Lietuvoje gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad laikinas PVM sumažinimas arba jo kompensavimas iš valstybės biudžeto reiškia, kad už besinaudojančius centralizuotu šildymu sumokės tie mokesčių mokėtojai, kurie tokio neturi ir šildosi, pavyzdžiui, malkomis.
Nemažai Lietuvoje kalbama apie kaimyninės Lenkijos pasitelktas priemones kovoti su kylančiomis kainomis. Vienas pagrindinių šalies vyriausybės priimto antiinfliacinio plano komponentų – nuo vasario panaikinamas PVM maistui.
Lietuvos vyriausybė veiksmų mažinti maisto kainas kol kas nesiėmė, nors Lietuvoje maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai metų pabaigoje brango daugiausia Europos Sąjungoje, lyginant su 2020-ųjų pabaiga – 11,5 proc.
Dėl išaugusių maisto kainų ir PVM lengvatos maistui Lenkijoje lietuviai patraukė apsipirkti į šią kaimyninę valstybę. TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas pats nuvyko į Lenkiją, kur apžvelgė lietuviškų ir lenkiškų prekių skirtumus.
Nenori kištis į laisvąją rinką
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad dėl kylančių maisto kainų valdžios atstovų kabinetuose virė ne viena diskusija, Seime užregistruotas ne vienas pasiūlymas, kaip būtų galima palengvinti naštą gyventojams. Nors M. Lingė pripažįsta, kad apie šiuos pasiūlymus bus kalbama ir ateityje, valdantieji nelinkę kišti į šią sritį.
„Bet mūsų pozicija yra tai, kad tai yra laisvosios rinkos reguliavimo dalykai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Lingė.
Jis kėlė klausimą, ar sumažinus PVM maisto produktams, tai leistų sumažinti maisto kainas ilgam laikui ir pridūrė, kad ženklus PVM sumažinimas būtiniausioms maisto prekėms būtų ženklus smūgis valstybės biudžetui.
„Kitas veiksnys – mes pakibtumėme metų pabaigoje vėl galvojant, kaip mums išlaikyti jau esamus prisiimtus įsipareigojimus. Lūkestis yra, kad žmonių pajamas būtų galima auginti kuo tvaresniais principais planuojant kitų metų biudžetą. [PVM mažinimas maistui] tai labai apsunkintų“, – teigė M. Lingė.
„Šildymo kainos, energetinės kainos yra reguliuojamos. Kiek sumažini PVM, atsispindi vartotojo sąskaitoje ir tu gali tai pamatyti. Ko negalima užtikrinti dėl maisto produktų kainų“, – pridūrė jis.
Ekonomistas ragina Nausėdą netylėti dėl kainų Lenkijoje: turi „labai griežtai“ kelti šį klausimą
Kol tautiečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves ir degalines, Lietuvoje girdėti, kaip ekspertai kritikuoja kaimynų sprendimus mažinti PVM maistui ir akcizą kurui. Štai ekonomistas Raimondas Kuodis įspėja, kad Lenkija „tokiais triukais“ tik skurdina Lietuvą. Jis ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl tokios Lenkijos ekonominės politikos.
„Europos Sąjungos PVM direktyva buvo tam ir sukurta, kad šalys nebandytų skurdinti viena kitos tokiais triukais. Kad nežaistume nei PVM tarifais, nei akcizais. Jeigu taikomos kažkokios išimtys, jos turi būti siauroms grupėms, labai apgalvotos ir taip toliau.
Bet Europos mažai jau kas klauso, ypač lenkai, kurie prisirinkę baudų tiek už Čekijos pasienį, tiek už teismų sistemos pertvarką. Nežinau, ar ką nors Europa darys šituo klausimu“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo jis.
„Baikite šiuos dalykus. Popsas popsu, bet yra bendra rinka, rimti reikalai. Sustokime, nes nuo to visi tapsime silpnesni, daugės cinizmo Europos atžvilgiu, jeigu matysime, kad galime laužyti taisykles, kad mums taip patogu“, – akcentavo ekonomistas.
Sako, kad Lenkijos veiksmai kelia klausimą dėl pamatinių Europos vertybių
Kad G. Nausėda Lenkijos ekonomikos politikos klausimą turėtų kelti europiniu lygiu sutiko ir M. Lingė.
