Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu. Netikėtumams pasiruošusi visuomenė visada yra atsparesnė, nei ta, kurią netikėtai užklupo neganda.
Žinoti – būtina, turėti – reikia
Gynybos specialistai teigia, kad bent parą ar dvi prieš priešo puolimą, ši informacija turėtų būti žinoma. Taigi, visuomenė turėtų būti informuota, pasiruošusi, o ir apgalvojusi, kur ir kaip slėpsis, keliaus, mėgins išgyventi.
Svarbiausi dalykai slepiantis namuose, žinoma, yra maistas ir tinkamas namų paruošimas. Priklausomai nuo to, slepiamasi daugiabučiame ar nuosavame name, rūsyje, patalpas reiktų paruošti. Galimi oro smūgiai, apšaudymai drebins ne tik stiklus, bet ir namų sienas, todėl būtina langus apklijuoti lipnia juosta, pagal galimybes juos užstatyti lentyna ar spinta. Kambarys, kuris neturi didelių langų,bet turi nešančias sienas turėtų tapti jūsų prieglobsčiu.
Kambaryje pravartu turėti didelį stalą, po juo bus galima slėptis apšaudymų metu, drebant namui geriausia stovėti tarpduryje, ši vieta griūva paskutinė. Slėptis taip pat galima rūsyje, bet jis turi būti atitinkamai įrengtas.
Rūsys turi būti apšildytas, turėti lentynas, kurios reikalui esant taptų gultais. Idealu, jei rūsyje būtų daugiau nei vietas išėjimas, papildomas ventiliacijos vamzdis. Rūsyje verta laikyti vandens, sauso maisto davinių, žibintuvėlį ir atsargines baterijas. Pasiruošti taip, kad būnant ten nejaustumėte diskomforto bent 48 valandas.
Jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite telktis draugėn su kaimynais. Tokiu atveju rūsiams apšildyti užteks kelių kilnojamų krosnelių, jas reikėtų pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus (krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją), taip pat bus galima skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui, rašoma Krašto apsaugos ministerijos išleistoje atmintinėje.
Skelbiant apie karo ar kitokio tipo pavojų svarbu su šeimos nariais aptarti, kaip elgtis, kur keliauti, slėptis, ką ir kiek neštis. Su artimiausiais giminaičiais patariama apsitarti, kur būtų traukiamasi, jei kiltų pavojus, kieno namai, sodyba ar sodo namelis taptų saugiausių prieglobsčiu.
Dar prieš prasidedant aktyviems karo veiksmas, turint šiek tiek laiko verta pasirūpinti papildomais maisto, vandens ir kuro rezervais, bet verta prisiminti, kad taip pat elgsis ir kiti žmonės, todėl svarstykite ar saugu ir praktiška stovėti eilėse. Kol galima, būtina atsiskaitinėti bankinėmis kortelėmis, taupyti grynuosius pinigus tam atvejui, jei bankai neveiks.
Pasigirdus sirenoms, svarbu įsijungti žiniasklaidos kanalą ir tiksliai sužinoti apie pavojų, evakuacijos kelius ir būdus. Bus paskelbta, kur reikia vykti, kur yra žmonių surinkimo punktai, kokiu transportu bus vykstama.
Jei siūloma niekur nevykti, bet likti namuose jums atrodo nesaugu, keliaukite pasiėmę tik būtinus reikmenis, prisiminkite, kad dalį arba visą kelią gali tekti keliauti pėsčiomis.
Dėvėkite patogius, bet ne ryškius drabužius, venkite kamufliažinių rūbų, žmonių susibūrimų, aplenkite dideles gamyklas, keliaukite toli nuo poligonų, turėkite gerą žemėlapį, būkite atsargūs važiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite.
Jei keliaudami pamatėte neaiškius daiktus, nelieskite jų. Nebandykite patys išsiaiškinti, kas tai, neneškite, nekilnokite, nemeskite į šalį. Nerūkykite ir nesinaudokite mobiliuoju telefonu šalia įtartinų daiktų.
Jei šalia įvyko sprogimas, kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą, pasinaudokite bet kokia priedanga, slėpkitės už patvarios konstrukcijos, geriausia – už pastato.
Prieš išvykdami apsaugokite savo namus (užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite (ištraukite iš elektros lizdų) visus elektros prietaisus, išimkite produktus iš šaldytuvų ir šaldiklių, uždarykite langus.
Ar mes tikrai turime planą?
