Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.
Neeilinės sesijos nešaukė, nes nėra saugumo klausimų
Seimo neeilinė sesija, per kurią planuota apsispręsti dėl dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai, nebus šaukiama, trečiadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Tai patvirtino ir Seimo valdantieji.
Pasak jos, tokį sprendimą valdantieji priėmė, nes anksčiau manyta, kad per neeilinę sesiją parlamentarams reikės priimti sprendimus dėl saugumo rizikų.
„Neeilinės sesijos galimybė buvo daugiau susijusi su tuo poreikiu, kad galbūt reikėtų grąžinti nepaprastąją padėti pasienyje, galbūt kokių nors kitų iššūkių saugumo ar sienos saugumo būtų ir tam būtų reikalingi Seimo sprendimai. Kol kas tokio poreikio nematome, todėl kitą savaitę neeilinė Seimo sesija nėra šaukiama“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Ne faktas, kad jos nereikės sušaukti iš viso. Žiūrėsime į situaciją atviromis akimis ir elgsimės pagal poreikį. Jeigu toks poreikis būtų, Seimas, manau, susirinktų nedelsdamas. Taip kaip vasarą, kada buvo susirinkęs du kartus“, – pridūrė ji.
Jei valdantieji būtų šaukę kitą savaitę neeilinę sesiją, joje būtų svarstytas ne tik Vyriausybės priimtas nulinis PVM tarifas šildymui, bet ir prezidento siūlymai.
„Premjerė komunikavo, kad tų priežasčių kviesti neeilinę sesiją buvo platesnis kontekstas, ne vien tai, ką mes diskutavome ir aptarinėjome dėl Vyriausybės priemonių paketo amortizuoti infliacijos pasekmes.
Buvo kalba apie geopolitinį kontekstą, sprendimus, kurių galbūt būtų reikėję imtis. Bet tokio poreikio nematoma, tad atsisakyta tos minties skubiau reaguoti“, – priežastis, kodėl valdantieji nusprendė nešaukti neeilinės Seimo sesijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ vardijo Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.
PVM lengvatą šildymui priims atbuline tvarka
Pasak konservatoriaus, Vyriausybės pasiūlymai, kuriais siūloma mažinti PVM šildymui, bus priimti eilinės sesijos metu – kovo mėnesį, tačiau įsigalios atbuline data – nuo sausio mėnesio.
„Tai žmonių sąskaitose, tas sumažėjimas už sausį, vasarį ir kovą, jau atsispindės toje sąskaitoje už kovo mėnesį. <...> Ji bus ženkliai mažesnė, nes joje išsiminusuotų tie 9 proc. PVM už sausį, už vasarį ir tą patį kovą. Vienoje vietoje toks reikšmingesnis pamatymas, o ne išdėliojimas per sąskaitas,
<...> Gal žmonėms psichologiškai maloniau būtų matyti tuos sumažėjimus vasario mėnesio sąskaitoje, bet čia vienintelis diskutuotinas momentas“, – pažymėjo M. Lingė.
Sako, kad iš pasiūlymų maišelio būtų priėmę pagalbos paketą
„Jeigu jau pradėta kažkas daryti, informuoti ir kolegos, ir žiniasklaida, ir visuomenė, tai prasmė [šaukti neeilinę sesiją] tikrai buvo. Nes spaudimas iš visuomenės atliepti tas augančias kainas girdimas visiems, ar Seime, ar Vyriausybė, ar prezidentūroje“, – laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jis vardijo, kad pasiūlymų, kaip palengvinti ant žmonių pečių krentančią augančių kainų naštą – ne vienas. Be Vyriausybės siūlymo mažinti PVM šildymui ir prezidento projektų dėl 100 eurų išmokos ir NPD didinimo, savas idėjas kėlė ir opozicija.
„Tų pasiūlymų tikrai yra visas maišelis. Ir iš tos pasiūlymų gausos tikrai galėjome išsirinkti, išdiskutuoti ir priimti nemenką pagalbos paketą žmonėms“, – sakė socialdemokratas.
Visgi G. Paluckas pabrėžia, kad sprendimai ir pasiūlymai yra vėluojantys, o juos priimti reikėjo dar rudenį.
„Šiandien mes jau kalbame iš reikalo. Nors aplinkybės ir kad tai energetikos krizė, ir kad ji šluoja visą Europą, mes tą informaciją jau turėjome rugsėjo mėnesį“, – tvirtino jis.
