Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.
Per televizijos „Rossija 24“ tiesioginę transliaciją buvo matyti, kaip V. Putinas per ceremoniją Kremliuje pasirašo įsakus dėl nepriklausomybės pripažinimo su separatistų lyderiais – Donecko „liaudies respublikos“ vadovu Denisu Pušilinu ir atitinkamo darinio Luhansko srityje lyderiu Leonidu Pasečniku.
Oficialu: Rusija pripažino Ukrainos separatistų „liaudies respublikas":
Kremlius nuėjo gudriausiu keliu
„Negalima antrą kartą okupuoti to, kas jau okupuota“, – naujienų portalui tv3.lt teigė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau buvo separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose, tad de facto, Kremlius jau buvo okupavęs šias teritorijas, visgi, kai V. Putinas pasirašė Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimo dokumentus, A. Valionio tvirtinimu, šių teritorijų okupaciją Rusija stengiasi pakišti po teisiniu pagrindimu.
„Nemanau, kad jie nuėjo lengviausiu keliu. Jie nuėjo gudriausiu keliu“, – sakė A. Valionis.
„Įvyko žemės drebėjimas, bet jis nebuvo toks netikėtas. <...> Iš esmės nedaug kas čia keičiasi, Putinas nuskynė tą obuolį, kuris žemiausiai kabėjo“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto.
Šaršalas kilo ne dėl NATO
Pasak A. Pukšto, V. Putinas visą šią situaciją sukėlė dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo.
„Čia ne dėl NATO sukeltas visas šis nerimas. Ukrainai narystės perspektyva dar neatsiveria. Visas tas šaršalas kilęs dėl to, kad Ukraina nenorėjo ir atsisakė realizuoti Minsko susitarimų“, – kalbėjo A. Pukšto.
2014 metų rugsėjį pasirašytas pirmasis Minsko susitarimas numatė apsikeitimą kaliniais, humanitarinės pagalbos teikimą, sunkiosios ginkluotės draudimą.
Abi pusės susitarimo nesilaikė, tad 2015 metais pasirašytas antrasis Minsko susitarimas. Jis turėjo nustatyti taiką ir paliaubas Rytų Ukrainoje.
Ir nors po šio susitarimo patys kruviniausi susirėmimai nurimo, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai vis fiksuodavo paliaubų pažeidimus, o ir Maskva bei Kijevas nuolat kalbėdavo, kad kita pusė nesilaiko susitarimo sąlygų.
Politologas atkreipia dėmesį, kad viena iš Minsko susitarimų sąlygų – vietos rinkimai separatistų kontroliuojamuose regionuose. Ukraina to nesutiko daryti ten esant okupacinės kariuomenės daliniams.
Minsko susitarimai – į šiukšlių dėžę
Pasak A. Valionio, po šio Rusijos veiksmo Minsko susitarimai prarado bet kokią prasmę.
„Dabar Minsko susitarimai tapo niekam nereikalingu dokumentu, į šiukšlių dėžę išmestu popiergaliu“, – tvirtino A. Valionis.
Jo teigimu, Minsko susitarimai tuomet buvo Rusijos laimėjimas, kadangi dokumentai pasirašyti tada, kai Ukrainos kariuomenė buvo nusilpusi, kariuomenės vadai išdavė valstybę ir perėjo į priešo pusę.
„Tada valstybė neturėjo kitos išeities, kaip pasirašyti tuos dokumentus. <...> Rusija laikė Ukrainą ant Minsko susitarimų kabliuko, o dabar Ukraina yra išvaduota nuo įsipareigojimų“, – teigė A. Valionis.
„Ukraina Vakarų akyse, ko gero, sustiprėjo ir tas ideologinis-diplomatinis karas yra Ukrainos naudai“, – apie Ukrainos išsivadavimą iš Minsko susitarimų vertino A. Pukšto.
Tik pripažins ar prisijungs?
Per Valstybės tarybos posėdį V. Putinas itin neįprastai papriekaištavo savo žvalgybos vadovui, pareiškusiam, kad jis pasisako už Ukrainos separatistinių darinių įtraukimą į Rusijos sudėtį.
„Palaikau pasiūlymą įtraukti DNR ir LLR į Rusijos Federacijos sudėtį“, – sakė Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas.
„Mes apie tai nekalbame. Mes to neaptarinėjame. Kalbame apie jų nepriklausomybės pripažinimą arba nepripažinimą“, – pareiškė V. Putinas ir paliepė S. Naryškinui patikslinti, ką jis turėjo omenyje.
„Palaikau pasiūlymą pripažinti jų nepriklausomybę“, – nervingai pasitaikė SVR vadovas.
„Klaidžiojo išsikandęs kaip mokinukas ir pasakė turbūt tai, ką jie neviešai aptarinėjo“, – situaciją vertino A. Valionis.
Buvusio užsienio reikalų ministro teigimu, jei interpretuotume šį atvejį taip, kad S. Naryškinas pasakė tai, apie ką Kremliuje slapta kalbėtasi, tai realu, kad Donecko ir Luhansko liaudies respublikos pasiprašys į Rusijos Federacijos sudėtį ir šias pseudovalstybes Kremlius oficialiai suvalgys.
Nuo Vakarų reakcijos priklausys kitas Putino žingsnis
A. Valionis išskyrė kitą svarbų aspektą – Rusijos Valstybės saugumo taryboje išsakytas siūlymas pripažinti LNR ir DNR ne tik dabar separatistų kontroliuojamų teritorijų ribose, bet administracinėse Luhansko ir Donecko sričių ribose. Daugiau nei pusė šių teritorijų iki šiol yra kontroliuojamos Ukrainos.
„Visai neatmetu galimybės, kad dabar vyks ekspansija“, – svarstė A. Valionis.
Pasak jo, ar V. Putinas žengs kitą žingsnį, priklausys nuo to, kokia bus Vakarų reakcija į Kremliaus savivalę.
„Situacija yra visiškai nauja ir svarbu, kaip sureaguos Vakarai. <...> Viskas priklausys, ar mes sugebėsime konstatuoti šitą faktą ir normaliai duoti atkirtį. Tai yra, pritaikyti tokias sankcijas, kurios atimtų norą vėliau dar kažką kartoti. <...> Pasaulis turi suvokti, kad po šios nakties esame visiškai kitokioje situacijoje, yra kuriama nauja pasaulio tvarka. “, – kalbėjo A. Valionis.
Kad viskas priklausys nuo Vakarų atsako sutiko ir A. Pukšto.
„Čia yra psichologinis, ideologinis karas. Priklausys, kaip reaguos Europa ir Amerika. Jei tai bus aiški, ryžtinga reakcija, tai galima tikėtis, kad bus padėtas taškas. Jeigu ne arba jei tai bus pusėtinas atsakymas, tai tada bus vėl bandoma kažką naujo sugalvoti“, – svarstė VDU docentas.
„Putinas brutaliai kėsinasi į laisvojo pasaulio tvarką. Jeigu šitą suprasime ir taip interpretuosime problemą, yra galimybė ją išspręsti. Bet jeigu manysime, kad jis atsikando kąsnį, įtampoje visus laikė ir dabar nustos visus laikyti, tai minimalizuojame iki retorikos viską ir turėsime didelę problemą“, – konstatavo A. Valionis.
