Sausio mėnesį Aplinkos ministerija pranešė, kad nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Ši priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų.
Išmokas galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km, ji turi būti pagaminta ne anksčiau nei 2012 m.
Norintieji gauti išmokas prašymą turi pateikti elektroniniu būdu – per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Prašymai priimami iki rugsėjo 1 d. arba iki kol pakaks lėšų.
Kam mokama kompensacija?
Pareiškėjas, norintis gauti šią kompensaciją, turės sunaikinti M1 klasės transporto priemonę, kurios įregistruotu ir registracijos liudijimo blanke įrašytu savininku ir valdytoju arba įregistruotu valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėn. iki 2021 m. gruodžio 1 d.
Be to, jis turės gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir ją išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro.
Po to įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba tapti jo valdytoju. Transporto priemonės valdytoju pagal tvarkos aprašą laikomas fizinis asmuo, įrašytas transporto priemonės registracijos liudijime.
Atkreipiamas dėmesys, kad nepasiturintis gyventojas – tai fizinis asmuo, kuriam Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka 6 mėnesius nepertraukiamai iki priemonės patvirtinimo metinėje sąmatoje dienos buvo teikiama piniginė socialinė parama. Šį statusą APVA tikrina Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
Sako, kad nusipirkti automobilį už duodamą išmoką – neįmanoma
Visgi naujoji piniginė priemonė iškart sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Priemone kritikavo buvęs aplinkos viceministras, parlamentaras, socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Žingsnis padėti nepasiturintiems asmenims įsigyti netaršią transporto priemonę, išregistravus ir sunaikinus seną taršų automobilį, yra sveikintinas, tik jame matau ne vieną spragą.
Aplinkos ministerija paramai skiria 1 milijoną eurų, kuriuos po 2 tūkstančius eurų išdalintų besikreipiantiems asmenims, atitinkantiems nepasiturinčiojo kriterijus. Būkime realistai, už tokią sumą mažiau taršaus automobilio neįmanoma įsigyti, o kompensacija, kurią gaus 500 žmonių, išsidalins nebūtinai tie, kuriems labiausiai jos reikia“, – sakė L. Jonauskas.
Jis taip pat spėjo, ar išmokomis nepasinaudos nepasiturinčių asmenų giminaičiai.
Vietoje Aplinkos ministerijos pristatytos priemonės, L. Jonauskas siūlė po 3 tūkst. eurų išmokėti daugiavaikėms šeimoms, kurioms automobilis yra gyvybiškai svarbus.
„Dažnai šeimos, gyvenančios atokiau nuo miestų centrų, sugedus vienintelei jų transporto priemonei, įstumiamos į skurdą. 3 tūkstančius eurų, kurie prioritetu būtų skiriami daugiavaikėms šeimoms, gautų mažesnis žmonių skaičius, 300 asmenų, tačiau tai ne tik aplinkosauginiu, bet ir socialiniu požiūriu turėtų didesnį efektą“, – siūlė Seimo narys.
Neišmokėtas nė vienas euras
Naujienų portalas tv3.lt teiravosi, Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovų, kiek jau išmokėta išmokų nepasiturintiems asmenims. APVA atstovai teigė, kad nors susidomėjimas didžiulis, iki šiol neišmokėtas nė vienas euras.
„Sulaukiame didelio gyventojų susidomėjimo. Žmonės nuolat skambina ir teiraujasi apie šią paramą, bet kol kas nesulaukėme nei vienos paraiškos per mūsų APVIS sistemą“, – teigia agentūros atstovai.
Pasak APVA atstovų, kadangi nė vienas žmogus per sistemą nesikreipė, tad ir piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atvejų neužfiksuota.
Atremia kritikos strėles
Aplinkos ministerija nemano, kad gaunant išmoką, žmonės galėtų sukčiauti ar piktnaudžiauti sistema.
„Yra nustatytos sąlygos kompensacinei išmokai gauti: pareiškėjas, norintis gauti 2 tūkst. kompensaciją, privalo įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba tapti jo valdytoju; pareiškėjas įsigytą mažiau taršų automobilį, už kurį suteikta kompensacinė išmoka, įsipareigoja išlaikyti ne trumpiau kaip dvejus metus nuo kompensacinės išmokos gavimo dienos.
Pareiškėjas turi sunaikinti M1 klasės transporto priemonę, kurios įregistruotu ir registracijos liudijimo blanke <...> įrašytu savininku / valdytoju arba įregistruotu tik valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki priemonės patvirtinimo metinėje sąmatoje dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.
