Valstybinio banko idėja priklauso 2016–2020 m. Seimo kadencijos valdantiesiems – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ji buvo nugulusi partijos rinkimų programoje. 2020-aisiais valstiečiai, pateikdami šios naujos institucijos projektą, siūlė banką steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Siūlyta, kad valstybinį banką prižiūrėtų Lietuvos bankas, įstaiga turėtų banko licenciją.
Kilo daug aistrų
Tiesa, anuomet valdančiųjų iniciatyvą karčiai kritikavo opozicijos atstovai, tarp jų – dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Su realiu banko apibūdinimu tai turi mažai ką bendro. Kyla klausimas, kiek toks bankas ir fondas būtų nepriklausomas. Nes, žiūrint į dabartinę valstybės įmonių valdymo praktiką, matome, kad politikai labai mėgsta kištis ir primesti savo valią“, – 2020 m. vasarą, Seimui sprendžiant valstybinio banko ateitį, sakė G. Skaistė.
„Pats svarbiausias dalykas, kad kuriama gana didelė valstybinė organizacija ir dar viena terpė pasireikšti korupcijai“, – jai tąkart antrino A. Armonaitė.
Savo ruožtu tuometiniai valdantieji valstybinį plėtros banką matė kaip galimybę teikti pagalbą Lietuvoje plėtotis verslui, kuriam sunku gauti kreditavimą iš komercinių bankų.
„Nebeturi me kitos išeities kaip tik eiti prie tiesioginio skolinimo ir sukurti priemones, kad verslui būtų galimybė pasiskolinti. Siūlau balsuoti už“, – ragino valstietis Valius Ąžuolas.
Svarbu tai, kad valstybinio banko idėją palaikė ir prezidentas Gitanas Nausėda. 2020-aisiais jis sakė, kad valstybinis bankas turėtų koncentruotis į verslo bei gamybos kreditavimą.
„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“ – 2020 m. prezidento poziciją įgarsino tuometinis jo patarėjas Simonas Krėpšta.
Galiausiai 2020 m. vasarą Seimui pritarus valstybinio banko idėjai, Vyriausybė buvo įpareigota iki tų metų rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija. Kartu projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu.
Tiesa, 2020 m. rudenį valdžia pasikeitė įvykus naujiems Seimo rinkimams ir valstiečiai atsidūrė opozicijoje, rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija.
Vienas paskutinių garsesnių pasisakymų apie valstybinį banką nuskambėjo 2020-ųjų gruodį, kuomet G. Nausėda valdančiuosius ragino imtis sprendimų dėl projekto įgyvendinimo.
„Šiuo etapu ypač svarbu sutarti, kad institucija pasiektų du pagrindinius tikslus. Pirma, kad Lietuvos verslas – tiek jaunos, tiek jau pažengusios ir stiprios įmonės – turėtų efektyvią prieigą prie finansavimo ir taip prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos potencialo realizavimo, kurtų naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatintų investicijas į aukštąsias technologijas.
Antra, svarbu, kad institucija taptų stipria finansine organizacija, kuri padėtų plėtoti žaliosios ekonomikos prioritetus, skaitmenizaciją ir prisidėtų prie regionų atskirties mažinimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Vadinti banku – nekorektiška
Nenuostabu, kad apie valstybinio plėtros banko pavadinimą įgavusį projektą pastaruoju metu, atrodo, girdima tiek mažai. Nepaisant to, kad idėjos iniciatoriai atsidūrė opozicijoje, o kritikai – valdžioje, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė konkurentų palaimintą projektą įgyvendins. Tiesa, kitu pavadinimu.
Šiemet sausio 26 d. ministrų kabinetas pritarė nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimui.
Iš principo sutarta į vieną sulieti Lietuvoje veikiančias NPĮ – „Investicijų ir verslo garantijas“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą, Valstybės investicijų valdymo agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą – kartu su „Valstybės investiciniu kapitalu“. Juridinius asmenis nutarta apjungti INVEGA pagrindu ir pavesti Finansų ministerijai atstovauti valstybei akcininkės teisėmis.
Tai, teoriškai, padėjo pamatus Seime aptartam valstybiniam plėtros bankui, tačiau klausimą kuruojanti Finansų ministerija nėra linkusi taip vadinti naujojo darinio.
„Naujasis finansinis darinys nekonkuruos su komerciniais bankais, todėl vadinti valstybiniu banku būtų nekorektiška. Konsoliduota NPĮ savo plačiu finansinių instrumentų spektru papildys rinkos trūkumus.
Tai prisidės prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei tvarių investicijų augimo. Valstybės interesas yra kuo plačiau išnaudoti įvairias finansines priemones, maksimaliai efektyviai panaudojant ribotus valstybės resursus“, – atsakyme tv3.lt rašė Finansų ministerija.
Ministerijos teigimu, ši finansų įstaiga bus prižiūrima Lietuvos banko ir investuos į tokias sritis kaip verslumo skatinimas, viešoji infrastruktūra, energetika, žemės ūkis bei į kitas strategines sritis, kuriose bus identifikuojamas rinkos nepakankamumas ir suboptimalios finansavimo sąlygos. Banko licencijos ji neturės.
