Tiesa, valdantieji yra ne kartą sakę, kad ko jau ko, o užsienio politiką išmanančių politikų jų gretose nestinga, bet kai ateina laikas rinktis, ruletėje sukasi tos pačios pavardės: Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris ar Audronis Ažubalis.
Visi jie priklauso užsienio reikalų komitetui ir visi, dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau nebuvo paskirti arba buvo paskirti, bet atstatydinti iš komiteto vadovo posto.
Tiesa, šaltiniai konservatorių partijoje tikina, kad nedrąsiai kalbama ir apie Mato Maldeikio galimą kandidatūrą, nors politologai ir apžvalgininkai mano, kad M. Maldeikis, nors ir daug žadantis politikas, yra per mažai patyręs, kad užimtų tokias pareigas. Minima ir Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pavardė, bet politikos specialistai mano, kad tai būtų gana sudėtinga rotacija, mat R. Morkūnaitė-Mikulėnienė užima Europos reikalų komiteto vadovės postą, ji taip yra parlamento pirmininkės pavaduotoja.
Politikos apžvalgininkai, politologai mano, kad išeinanti L. Andrikienė, išties, buvo bene geriausia kandidatė užimti Užsienio reikalų komiteto vadovės postą, todėl vietoje jos surasti žmogų bus sunku. Manoma, kad konservatoriai sieks, kad postą užimtų „saugus“ žmogus, todėl Ž. Pavilionio perrinkimas mažiau tikėtinas, nors apie tokį variantą taip pat kalbama.
Ieškos saugaus varianto
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad konservatorius vėl ištiks dilema dėl naujojo Užsienio reikalų komiteto vadovo ir jie, įsitikinęs apžvalgininkas, rinksis saugų variantą. Politiką, kurio veiksmus galima prognozuoti ir iš kurio neverta laukti nemalonių siurprizų.
„Kaip parodė ankstesnis Laimos Andrikienės paskyrimas, tėvynės sąjungai ir premjerei norėtųsi maksimaliai saugaus varianto, todėl aš statyčiau pinigus ant Emanuelio Zingerio. Nes visi kiti minimi kandidatai (Ž. Pavilionis, A. Ažubalis ar M. Maldeikis) dažnai reiškia kraštutines pažiūras ir nėra to saugumo, kaip su E. Zingeriu.
Tarkime, M. Maldeikis dažnai turi stiprias nuomones, reiškia jas galingai. A. Ažubalis dažnai turi dar stipresnes nuomones ir skirtingai nuo M. Maldeikio, jo būna ultra konservatyvios ir šiuolaikinėje visuomenėje atrodo keistai. Jis taip pat labai karingas, tai būtų dar mažiau priimtinas variantas, nei M. Maldeikis, kurio bent vertybės šiuolaikinės, nors temperamentas galėtų būti ramesnis.
Dar yra tikimybė, kad Ž. Pavilionis per tą laiką patyrė kažkokį „apsivalymą“ ir pasidarė išmintingesnis. Bet kiek tuo gali tikėti valdančioji dauguma ir premjerė? Kiek žmogus gali keistis į didesnio santūrumo ir diplomatiškumo pusę? Nežinau“, – svarstė politikos apžvalgininkas.
Anot jo, pats pirmasis paskyrimas, kai komiteto pirmininko kėdę gavo Ž. Pavilionis, vyko pagal principą „kas labiausiai norėjo“. Bet po to pasirodė, kad problemų su Ž. Pavilioniu yra daugiau nei realios naudos.
„Prisimenant, kaip nenoriai jis palikinėjo postą, labai sunku patikėti, kad jis sugebėjo išmokti šią pamoką“, – svarstė V. Valentinavičius, patikinęs, kad postą galėtų užimti ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir tai būtų saugus ir garantuotas pasirinkimas, bet ji nėra Užsienio reikalų komitete ir nėra itin įsigilinusi į užsienio politikos peripetijas.
Paskyrę Pavilionį – turės bėdų
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad ramybė, po L. Andrikienės paskyrimo truko neilgai, dabar vėl tenka keisti komiteto vadovą. Prieš L. Andrikienę komitetui vadovavo Ž.Pavilionis ir veiksmo ten buvo daug, pasak politologės, bet jis nebuvo rezultatyvus, arba net priešingas tam, ko tikėjosi konservatoriai.