Paaiškiname, kad vadovaujantis šiomis teisinėmis nuostatomis, kompensacinę išmoką gali gauti tik transporto priemonės savininkas (nepasiturintis fizinis asmuo), todėl tretieji asmenys ar giminaičiai negali pretenduoti nei į paramą, nei į automobilio perleidimo jiems faktą“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsiųstame komentare.
Ministerija atremia ir kritiką, kad nepasiturinčiam gyventojui įsigyti mažiau taršią transporto priemonę už išmoką – misija neįmanoma.
„Siekiant priemonę sukurti prieinamą nepasiturintiems asmenims, įvertinus rinkos statistinių sandorių mažiausias 2012 m. automobilių įsigijimo kainas ir atsižvelgiant į vidutines 2012 m. automobilių įsigijimo kainas (kai parama už įsigytą mažiau taršų automobilį sudaro daugiau kaip 50 proc. kainos, o tam tikrais atvejais 100 proc. kainos), buvo patvirtinta 2 tūkst. kompensacinė išmoka. Pažymėtina, kad ji yra du kartus didesnė, negu pagal kitas darnaus judumo priemones skiriama kompensacija.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tvarkos apraše yra nustatyta pirmosios registracijos data Europos Sąjungoje 2012 m. sausio 1 d. arba vėlesnė, todėl nepasiturintiems asmenims sudaryta galimybė įsigyti 10 metų senumo automobilį“, – teigia ministerijos atstovai.
Kompensaciją „suvalgys“ infliacija
„Aš labiau palaikyčiau šią priemonę, nei nepalaikyčiau. 2 tūkst. eurų vis tiek yra nemaža suma. Nebūtina šiuo atveju nepasiturintiems gyventojams pirkti prabangių gamintojų automobilius. Jeigu kalba eina apie vidutinės klasės automobilius, tai minus 2 tūkst. eurų yra pakankamai neblogai“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo „Brandnomiko“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Visgi pašnekovas įžvelgė pagrindinę šios priemonės problemą – augančios kainos tiesiog „suvalgys“ išmoką.
„Automobilių kainos jau dabar yra labai pakilusios, nes Europoje labai vėluoja automobilių gamyba. Šiuo metu, kiek žinau, yra labai ribota pasiūla ir naujų, ir senesnių automobilių“, – aiškino A. Izgorodinas.
Pasak jo, eurozonos gyventojai dabar sparčiai leidžia savo santaupas, kurias sukaupė koronaviruso pandemijos metu ir perka įvairias ne pirmo būtinumo prekes, tarp jų – ir automobilius.
„Problema ne ta, kad suma yra maža. Ji yra adekvati. Problema yra tame, kad automobilių kainos labai pakilo. Išeis taip, kad automobilių infliacija „suvalgys“ praktiškai visą tą kompensaciją, kuri yra siūloma“, – sakė A. Izgorodinas.
„Ne priemonė yra problema, o laikotarpio kontekstas. Valdžiai nepasisekė, nes jie šią priemonę įvedinėja tada, kai per metus šią kompensaciją natūraliai „suvalgys“ automobilių kainų augimas“, – pridūrė jis.
Ekonomistas prognozavo, kad ir šiais metais automobilių pasiūla išliks ribota. Europoje automobilių gamybos apimtys išlieka silpnos, tad, pasak A. Izgorodino, dėl to Senajame žemyne automobilių kainos 2022-aisiais išliks pakankamai aukštos.
Nepasiturintys gyventojai gali išvis atsisakyti automobilių
Pašnekovas įžvelgė ir kitą probleminę priemonės pusę. Tai – gyventojų motyvacija įsigyti netaršią transporto priemonę.
„Kadangi visų degalų kaina yra labai stipriai pakilusi. Manau, kad naftos kaina išliks pakankamai didelė per visus šiuos metus. Kinija toliau skatins ekonomiką, Rusijos ir Ukrainos konfliktas bus toliau eskaluojamas.
Gyventojai, kurie yra nepasiturintys, tikėtina, kad jie kažkuriam laikotarpiui apskritai atsisakys automobilio ir persės į visuomeninį transportą. Tikimybė, kad degalų kaina labai stipriai kris yra nedidelė“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Priemonė yra gera, bet jos vienos neužteks tam, kad gyventojai pradėtų keisti savo automobilius ir persėsti prie mažiau taršių automobilių“, – pridūrė jis.