Nausėdos idėjos – ne Nausėdos?
Kalbėdamas apie G. Nausėdos pasiūlymus, G. Paluckas tikino, kad šių idėjų autorystė yra mišri.
„Tiek Vyriausybė savo laiku, prieš keletą mėnesių, yra svarsčiusi prilyginti NPD su minimalia alga po mokesčių, praktiškai pakelti iki 530 eurų. Socialdemokratai tokį pasiūlymą yra registravę biudžeto svarstymo metu, tačiau jis kolegų valdančiųjų dėmesio nesulaukė. Štai dabar prezidentas iš esmės siūlo tą patį tam, kad kompensuotume kylančias kainas tiek energetikoje, tiek maisto srityje“, – dėstė Seimo narys.
Vienkartinė išmoka, anot G. Palucko, taip pat nėra inovacija, kadangi panašų sprendimą yra priėmę tiek latviai, tiesa, jie išmoką išskirstė mažesnėmis sumomis per penkis mėnesius, tiek švedai.
„Tai lengva administruoti, lengva nukreipti į socialiai pažeidžiamiausias grupes ir tai biudžetui kainuoja tik vieną kartą. Tai nėra kažkoks tai tęstinės pasikartojančios išlaidos“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai yra vienas efektyviausių, paprasčiausių ir greičiausių būdų padėti“, – pridūrė jis.
Prezidentas ne kartą siūlė panašias idėjas
M. Lingė pažymėjo, kad prezidentas panašius sprendimus siūlo jau nebe pirmą kartą.
„Nėra metų turbūt, kada prezidentas nebūtų siūlęs didinti NPD. Ir 2020, ir 2021 metais. Atėjo ciklas, matyt, prezidentas, pasinaudodamas kontekstu, užbėgo už akių Vyriausybei, kuri su biudžetu tą pačią iniciatyvą ir būtų realizavusi“, – sakė konservatorius.
Pasak jo, vienkartinės išmokos – taip pat jau matyta prezidento iniciatyva.
„Pandemijos metu buvo pasiūlyta papildoma išmoka 120 eurų vaikams, tokių pinigų pabarstymų“, – teigė M. Lingė.
Svarsto, ar Nausėdos veiksmai neprieštarauja Konstitucijai
Konservatoriaus teigimu, kyla klausimas, ar apskritai prezidento ekonominė politika neprasilenkia su Konstitucija.
„Kodėl? Vien kompensacijų klausimas, kuris yra pasiūlytas atskiru įstatymu, jam reikalinga koreguoti biudžetą. Biudžeto koregavimo teisė yra išimtinai pagal Konstituciją priskirtina tik tai Vyriausybei.
Niekas kitas negali intervenuoti ir keisti biudžeto, negu pati Vyriausybė. Šioje vietoje mes matome potencialų konstitucinį susidūrimą dviejų valdžių, kada pasiūlomas įstatymas, kuriam reikia keisti kitą įstatymą – biudžeto įstatymą“, – aiškino M. Lingė.
Politikas pažymėjo ir kitą momentą, kai G. Nausėdos veiksmai galimai kertasi su Konstitucija. Tai būtinybė nurodyti finansinius šaltinius.
„Prezidentas siūlydamas nieko tvaraus nenurodo, nepasiūlo to šaltinio, kad kažkur didinkime mokesčius, kad nekentėtų mūsų biudžetas ir įsipareigojimai. Yra kalbama iš potencialaus augimo, surinkimo, pertekliaus, geresnio rinkimo mokesčių.
Bet tai tik prognozė, mes nežinome, kaip mums seksis šiais metais ir su kokiais iššūkiais gali tekti valstybei susidurti, žiūrint į visas aplinkybes, kiek jos yra dinamiškos. Tas augimas ir perteklinis surinkimas nėra toks prognozuojamas, apie kokį kalba prezidentas. Finansų ministerija dvigubai mažesnį skaičiuoja“, – dėstė M. Lingė.
„Nežinau ankstesnių prezidentų, kurie būtų aktyviai teikę tokius savo pasiūlymus, kurie įsiterpia į Vyriausybės kompetenciją“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis pokalbio su Mindaugu Linge ir Gintautu Palucku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