„Siekiama sukurti savarankišką ir politiškai nepriklausomą įstaigą, valdomą aukščiausio lygio profesionalų ir gebančią savarankiškai prisitraukti investuotojus iš rinkos, valstybės svarbiems projektams bei sritims finansuoti. Taip pat tai turėtų svariai prisidėti prie kapitalo rinkos plėtros Lietuvoje.
Konsoliduojant Nacionalines plėtros įstaigas siekiama išnaudoti dabar veikiančių NPĮ stiprybes ir kompetencijas, jas sutelkiant vienoje vietoje ir pakeliant į naują kokybinį lygį. Be to, taip sumažės administracinė našta verslui, nes visos finansinės priemonės bus pasiekiamos vienoje įstaigoje“, – pridūrė ministerija.
Numatoma, kad iki šių metų balandžio 1-osios Vyriausybei bus pateiktas NPĮ konsolidavimo veiksmų planas, o pati projektą ketinama baigti iki metų pabaigos.
Prezidentas persigalvojo
Įdomu tai, kad G. Nausėda, tapęs prezidentu, viešai palaikė valstybinės plėtros banko steigimą, o štai eidamas SEB banko prezidento patarėjo pareigas 2016-aisiais, kritiškai vertino šią idėją.
„Kai kas įsivaizduoja, kad banką sukurti labai paprasta – atidavei pašto pastatus, suvarai urmu visus indėlius tiek įmonių, tiek žmonių, ir bankas sukurtas. Bankas prasideda nuo nuosavo kapitalo ir jo negali suformuoti vien tik pastatai – reikalingos šviežios finansinės injekcijos ir pakankamai didelės, jeigu nori, kad bankas nebūtų kažkokia kvazi kredito unija, kuri net nesudarytų rimtos konkurencijos egzistuojančiai komercinių bankų sistemai“, –tąkart sakė G. Nausėda.
O dar metais anksčiau, 2015-aisiais, G. Nausėda savo „Facebook“ paskelbė įrašą apie valstybinio banko kūrimą, kuriame ironizuodamas rašė, kokie žingsniai būtini tokį tikslą pasiekti.
Žemiau pateikiame neredaguotą tuomet SEB banko prezidento patarėju dirbusio G. Nausėdos įrašą:
Apie kokį bankų veiklos aspektą bekalbėtų, komentatoriai kartoja tą patį leitmotyvą - Lietuva be valstybinio banko - Lietuva be ateities! Aš taip pat galvoju, kad valstybinis bankas mūsų šaliai yra būtinas! Jam sukurti tereikia atlikti tokius namų darbus:
- Suformuoti reikalingą minimalų 5 mln. eurų kapitalą (ne problema!) ir surasti negyvenamą, dar neprivatizuotą namą, kuriame įsikurtų banko vadybininkai ir bent vienas filialas.
- Nepasiduoti pagundai samdyti naujojo banko vadovu Gintarą Petriką, buvusį AB „Lietuvos valstybinis komercinis bankas" tarybos pirmininką. Specialistas patyręs, tačiau antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi, o ir nereikia ...
- Nutraukti visus fiksuotojo ryšio telefono laidus ir užblokuoti judriojo ryšio telefonus, kad įtakingi politinės kredito išteklių alokacijos mėgėjai neišskirstytų jų po „gerų vyrų" dominijas, taikant, pvz., 0,01 proc. palūkanų normą ir nereikalaujant užstato.
- Susilaikyti nuo požiūrio, kad už indėlius galima mokėti 5 proc., o teikti paskolas už 3 proc. metinių palūkanų. Tikrinta ne kartą ir ne du, bet nieko gero neišėjo. Ekonomikos dėsniai, deja, veikia visur, net ir valstybiniame sektoriuje.
- Įvertinti aplinkybę, kad entuziastingai į naująjį banką pervedamų valstybinių įmonių (ir ne tik jų) indėlius teks apmokestinti 0,45 proc. įmoka į Indėlių draudimo fondą. Šią prievolę prieš beveik 20 metų lygių konkurencijos sąlygų specialistai išaiškino tuometiniam dar neprivatizuotam Lietuvos Taupomajam bankui, kuris laikinai naudojosi privilegijuota padėtimi.
- Nepradėti veiklos nuo valstybės biudžeto deficito finansavimo, nes baigsis tuo, kad skambant gedulingos muzikos akordams bankas bus išlydėtas iš rinkos „toks gražus ir jaunas".
- Įsisavinti šiuolaikines bankininkystės technologijas, tačiau, kaip rodo kitų Lietuvos valstybinių įmonių veikla, naujovių diegimas niekada nebuvo opi problema. Juk galiausiai galima pasinaudoti gerąja patirtimi ir visokiausiais twinningo'o projektais.
- Neįtraukti banko į buvusių valstybės tarėjų, deputatų, jų pusbrolių, šešurų, sūnėnų ir dukterėčių nedarbo lygio mažinimo programą, kadangi tokie personalo formavimo principai apsunkins uždavinio Nr. 7 įgyvendinimą.
Visa kita - smulkmenos. Jeigu vis dėlto nepasisektų, banką galima privatizuoti už 1 eurą kokiam nors lietuviško kapitalo atstovui. Jei ne valstybinis, tai bent jau tautiškas.
Idėja užgimė po krizės tyrimo
Siūlymas steigti valstybinį banką iškeltas valstiečių anuomet vadovautame Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris vykdė ir 2019 m. baigė 2009–2010 metų finansų krizės tyrimą.
Tyrimo išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
