Redakcija rekomenduoja

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.

Karo sąlygomis nėra vietos pustoniams. Priešas visuomet atrodo niekšas, o draugas visuomet teisus. Tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma pajusti užuojautos rusams, kurie tyli, neprotestuoja arba balsuoja kojomis, tai yra bėga iš šalies pajutę mobilizacijos grėsmę. Prasidėjus karui, paaiškėjus rusų karių žiaurumams Bučoje norisi atsisakyti rusų kalbos, rusų kultūros, rusiškų pavadinimų –visko, kas rusiška.

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Seimas yra nutaręs, kad nuo 2025 metų į darželius turės eiti iš esmės beveik visi vaikai nuo dvejų metų, bet sprendimas bus įgyvendinamas etapais, todėl jau kitąmet į ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėtų galėti patekti visi vaikai nuo ketverių metų. Bet pristatydama, kaip vyksta pasiruošimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šokiravo parlamentarus – sprendimo įgyvendinimui trūksta lėšų, todėl politikams susidarė įspūdis, kad reforma bus įgyvendinama, kaip išeis.

Pastarosios savaitės buvo tokios, kokių seniai nematėme: pseudoreferendumai Rusijos okupuotose teritorijose, dalinė mobilizacija Rusijoje, beprotiška Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino kalba ir neįtikėtinas milijardieriaus Elono Musko siūlymas, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Visą tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

„Nelaimei, aš jį pažįstu“, – paklausta apie sulaikytą lietuvį Mantą Danielių sakė baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač. Teisininko išsilavinimą turintis M. Danielius prisistatė kaip galintis padėti baltarusių organizacijoms orientuotis Lietuvos teisinėje sistemoje, tačiau neilgai trukus pradėjo įtartinai elgtis, todėl apie jį buvo pranešta teisėsaugos institucijoms.

Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti. Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Išaugusios kainos palies ir kalėdinius papuošimus sostinėje. Pagrindinė šalies Kalėdų eglė Katedros aikštėje šiemet bus pastatyta už tris kartus didesnę sumą, nei sostinės gyventojams tai atsiėjo pernai. Visgi rinktis miesto savivaldybei nebuvo iš ko – pirkime dalyvavo tik vienas dalyvis.

Latvijos Adažių karinėje bazėje verda darbas, kariai iš daugiau nei dešimčių NATO šalių, įskaitant Latviją, Kanadą, Ispaniją, Italiją ir Lenkiją, bėgioja tarp kareivinių prieš karines pratybas. Prie pratybų, pavadintų „Sidabrine strėle“, prisijungs ir aukščiausios klasės JAV artilerijos sistema HIMARS, kuri išgarsėjo Ukrainoje.

Rugsėjo viduryje, pasirodžius naujiems pranešimams apie Rusijos žiaurumus prieš Ukrainos civilius gyventojus Lietuvos užsienio reikalų ministras savo kolegoms Vakarų Europoje pasakė paprastą, bet aiškią žinią: „Tankai kalba garsiau nei žodžiai“. Ta žinia buvo nesubtili užuomina ir jos taikinys greičiausiai buvo Vokietija, rašo „Foreign Policy“. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama vyriausybė pastarosiomis savaitėmis patyrė didėjantį Rytų Europos sąjungininkų ir savo šalies politinių j...

Romualdas Rupkus jau 46 metus dirba šeimos gydytoju Biržų rajone, Papilio miestelio ambulatorijoje. Nors kolegos dar jaunystėje sukiojo pirštu prie galvos ir stebėjosi, ką jis veikia kaime, gydytojas teigia net neturėjęs minties skubėti darbuotis į miestą. Pasak jo, kaime ir oras grynesnis, ir žmonės geresni. Nors iš pradžių R. Rupkus pasakojo pirmiausia ruošęsis stoti į teisę, susiklostė taip, kad atsidūrė medicinoje. Tačiau dėl šio sprendimo vyras sako niekada nesigailėjęs.