„L. Andrikienės atėjimas situaciją stabilizavo, bet labai neilgam. Nes pačių konservatorių jį dabar deleguojama į kitas pareigas. Žinoma, ji dar nepatvirtinta, vykdo dabartines pareigas, bet ta problema (dėl naujojo pirmininko skyrimo) tikrai bus, nebent įvyktų koks nors netikėtumas.
Konservatorių pasakymas, kad jie turi nemažai žmonių, nusimanančių užsienio politikoje, deja, nelabai atitinka realybę. Nors frakcijoje yra apie 50 žmonių, bet iš jų į šį postą didelės eilės nėra. Mes puikiai suprantame, kad pavardžių nėra daug. Kartosis tos pačios pavardės žmonių, kurie prieš tai dėl kažkokių priežasčių netapo Užsienio reikalų komiteto pirmininkais.
Jie, matyt, netapo jais dėl tam tikrų priežasčių, vidinių nesutarimų. Galų gale yra kiti aspektai, tokie, kaip savybės, reikalingos vykdyti tam tikras pareigas. Tai gal geriau žmogų išnaudoti ten, kur jis gali būti naudingiausias.
Kandidatų sąrašas nėra toks ilgas, kokį mums mėgina nupiešti patys konservatoriai. Dar galėtų būti, teoriškai bent jau, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ji šiuo metu vadovauja Europos reikalų komitetui, bet tada reiktų ten ieškoti kuo ją pakeisti, o ir kitų pareigų ji turi daug“, – sakė politologė, pasvarsčiusi, kad M. Maldeikis šiuo metu atlieka kiek kitokį vaidmenį, kalbėdamas apie užsienio politiką.
Jis, pasak politologės, yra „boksininkas entuziastas“ ir jam sekasi. Ir klausimas ar jam reikia pareigų, kurios varžytų.
„Aš manau, kad konservatoriai turės sunkų pasirinkimą. Iš bėdos gali būti, kad grįš Ž. Pavilionis. Bet tai sprendimas iš bėdos. Gal čia galima sakyti, kad įvyko atšalimo laikotarpis, jis praėjo. Bet tikrai čia neužtruko viskas.
Taip pat yra ir šešėlis ar mes vėl neturėsime panašių situacijų, kaip turėjome. Nes, pripažinkime, įspūdžio nedarė ir Ž. Pavilionio pokalbiai su tariamais opozicijos atstovais, nors ir suprantant, kad įvyko apgaulė. Bet to pokalbio turinys kelia klausimų. Natūralu, kad išvados turėtų būti padarytos rimtesnės. Jei užteks tokio „atšalimo“ laikotarpio, tai natūralu, kad yra klaustukų, kokią politiką taiko konservatoriai“, – klausė R. Urbonaitė.
Politologė įsitikinusi, kad vėl į komiteto pirmininkus skirti Ž. Pavilionį būtų gana rizikingas sprendimas. Iš pareigų jis pasitraukė mažiau nei prieš metus, todėl klausimas ar jo veikimo metodai ir politikos vykdymas – pasikeitė.
„Reikia prieš tai įsitikinti, kad iš tų klaidų pasimokyta ir, kad jos nebus kartojamos. Šimtaprocentinių kandidatų konservatoriai, kurie šiaip jau turėtų turėti jų, realiai neturi“, – svarstė R. Urbonaitė.
Geriau už Andrikienę – neras
Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga įsitikinęs, kad, deja, idealių variantų konservatoriai neturi, o L. Andrikienė buvo labai gera komiteto vadovė, kurią pakeisti bus sunku. Ji turėjo patirtį, įdirbį ir autoritetą. Išmanė Lietuvos politinę sistemą, ryšius užsienyje.
„Taip pat svarbu charakterio savybės. Reikia nešališkos figūros, žmogaus, kuris būtų išmintingas interesų derintojas. Žiūrint iš politologinio taško, Lietuva užsienio politikoje yra stipri tiek, kiek esame vieningi. Jei dėl vidau politikos galime ginčytis, tai dėl užsienio politikos pozicija turi būti vieninga“, – sakė apžvalgininkas.
Kišeniniai lopatologai, nustokite tyčiotis iš Lietuvos!