Saugumo ekspertas Tomas Jarmalavičius sako, kad visuomenės parengtis yra ypatingai svarbi gynybos grandis, nes net kariuomenė kartais praranda budrumą. Svarbu ir privataus verslo įtrauktis, nes pandemija parodė, kad būtent privatus verslas, privačios iniciatyvos veikia itin greitai ir efektyviai.
„Mūsų planams trūksta koordinavimo iš vieno centro, aukščiausi vadovai skirtingai supranta bendrą geopolitinį vaizdą. <...> Visuomenė vis labiau konfrontuoja tarpusavyje, matome kritinio mąstymo žlugimą, ypatingai nacionalinio saugumo klausimais. Visuomenės susiskaidymas trukdo užsienio politikai, sklinda daug dezinformacijos, priešiškos jėgos tuo naudojasi“, – aiškino gynybos ekspertas.
Tiesa yra ir gerų dalykų, pasak T. Jarmalavičiaus, matome, kaip privatus sektorius mobilizuojasi, padeda.
„Parengties kultūra turi būti visuose valdymo grandyse. Kartais ir karinės pajėgos praranda budrumą. Civilinės struktūros gali prisidėti prie gynybos. Kaip mes numatome ir planuojame kai kuriuos scenarijus ir pratybas? Blogiausiu atveju, Rusija tikrai užpuls Ukrainą, reikia galvoti kaip mums bus? Rusija ketins mus bausti, bus incidentų nukreiptų prieš paramą, kuri yra skiriama Ukrainai, bus situacijų, pajusime spaudimą šalies viduje, gali būti kibernetinių išpuolių“, – įsitikinęs specialistas.
Anot jo, jau dabar virš Švedijos branduolinių jėgainių skraido dronai, Suomijos saugumo politikai sulaukia žodinių išpuolių. Mums reikia susėsti ir apsitarti, kaip reaguosime, kaip pasiruošime.
Tai, kad trūksta pratybų, o sustabdytas gatvėje žmogus nežinotų kur bėgti ir ką daryti kritiniu atveju, pritaria ir kitas saugumo ekspertas, norėjęs likti neįvardytas.
„Pas mus net normalūs priešgaisriniai mokymai nėra daromi. Tarkime kokioje Prancūzijoje net viešbučiuose kartas nuo karto vyksta mokymai apie tai nieko neįspėjus. Mes to neturime“, – sakė saugumo ekspertas.
Jis tikino, kad kaimyninės valstybės, tokios, kaip Suomija ar Švedija, itin gerai pasiruošusios įvairaus plauko netikėtumams.
Visuomenės mokomos ir šviečiamos plačiai, tam pasitelkiamos populiarios priemonės, tokios, kaip televizijos realybės šou, kuriame dalyviai mėgina išgyventi be elektros, interneto, ekstremaliomis sąlygomis.
Suomiai civilinės saugos ir kitų pagrindų mokosi nuo pradinių klasių, ten žmonių mobilizacijos planus vyriausybė populiariai dėsto leidiniuose ar televizijoje, todėl nėra didelių paslapčių kas ir kur būtų, ką darytų, jei imtų siausti gamtos stichija ar kiltų karinio konflikto grėsmė.
Saugumo ekspertas sako, kad Lietuvoje informacijos netrūksta, bet stinga jos įdomaus ir patrauklaus pateikimo, ji nepasiekia žmonių, nėra plačios jos sklaidos.
Taip, žmonės, kuriems įdomu, informacija, ką daryti ginkluoto konflikto metu susiranda patys, bet tokių yra mažuma.
Nėra informacijos marketingo, apie tai nepasakojama per televiziją, mokyklose daug nekalbama, temos tarsi nukišamos į antrą planą. Štai latviai jau pradėjo mokyklinį kursą apie civilinę saugą, suomiai ir švedai visada tokį turėjo.
Pavyzdį reikia imti iš kitų
„Geriausia pavyzdžius imti iš valstybių, kurios tikrai žino, kaip suaktyvinti pilietinę visuomenę. Tai ir Suomija, Izraelis, Singapūras ar ta pati Švedija. Svarbiausia, matyt, kad bet koks namų ūkis, bet kur pasaulyje turi būti pasiruošęs netikėtumams, kurie truks bent 72 valandas, tai yra – tris paras. Reikia turėti maisto, vandens, grynųjų pinigų“, – tv3.lt sakė saugumo ekspertas.
Taip pat žmogus turi būti pagalvojęs, ką jis darys, jei nebus elektros, vandens, interneto ar telefono ryšio. Tokios saugumo priemonės yra svarbios ne tik karinio konflikto, bet ir gamtinės stichijos ar didelės cheminės, branduolinės avarijos atveju.