„Pamatinis klausimas, nuo kurio atsispirkime, kam buvo kurta Europinė ekonominė bendrija, kam mes priėmėme kažkokias bendras taisykles, kad būtų konkurencinės sąlygos, dėl kurių susitarta, tai įforminta direktyvomis.
Jeigu jau atsiranda ženklai ir pagrindai manyti, kad nėra garbinga žaidžiama iš kažkurios valstybės pusės, jeigu yra pažeidinėjami susitarimai, tai jie tada griauna bendrą vertę, bendrą principą, dėl ko mes esame tokioje bendrijoje. Tai išbandymas daug svarbesniems klausimams“, – dėstė M. Lingė.
Konservatoriaus nuomone, tarptautiniuose susitikimuose, kuriuose dalyvauja prezidentas, papildomas klausimų kėlimas dėl „pamatinių europinių vertybių ir prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos mes visi vienodai suprantame ir vieningai branginame“ tikrai yra reikalingas.
Sako, kad lenkai elgiasi teisingai
„Kas yra sąžininga ar nesąžininga yra apibrėžiama reglamentais arba direktyvomis. Šiandien Lenkija tikrai nepažeidžia jokių direktyvų, nes europinėje PVM direktyvoje yra numatyta, jog šalys gali turėti tris PVM tarifus – vieną pagrindinį ir du lengvatinius. Kaip tais tarifais naudojamasi kiekvienoje šalyje yra kiekvienos šalies reikalas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Tai, kad Lenkija taip mėgina išspręsti infliacijos problemą savo biudžeto tvarumo klausimu ar sąskaita, tai yra jos pasirinkimo reikalas. Be to, ne tik lietuviai perka Lenkijoje, tą sėkmingai daro ir vokiečiai, ir kitos besiribojančios šalys. Ar nuo to lenkams bus geriau ar ne, čia jau kitas klausimas. Bet jie nieko nepažeidžia“, – tvirtino socialdemokratas.
Kalbėdamas apie PVM, G. Paluckas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje yra tik trys šalys, kurios neturi įvairių PVM tarifų maisto produktams.
„Paprastai visose šalyse baziniams maisto produktams, kurie sudaro mūsų kasdieninį krepšelį, taikomas mažesnis PVM tarifas tam, kad žmonės, kurie turi mažesnes pajamas, galėtų įpirkti daugiau.
Kodėl tai svarbu, kodėl tai veikia? Todėl, kad net tas, kuris turi daug pinigų, daugiau dešros ar duonos nesuvalgys, jis ta PVM lengvata labiau nepasinaudos. Tuo metu žmonės, kurie turi mažas pajamas, jų visos tos pajamos išleidžiamos vartojimui ir taip gaunasi, kad jie to PVM sumoka daugiau nei tas, kuris dalį pajamų nukreipia į taupymą ar kitas sritis“, – aiškino G. Paluckas.
Siūlo tartis su didžiaisiais prekybos tinklais
Socialdemokrato teigimu, matant į dabartinį kainų šuolį, reikėtų pažvelgti į didžiąsias prekybos grupes.
„Jos kontroliuoja 80 proc. mažmeninės prekybos. Su jomis galima sutarti, kad trumpuoju laikotarpiu tą PVM sumažinimą jie tiesiogiai perkels į kainas. Aš tai žinau, nes su kai kuriais iš jų aš esu ne kartą kalbėjęs prieš įvairias laidas. Jie tokį polinkį turi. Taip, ilgesnėje perspektyvoje yra tam tikra problema, nes kainos kyla, infliacija ir panašiai.
Bet šioje vietoje veikia ir konkurenciniai aspektai. Jeigu mes įsivaizduojame, kad tie prekybos centrai kainomis nekonkuruoja, tai mes labai klystame. Yra pigių, ekonominės klasės produktų linijos, kurios tiesiogiai skirtos tam, kad žmonės lengviau įpirktų ir lankytųsi tose parduotuvėse“, – sakė G. Paluckas.
„PVM maisto produktams turi būti diferencijuotas ir tai yra suvokta visoje Europoje“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis pokalbio su Mindaugu Linge ir Gintautu Palucku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