Gyventojai laukia jau nuo kitų metų dalyje savivaldybių startuosiančio pacientų pavėžėjimo pilotinio modelio. Neabejojama, kad tokios sistemos reikėjo jau vakar, dar labiau jos reikia dabar, kai reformuojant sveikatos įstaigas dalis paslaugų persikels toliau nuo namų. Vis tik kai kurie pacientai pavėžėjimo paslaugą gali matyti kaip savo ausis.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Paslaptingai Baltijos jūroje sprogus „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynui pusę lūpų imama kalbėti apie Rusijos diversiją ir apie tai, kaip reikia stiprinti strateginių objektų saugumą. Lietuvos politikai ir saugumo ekspertai sako, kad mūsų strateginiai objektai papildomos apsaugos gavo dar nė neprasidėjus karui, buvo aišku, kad saugotis reikia.

Vyriausybė pritarė didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkai, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis.

Energijos išteklių kainos kanda visiems. Gyventojai elektros ir dujų kainas aptarinėja beveik kiekviename lifte ar koridoriuje, bet gana ramiai. O verslas jau netenka kantrybės. Viešbučių ir restoranų savininkai protestavo prie Vyriausybės reikalaudami bent kiek ilgiau pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Skirtingų sektorių verslo įmonės vis aktyviau kalba, kad be paramos gali neišgyventi, svarsto apie gresiančius bankrotus, darbuotojų atleidimus.

Rusijai pradėjus mobilizaciją, o ukrainiečiams sparčiai atsiiminėjant vieną miestelį po kito vėl aštriai iškyla ginklų tiekimo Ukrainai klausimas. Šiomis dienomis jis aktyviai diskutuojamas ir Lietuvoje, mat yra žinių, kad ukrainiečiai paprašė labai konkrečių ginklų, o Lietuva nežinia ar gali juos atiduoti.

Psichikos negalią turinčią moterį vyrai nugirdė, atsivedė į butą ir pririšę prie lovos lytiškai santykiavo, bet tyrėjai nusprendė, kad moteris neišreiškė aiškaus prieštaravimo, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi kaltininkai fizinio smurto ir jėgos nenaudojo, tyrėjai padarė išvadą, kad rišimas prie lovos buvo seksualinių žaidimų dalis, o pats faktas, kad moteris buvo girta, nebuvo traktuojamas kaip bejėgiška būklė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.

Daug diskusijų sukėlęs automobilių taršos mokestis gali ilgam nugulti stalčiuje. Po nesėkmės Seime iniciatyvos bent artimiausiu metu nesiruošia imtis nei Aplinkos, nei Susisiekimo ministerijos, o šaltinių teigimu, kritikos projektui negailėjo ir premjerės patarėjas. Visgi opozicija perspėja, kad pabėgti nuo sprendimų nepavyks, kadangi nesumažinus taršos, Lietuvai gresia nuobaudos iš Europos Sąjungos institucijų.

Nepraėjo nei metai, o Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko vieta netrukus vėl liks tuščia. Sausio mėnesį nenoriai postą palikusį Žygimantą Pavilionį pakeitusi Laima Andrikienė greitai turėtų išvykti dirbti į Audito rūmus Briuselyje, o konservatoriai vėl turės laužyti galvą, kas užims šio svarbaus komiteto vadovo postą.

Nors medicina ir farmacija žengia sparčiais žingsniais žengia į priekį pasiūlydami naujų, efektyvesnių vaistų, gydytojai apgailestauja, kad vartojant medikamentus vis dar labiau pasitikima ne jų, o kaimyno ar giminaičio žodžiu. Be kita ko, vis dar dažnos ne tik liūdnai galinčios pasibaigti vaistų vartojimo klaidos, bet ir mitai apie vaistų šalutinį poveikį.

Libanas, dažnai vadinamas „Artimųjų Rytų Šveicarija“, pateko į vieną didžiausių ekonominių krizių pasaulio istorijoje. Šalies ūkis buvo kuriamas finansinės piramidės principu, o kai pinigai baigėsi, ji žlugo. Krizė privedė prie humanitarinės katastrofos: šalyje beveik nėra elektros, benzino, vaistų, rašo The Insider.  Be to, Rusijos invazija į Ukrainą neigiamai atsiliepė Libano maisto rinkai. Problemos šaknys glūdi pačioje valstybės struktūroje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Širdies magnetinis rezonansas – dar gana jauni tyrimai, leidžiantys ne tik diagnozuoti retas ar kitais tyrimais taip gerai neidentifikuojamas ligas, bet ir nustatyti anksčiau įvykusį infarktą ar miokarditą. Tai itin aktualu ir COVID-19 persirgusiems asmenims – daliai jų pažeidimai išlieka visam gyvenimui didindami kitų širdies ligų riziką. Apie visa tai medikai pasakojo VUL Santaros klinikoms minint išskirtinę sukaktį – širdies magnetinio rezonanso tyrimų dvidešimtmetį.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir būsimus „pergalingus referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, gynybos ekspertai sako, kad griausmingos kalbos ir bauginimai, deja, atsimuša į rusiškąją realybę. Rezervistų Rusijoje yra kelis kartus mažiau, nei skelbiama, mobilizacijai nepasiruošta, o ginkluotis teks sovietiniais ginklais, puoštis senoviniais šalmais.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio žmonai Daliai Kreivienei, dirbančiai Užsienio reikalų ministerijoje, konservatorių kadencijos metu bus du kartus suteiktas nuosekliai aukštesnis rangas. 2021 m. ministras Gabrielius Landsbergis jai suteikė ministro patarėjo diplomatinį rangą, o 2022 m. prezidentas Gitanas Nausėda, pasiūlius užsienio reikalų ministrui, turėtų suteikti nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

Prieš porą savaičių Čečėnijos karo vadas Ramzanas Kadyrovas erzino savo 2,4 milijono „Telegram“ auditoriją 98 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame nurodė, kad dabar yra ilgiausiai valdantis Rusijos gubernatorius, ir pažymėjo (ne pirmą kartą), kad jis juo jau yra per ilgai.  R. Kadyrovas netrukus pareiškė, kad šie komentarai tebuvo juokas, tačiau trumpas klipas sukėlė dar vieną spėlionių ratą. Nerimsta spėliojimai, kad galėtų būti naujuoju Čečėnijos valdovui.

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Leidusi Vilniuje atidaryti Taivano vardo atstovybę, Lietuva nuvilnijo per visą pasaulį: tai buvo pasaulinio lygmens status quo išjudinimas, smūgis šlapiu skuduru į Kinijos komunistų vedlio Xi Jinpingo veidą. Kinija į tai sureagavo itin jautriai, nes iki tol niekas pasaulyje nedrįso taip pasielgti, nors toks veiksmas, kaip pasakoja su procesu susipažinę asmenys, buvo suderintas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet ne su Europos Sąjunga.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Valdantieji ėmėsi labai ambicingos valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkos, kuri yra daugiausiai sutelkta į valstybės įstaigų vadovus: jiems bus žymiai didinamas darbo užmokestis, keliami ambicingesni tikslai ir suteikiama laisvė tvarkytis įstaigos viduje – tai yra, skirstyti darbo užmokestį tarnautojams ir darbuotojams, priimti ar atleisti žmones, planuoti bendrą jų skaičių.

Baigėsi septynis dešimtmečius trukęs Elžbietos II valdymas ir prasideda Karolio III epocha. Koks bus naujojo karaliaus valdymas? Ukraina atkovoja vis naujas teritorijas, ar tai reiškia lūžį kare? Aktualiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Neseniai Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis gali žymėti naują lapą partijos istorijoje, bet jis nėra pirmasis Mazuronis, kuris bandė pakeisti sunkiai lietuviškai kalbantį partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Jaunasis Mazuronis teigia, kad dabar padėtis visai kita, todėl jam turėtų labiau pasisekti nei tėvui. O būsimuose parlamento rinkimuose didžiausią konkurenciją regi su valstiečiais žaliaisiais.