Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte. Ketvirtadienį popiet Kijevą ir kitą didelį Ukrainos miestą Charkovą jau kelintą kartą drebino sirenos, raginančios žmones bėgti į slėptuves ar metro stotis.
Karo laukta, bet jis užklupo netikėtai
Viskas prasidėjo apie 5 valandą ryto, kai Rusijos kariuomenė kirto Ukrainos sienas, pradėjo atskirų miestų apšaudymai. Kijevas nubudo nuo sprogimų sostinės priemiesčiuose, tiesa taikytasi buvo į karinės ir žvalgybinės paskirties objektus, bet drebulys, kurį juto ir girdėjo žmonės, sukrėtė visus.
Dienai auštant Kijevo gyventojus budino sirenos, jos kaukė skelbdamos apie karo pradžią ir oro pavojų mieste.
Liudininkai tikina, kad rytas prasidėjo ramiai, bet žmonės buvo tarsi sustingę, akimirksniu užsikimšo visos degalinės, pamažu aplink bankomatus ėmė būriuotis žmonės. Sostinėje vaikai į darželius ir mokyklas nėjo, bet kituose miestuose, tarkime pasienyje esančiame Mariupolyje – taip.
Ukrainos sostinėje didesnioji dalis žmonių šiandien eina į darbus, veikia viešasis transportas, autobusuose ir metro – daug žmonių. Tiesa, nuotaikos – kitokios.
Didžiausia panika kyla, nes žmonės ima manyti, jog visoje šalyje nebėra saugių vietų. Bijoma, kad dings elektra, internetas. Kai kurios degalinės jau užsidarė, nes nebėra degalų, o maisto prekės nuo lentynu tiesiog tirpsta. Bijoma, kad bus bombarduojami tiltai per Dniprą, skiriantys šalies vakarus nuo rytinių regionų.
Žmonės visomis įmanomomis priemonėmis siekia nusipirkti degalų, stoja į eiles prie bankomatų, šluoja maisto prekių lentynas.
Eiles tįsta prie autobusų ir traukinių stočių, siekiama nusipirkti bilietus išvykimui iš miesto, turintys automobilius stoja į spūsčių eilę ir siekia išvykti iš miesto.
Vykstama prie Lenkijos ir Rumunijos sienų
Vykstama šiaurės-vakarų kryptimi, bet išvykimas iš sostinės Kijevo visą dieną yra komplikuotas, keliai užgrūsti. Sprogimų išgąsdinti Kijevo gyventojai rytą, o ir vėliau dienoje ieškojo artimiausių slėptuvių nuo bombų arba tiesiog sėdėjo metro stotelėse be tikslo važiuoti.
Slėptuvių Kijeve tikrai netrūksta, o nuorodos į jas nupieštos ant sienų. Kijevo metro yra vienas giliausių pasaulyje, todėl smarkaus bombardavimo atveju daugelis žmonių prieglobsčio ieškotų būtent ten.
BBC kalbinti žmonės Kijevo gatvėse atskleidė, kad susipakuoti atsarginę kuprinę su būtiniausiais daiktais valdžia liepė dar prieš kelias dienas, bet ketvirtadienį rytą tai padarė net tie, kurie neprisiruošė anksčiau.
Štai mokytoja dirbanti Svetlana ketvirtadienį skubėjo į slėptuvę, prieš tai pasiėmė kuprinę su būtiniausiais daiktais ir kompiuteriu. Ji buvo sunerimusi, nes šeima gyvena Mariupolyje, šalies pietuose, kurį šiandien apšaudė pirmą.
Jaunos šeimos su vaikais taip pat ieškojo prieglobsčius metro stotyse, dažnas ukrainietis pasimetęs ir išsigandęs užsienio žurnalistų klausinėjo, kur yra NATO, kodėl jiems niekas nepadeda.
Tie, kurie nesislepia metro ir neina į darbą, mėgina sprukti iš Kijevo, ar bent jau išvežti senus tėvus ir mažus vaikus kur nors toliau į Vakarų Ukrainą. Dažno tikslas – Lenkijos siena, dalis žmonių suka link Karpatų kalnų ir Rumunijos, Moldovos sienų.
Kijevo gyventojai, patyrę kelis sprogimus mieste ir greta jo, siekia išvykti į kaimą. Tai, kad Rusija puls žmonėms, kalbintiems, sostinės gatvėse nebuvo siurprizas.