„Mes gyvename Dievo užantyje, todėl tokiais dalykais nesirūpiname, bet žmonės gyvenantys, tarkime, uraganų zonoje, tikrai turi ir sauso maisto davinių, ir vandens atsargų. Bėgant iš vienos vietos į kitą būtina turėti galvoje, kad keliai greičiausiai bus užkimšti. Todėl svarbu žinoti, kaip išeiti iš miesto, gerai būti turėti žemėlapius, mokėti orientuotis arba žinoti žvyrkelius, kuriais galima išvažiuoti. Čia yra savų niuansų“, – vardijo specialistas.
Anot jo, svarbiausia tokių dalykų mokyti dar mokyklose, edukuoti per visuomenės informavimo priemones, nes tai, kas savaime suprantama vieniems žmonės, kitiems gali būti didelė naujiena.
Lietuvoje tokiais dalykais domisi ir juos žino nedidelė dalis visuomenės. Kitai daliai domėtis apsisaugojimo būdais ir veiklomis kritiniu atveju norą atmušė sovietinė civilinė sauga, kai žmonės kasdien buvo bauginami karais ir branduolinėmis atakomis, verčiami mokytis, dalyvauti pratybose. Yra ir tokių žmonių, kurie susideda kuprines, ir yra pasiruošę, bet didesnioji dalis visuomenės tiesiog gyvena šia diena.
Kuprinė ir grynieji – būtini
Atsargos karininkas Darius Antanaitis sako, kad nepaisant situacijos, atsarginių variantų visuomet reikia turėti. Būtent dėl to, jo šeima turi maisto, grynųjų pinigų atsargų bent savaitei ar kelioms.
„Pandemija parodė, kad žmonėms gali trūkti tam tikrų dalykų. Todėl, tarkime, grynųjų pinigų reikia turėti. Asmeniškai mes turime tiek, kad mėnesį galėtume pragyventi be banko kortelės. Nes paprastai, jei vyksta kibernetinė ataka atakuojama finansinė sistema, bankai, o per mėnesį visa tai atsistato.
Namuose nuolat turime produktų, kurių užtektų savaitei. Nes per savaitę sugriuvusi logistinė maisto tiekimo grandinė arba atsistato, arba randamos kitos galimybės. Jei labai norite apsisaugoti, verta turėti aliarmo kuprinę. Mes šeimoje visi turime“, – pasakojo buvęs kariškis. Anot jo, kuprinė skirta tris dienas išgyventi gamtoje, jei tektų iš namų sprukti pėsčiomis.
„Ten yra miegmaišiai, kilimėlis, vienvietė palapinė, įrankiai uždegti laužą, sausas maisto davinys ir panašūs dalykai. Viskas tam, kad tris dienas būtų galima praleisti visiškoje izoliacijoje be žmonių“, – aiškino D. Antanaitis.
Anot jo, vykstant evakuacijai iš miesto ir esant užgriozdintiems keliams gali tekti keliauti pėsčiomis. Žmogus per parą gali nueiti apie 25 kilometrus, todėl kuprinę krautis reiktų maždaug trims dienoms. Kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 25 kilogramus. Gerai būtų nusimatyti vietą į kurią keliausite, į sodybą, pas giminaičius kaime ar į kitą ramią vietą.
„Kilus neramumams reikia sekti pranešimus, vengti žmonių susibūrimų, industrinių objektų ir karinių dalinių, poligonų. Judėti patartina ne pagrindiniais keliais. Svarbu žinoti, kad visam gyvenimui nepasiruoši, bet svarbu užsibrėžti tam tikrą laiką, atstumą, kur norite būti ir panašius dalykus“, – sakė D. Antanaitis.
Anot jo, svarbiausia yra nepanikuoti, nes tai – pats blogiausias dalykas. Jis prisipažino dabar nerimo jaučiantis kur kas mažiau nei 2014 metais ar tada, kai vyko „Zapad“ pratybos.
„Situacija dabar yra kita, NATO pajėgumai didesni, taikinys nėra Baltijos šalys, o ir kitos smulkios detalės verčia galvoti, kad situacija yra geresnė, nei atrodo. Tarkime faktas, kad daugybė rusų elito savo pinigus laiko ES bankuose, jų vaikai gyvena ES šalyse ir kitos detalės. Kol nestebime pinigų ir artimųjų atitraukimo, tol galime spėti, kad situacija yra gana stabili. Konfliktas turi turėti logiką, ne emocijas“, – kalbėjo jis.
Ką gyventojai mano apie V. Putino veiksmus, žiūrėkite čia:
