Kadangi Lietuva neturėjo esmingai gilių prekybinių ryšių su Kinija, Pekino kerštas buvo skaudus, bet ne mirtinas. Tačiau draugystė su Taivanu irgi nėra rožėmis klota.
Lietuvos prekybinė atstovybė Taipėjuje duris turėjo atverti rugsėjo 12 dieną. Šią datą buvo paskelbusi buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, kai liepos mėnesį Lietuvoje lankėsi Taivano parlamento pirmininkas You Si-Kunas.
Tačiau rugsėjo 12-oji jau praėjo, o atstovybė durų neatvėrė. Portalo tv3.lt šaltiniai teigia, kad taip nutiko dėl to, jog Taivanas „neatliko namų darbų“ arba, kitaip tariant, neįgyvendino to, kas buvo žadėta. Pašnekovas susilaikė nuo konkrečių darbų vardijimo, bet leido suprasti, kad Lietuvos lūkesčiai nepasiekti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija į klausimą dėl atstovybės atidarymo Taipėjuje konkrečiai neatsakė: „Paskirtas prekybos atstovas jau yra išvykęs į Taipėjų. Pradėti intensyvūs pasiruošimo darbai“.
Iš tiesų prekybos atstovas buvo paskelbtas dar rugpjūčio 17 dieną. Būsimos prekybos atstovybės vadovu tapo buvęs premjerės patarėjas Paulius Lukauskas. Atstovybė turėtų padėti plėtoti Lietuvos ekonominį atstovavimą pietryčių Azijos regione.
Taivano atstovybė Vilniuje savo ruožtu negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos atstovybė Taipėjuje dar neveikia bei pasiūlė kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją arba būsimos atstovybės vadovą P. Lukauską. Tačiau P. Lukauskas į užklausą elektroniniu paštu neatsakė.
Pirmadienį į Taivaną išvyko ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis su verslo delegacija. „Inovacijų agentūra“ savo puslapyje paskelbė, kad Lietuvos atstovybė Taipėjuje bus atidaroma rugsėjo 15 dieną. Bet ketvirtadienį, rugsėjo 15 „Inovacijų agentūros“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovė Gabrielė Klusienė portalui tv3.lt patvirtino, kad prekybos atstovybė Taipėjuje šiuo metu nebus atidaryta, bet dėl detalių pasiūlė kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Kai Lietuvos sprendimas dėl Taivano arba Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje lėmė beveik visų prekybinių ryšių nutrūkimą su Kinija, mūsų šalis dėjo pastangas prekybą diversifikuoti ir labiau susitelkti į kitas Azijos valstybes, tarp jų ir Taivaną.
Taivanas savo ruožtu paskelbė apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, taip pat 200 mln. JAV dolerių vertės investicijų fondą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, mūsų šalyje atidarytas Taivano ir Lietuvos puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centras.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2021 metais Lietuvos prekybos apyvarta su Taivanu siekė 111,4 mln. eurų. Eksportas sudarė 21,8 mln. eurų, importas – 89,7 mln. eurų. 2022 m. pirmojo ketvirčio duomenis palyginus su praėjusių metų duomenimis, eksportas paaugo 44 proc., importas – 83 proc.
Palyginimui, prekybos apyvarta su Singapūru pernai siekė beveik 266 mln. eurų. Eksportas sudarė 255 mln., importas – 10,89 mln. eurų. Prekybos apyvarta su Kinija 2021 metais sudarė 1,8 mlrd. eurų, eksportas – 227,9 mln. eurų, importas – 1,57 mlrd. eurų.
Lietuvoje Taivano atstovybė buvo atidaryta 2021 metų pabaigoje, tai reiškia, kad poveikis prekyboje su Kinija ar kitomis Azijos šalimis gali būti regimas tik nuo 2022 metų.
Kinų mandarinų kalba atstovybės pavadinimas Vilniuje yra Taivano atstovybė, o angliškai – Taivaniečių atstovybė. Kinija Taivano salą laiko savo dalimi ir yra pažadėjusi savo visuomenei, kad iki 2049 metų suvienys žemyninę Kiniją su sala, gal net jėga.
Savo ruožtu Taivanas, skirtingai nei Kinija, yra valdomas demokratiškai ir pastaraisiais metais suintesyvino pastangas siekti didesnio pasaulinio pripažinimo. Salą nepriklausoma valstybe pripažįsta tik keliolika valstybių visame pasaulyje, nes vienu metu neįmanoma būti užmezgus diplomatinius santykius ir su Kinija, ir su Taivanu. Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su Kinija, o su Taivanu neva vysto prekybinius ryšius, bet atstovybės, kurios pavadinime yra paminėtas Taivanas, atidarymas Vilniuje tapo dideliu politiniu įvykiu Taipėjui.