Tiesa, tikimasi, kad siaubingo kraujo praliejimo nebus, žmonės deda daug vilčių į karines Ukrainos pajėgas, savanorius. Yra baimės, kad nutikus blogiausiam ir Rusijos sausumos pajėgoms pasiekus Ukrainos sostinę prasidės žudynės, tokios, kokias senoliai mena dar nuo 1940 metų.
Visi, pasak BBC kalbintų žmonių, turintys giminaičių kaimuose į vakarus nuo sostinės, traukia ten. Tie, kurių giminaičiai dirba Lenkijoje, siekia išvykti į Lenkiją.
Klius mobiliam ryšiui ir piniginei
Vos prasidėjus karo veiksmas Ukrainos prezidentas pareiškė, kad savigynos tikslais šalies žmonėms bus dalijami ginklai. Tam, kad gauti ginklą tereiks parodyti asmens dokumentą.
Taip pat kreipiamasi dėl kraujo donarystės, ligoninės nori apsirūpinti krauju, žmonės raginami aukoti. Pranešama, kad Ukrainos maisto pramonės įmonės, parduotuvės, rezervai yra tokie, kad pilnai šalies gyventojus gali aprūpinti iki 20 dienų.
Visgi siekiant suvaldyti finansinę šalies situaciją centrinis Ukrainos bankas pareiškė limituojantis sumas pinigų, kurias gyventojai gali išsigryninti bankomatuose ar banke, draudžiantis užsienio valiutos pirkimą ir įšaldantis grivinos kursą.
Bijoma, kad neprasidėtų spekuliacijos valiuta, masinis pinigų keitimas ir bandymai išvežti pinigus į užsienį. Ukrainos telekomunikacijų bendrovės praneša, kad atskirose teritorijose gali strigti telefono ryšys, žmonės raginami neskambinti, bet rašyti trumpąsias žinutes.
Ukrainos socialinės medijos kanaluose plinta raginimai nefotografuoti karinių objektų, karinės technikos judėjimo, nefotografuoti karinės technikos numerių, nežymėti savo ar savo nuotraukų geolokacijos duomenų, nefotografuoti ir neskelbti Ukrainos karių nuotraukų. Pagrindiniai Ukrainos portalai ir ministerijos ketvirtadienį kentėjo nuo sporadiškų kibernetinių atakų, informacinis portalas anglų kalba KievPost buvo „nulaužtas“ visą dieną.
Oro erdvė virš Ukrainos uždaryta, oro uostai – atakuojami, todėl lėktuvais išskristi iš šalies nėra galimybių. Apie tai, kad stabdo skrydžius į Ukrainą pranešė ne viena oro bendrovė, tarp jų ir „Air Baltic“. Oro erdvė greta pietinių Rusijos sienų taip pat uždaryta, tai padarė Rusija.
Gynybos specialistai tikina, kad tai, kas nutiko pirmą karo dieną realiai pamatysime tik ryt. Šiandien tvyro „karo rūkas“, kuris neleidžia įvertinti realių nuostolių ir pasiekimų, žmonių reakcijos.
Karinė padėtis liečia visus
Ukrainoje yra įvesta karo padėtis, o tai yra ypatinga teisinė padėtis, aukščiausių valstybės institucijų sprendimu įvedama valstybėje ar jos dalyje siekiant užtikrinti valstybės gynybą ir kitas svarbiausias jos funkcijas ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju.
Karo padėtis yra įvedama, kai viena valstybė paskelbia karą kitai valstybei arba faktiškai pradeda prieš ją karo veiksmus. Esant karo veiksmams taikomos karo teisės (ginkluoto konflikto teisės) normos, nutrūksta kariaujančių šalių diplomatiniai, konsuliniai, ekonominiai, prekybiniai, kultūriniai ir kitokie taikaus bendradarbiavimo santykiai, taip pat nustoja galioti tarptautinės sutartys.
Vienos kariaujančios šalies interesams kitoje atstovauja abiem priimtina neutrali valstybė. Nutraukus karo veiksmus paliaubomis, karo padėtis nesibaigia. Ji baigiasi konflikto šalims sudarius taikos sutartį ar pasirašius karo būklę nutraukiantį politinį dokumentą.
Įvedus karo padėtį gali būti skelbiama ir vykdoma mobilizacija, įvedamas karinis patruliavimas, evakuojami gyventojai, ribojama ginklų ir šaudmenų prekyba, nacionalizuojamas tam tikras gyventojų turtas, taikomos cenzūros priemonės žiniasklaidai.
