurie širdimi ir rankomis norėtų prisidėti, suprantu tą įkarštį, bet reikia ieškoti būdų, kurie būtų teisiškai apibrėžti ir, kad žmonės žinotų rizikas“, – sakė premjerė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tv3.lt raštu atsakė, kad lietuviai gali važiuoti į Ukrainą savanoriškai kovoti, bet turi prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus ir tartis su Ukrainos puse dėl savo atvykimo.
„Prisiima atsakomybę dėl savo saugumo ir jei nesutarę su ukrainiečių kariškiais ir ambasada, tai sukels problemų ir ukrainiečiams“, – tv3.lt rašė ministras. Jis tikino, kad tokios taisyklės galioja ir kariuomenės rezervistams.
Civiliai žmonės neturi jokių apribojimų ir važiuoti kovoti į Ukrainą gali, svarbu tik, kad jie įstotų į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o štai kariškiai tokio pasirinkimo neturi. Išvažiuoti į kitą šalį tarnauti jų ginkluotose pajėgose reikia Vyriausybės leidimo, kitaip gresia baudžiamoji atsakomybė ir net pilietybės netekimas.
Savo piliečiams važiuoti prisidėti prie kovos Ukrainoje leido Danijos Vyriausybė, Latvija taip pat priėmė atitinkamus įstatymų pakeitimus. Ukraina laukia grįžtančių Prancūzijos legione tarnaujančių savo tautiečių, skelbiama, kad juos priims su visa karine ekipuote.
Važiuoti gali, kovos už Ukrainą ir save
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad vykti kovoti į Ukrainą yra kiekvieno lietuvio apsisprendimas.
„Kiek aš girdėjau, užsieniečiai yra kviečiamo kovoti Ukrainos pusėje. Svarbu, kad jie nuo to nepasidarytų samdiniais, bet tikėtina, kad taip nebus, nes samdinys specialiai samdomas ginkluotam konfliktui su didesniu užmokesčiu, nei įprasta mokėti tos šalies kariuomenės kariams“, – sakė teisininkas. Jis patikslino, kad samdiniai yra tie, kurie dalyvauja ginkluotame konflikte dėl asmeninės naudos.
„Lietuvių ketinimuose nematau nieko panašaus, atvirkščiai, Ukrainos gynyba yra suvokiama, kaip ir Lietuvos gynyba, todėl nesimato jokios asmeninės naudos siekimo. <...> Nežinau, kaip tiksliai Lietuvoje, bet pagal tarptautinė teisę buvimas samdiniu yra tarptautinis nusikaltimas ir jis yra baudžiamas“, – kalbėjo teisininkas.
Anot jo, galima pasakyti tik tiek, kad iš principo nore važiuoti padėti kovoti į Ukrainą nėra nieko neteisėto, jei lietuvių dalyvavimas bus tinkamais apiformintas. Jie turi tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariais.
„Jei jie įstos į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas ir bus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ukrainiečiai tai nematau didelių problemų. Tai galioja civiliams, kariškiai yra prisiekę tarnauti Lietuvos respublikai ir mūsų kariuomenėje. Tai tokiu atveju, matyt, reiktų atsistatydinti iš kariuomenės“, – svarstė D. Žalimas.
Jis tvirtino, kad egzistuoja grėsmė, kad Rusijai sugavus Lietuvos piliečius besikaunančius Ukrainoje, tai tikrai būtų panaudota propagandoje.
„Tai būtų pavaizduota, kaip samdiniai, NATO ir visa kita. Mes žinome jų gebėjimus sekti pasakas. Tai neišvengiama, bet demokratinėje šalyje pilietis gali apsispręsti, kaip jam elgtis, ką daryti. Vyriausybė negali sustabdyti piliečių, neleisti vykti kautis Ukrainos pusėje. Žinoma, jei tai nėra samdinystė“, – svarstė D. Žalimas, pripažinęs, kad važiuoti ar ne, apsisprendimo reikalas, nes yra žmonių, kurie suvokia, kad gali važiuoti, yra fiziškai ir psichologiškai.
„Gindami Ukrainą žmonės mano ginantys Lietuvą ir su tuo ginčytis neįmanoma, motyvai man puikiausiai suprantami“, – sakė teisininkas.