Ką reikia žinoti prasidėjus karui?
Gynybos specialistai teigia, kad bent parą ar dvi prieš priešo puolimą, ši informacija turėtų būti žinoma. Taigi, visuomenė turėtų būti informuota, pasiruošusi, o ir apgalvojusi, kur ir kaip slėpsis, keliaus, mėgins išgyventi.
Svarbiausi dalykai slepiantis namuose, žinoma, yra maistas ir tinkamas namų paruošimas. Priklausomai nuo to, slepiamasi daugiabučiame ar nuosavame name, rūsyje, patalpas reiktų paruošti. Galimi oro smūgiai, apšaudymai drebins ne tik stiklus, bet ir namų sienas, todėl būtina langus apklijuoti lipnia juosta, pagal galimybes juos užstatyti lentyna ar spinta. Kambarys, kuris neturi didelių langų,bet turi nešančias sienas turėtų tapti jūsų prieglobsčiu.
Kambaryje pravartu turėti didelį stalą, po juo bus galima slėptis apšaudymų metu, drebant namui geriausia stovėti tarpduryje, ši vieta griūva paskutinė. Slėptis taip pat galima rūsyje, bet jis turi būti atitinkamai įrengtas.
Rūsys turi būti apšildytas, turėti lentynas, kurios reikalui esant taptų gultais. Idealu, jei rūsyje būtų daugiau nei vietas išėjimas, papildomas ventiliacijos vamzdis. Rūsyje verta laikyti vandens, sauso maisto davinių, žibintuvėlį ir atsargines baterijas. Pasiruošti taip, kad būnant ten nejaustumėte diskomforto bent 48 valandas.
Jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite telktis draugėn su kaimynais. Tokiu atveju rūsiams apšildyti užteks kelių kilnojamų krosnelių, jas reikėtų pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus (krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją), taip pat bus galima skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui, rašoma Krašto apsaugos ministerijos išleistoje atmintinėje.
Skelbiant apie karo ar kitokio tipo pavojų svarbu su šeimos nariais aptarti, kaip elgtis, kur keliauti, slėptis, ką ir kiek neštis. Su artimiausiais giminaičiais patariama apsitarti, kur būtų traukiamasi, jei kiltų pavojus, kieno namai, sodyba ar sodo namelis taptų saugiausių prieglobsčiu.
Dar prieš prasidedant aktyviems karo veiksmas, turint šiek tiek laiko verta pasirūpinti papildomais maisto, vandens ir kuro rezervais, bet verta prisiminti, kad taip pat elgsis ir kiti žmonės, todėl svarstykite ar saugu ir praktiška stovėti eilėse. Kol galima, būtina atsiskaitinėti bankinėmis kortelėmis, taupyti grynuosius pinigus tam atvejui, jei bankai neveiks.
Pasigirdus sirenoms, svarbu įsijungti žiniasklaidos kanalą ir tiksliai sužinoti apie pavojų, evakuacijos kelius ir būdus. Bus paskelbta, kur reikia vykti, kur yra žmonių surinkimo punktai, kokiu transportu bus vykstama.
Jei siūloma niekur nevykti, bet likti namuose jums atrodo nesaugu, keliaukite pasiėmę tik būtinus reikmenis, prisiminkite, kad dalį arba visą kelią gali tekti keliauti pėsčiomis.
Dėvėkite patogius, bet ne ryškius drabužius, venkite kamufliažinių rūbų, žmonių susibūrimų, aplenkite dideles gamyklas, keliaukite toli nuo poligonų, turėkite gerą žemėlapį, būkite atsargūs važiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite.
Jei keliaudami pamatėte neaiškius daiktus, nelieskite jų. Nebandykite patys išsiaiškinti, kas tai, neneškite, nekilnokite, nemeskite į šalį. Nerūkykite ir nesinaudokite mobiliuoju telefonu šalia įtartinų daiktų.
Jei šalia įvyko sprogimas, kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą, pasinaudokite bet kokia priedanga, slėpkitės už patvarios konstrukcijos, geriausia – už pastato.
Prieš išvykdami apsaugokite savo namus (užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite (ištraukite iš elektros lizdų) visus elektros prietaisus, išimkite produktus iš šaldytuvų ir šaldiklių, uždarykite langus.