Teisėta, jei prisijungs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų
Mykolo Romerio universiteto profesorius, humanitarinės teisės specialistas Justinas Žilinskas aiškino, kad humanitarinėje teisėje, kad būtum teisėtas kovos veiksmų dalyvis tu turi priklausyti vienos iš kovojančių pusių ginkluotosioms pajėgoms.
„Tai reiškia, kad viskas priklauso nuo Ukrainos. Pagal tarptautinę teisė, jei asmuo atvyksta į Ukrainą ir oficialiai prisijungia prie ginkluotųjų pajėgų, jis tampa tų pajėgų dalimi. Vienintelis dalykas, ką draudžia karo teisė, tai verbuoti tokius asmenis valstybės vardu ir siųsti juos valstybės vardu. Skirtingos valstybės turi skirtingus reguliavimus.
Tarkime Šveicarija draudžia savo piliečiams jungtis prie bet kokio ginkluoto konflikto. Ta pati Rusija, kiek žinau, ir net Baltarusija turėjo normas, kurios draudžia piliečiams tarnauti kitos valstybės ginkluotose pajėgose. Pas mus karių tarnavimas be, Vyriausybės leidimo, kitos valstybės pajėgose gali būti pagrindas atimti pilietybę“, – sakė J. Žilinskas.
Lietuvos formalaus leidimo civiliams važiuoti į Ukrainą nereikia, bet, kaip vakar skelbė premjerė, tai nėra ta situacija, kai Lietuva už tokius asmenis prisiims atsakomybę.
„Jei kita valstybė pakviečia tu važiuoti gali, kaip privatus žmogus, o toliau jau bus kaip bus. Tu nesi valstybės atstovas, valstybė už tave nepriima jokios atsakomybės. Čia yra labai svarbus momentas. <...> Jei žmonės ten važiuotų ar su Lietuvos vėliava ant rankovės ar be jos, jei jie nebūtų Ukrainos ginkluotų pajėgų dalis, jie būtų civiliai neteisėtai naudojantys ginkluotą jėgą“, – sakė J. Žilinskas.
Tiesa, nuvykus į Ukrainą ir nuėjus į teritorinės gynybos štabą, gavus ginklą žmogus tampa teritorinės gynybos vienetu, o tai – viena iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rūšių.
Už juos atsakomybę jau prisiims Ukraina. Tiesa, jei būtų padaryti karo nusikaltimai, tam būtų taikoma universali jurisdikcija. Žmogus galėtų būti teisiamas bet kurioje šalyje.
„Lietuvos kariuomenės atstovams galioja kitos taisyklės, jie važiuoti kovoti į Ukrainą negali. Gali ten važiuoti nebent kaip patarėjai, instruktoriai su Vyriausybės sprendimu ir siuntimu“, – aiškino humanitarinės teisės profesorius.
Emocijos ima viršų
Atsargos karininkas Darius Antanaitis labai atsargiai vertina žmonių norą važiuoti kovoti į Ukrainą.
„Jei jis yra kariškis čia, jis negali važiuoti tarnauti į kitos valstybės kariuomenę, tai bus nusikaltimas, priesaikų sulaužymas. Vienintelis būdas, tarkim samdinystės atveju, tai Prancūzijos legionas, kuris suteikia Prancūzijos pilietybė. Tada yra kita teisinė situacija“, – sakė atsargos karininkas, patikinęs, kad iš Ukrainos pusės turi būti labai aiškios sąlygos, kuriomis yra kviečiami atvykėliai, jiems turi būti suteiktos garantijos ar tai pilietybė.
„Žmonės dėl nežinojimo gali prisidaryti sau problemų, o ir šaliai. Tarkime jei rusai paims į nelaisvę su uniformomis, kad ir neoficialiomis, tai gali būti traktuojama, kaip Lietuvos įsivėlimas į konfliktą. Nors mes nedalyvaujame tiesiogiai, tai savo valstybei galima sudaryti nemažai problemų“, – svarstė jis.
Atsargos karininkas įsitikinęs, kad nereikia vadovautis karštomis emocijomis, organizuotis ir jau štai tuoj pat važiuoti į Ukrainą.
„Ką tu ten vienas pasiėmęs automatą padarysi besiblaškydamas? Ypatingai jei be parengimo. Dabar žmonės įsielektrinę, bet reikia racionalumo“, – sakė D. Antanaitis.
Daugiau apie karą Ukrainoje galite žiūrėti video įraše:
