Kokie yra Rusijos ir Kinijos santykiai? Ar jų draugystė gali kelti pavojų kitiems?
Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas yra asmeniniai draugai, taigi valstybių bendravimas paremtas ir dviejų lyderiu asmenine draugyste. Abi valstybės tarpusavyje tikrai bendradarbiauja, geriausiai tai matosi Olimpinėje deklaracijoje, deja, jos žmonės neskaito, nors turėtų. Ten daug dalykų parašyta gana atvirai.
Kitas svarbus dalykas, kurį verta paminėti, kalbant apie Kiniją ir Rusiją, yra tai, kad tai valstybių aljansas, kurį vienija ne tokios pačios vertybės, bet tokie patys interesai. Ir vienija juos net ne visi interesai. Yra tokių, kurie gana skirtingi. Taigi, tai ribota partnerystė, santykiai ir bendrystė nėra gilūs. Bendras Kinijos ir Rusijos noras – pakeisti nusistovėjusią tarptautinę sanglaudą ir tvarką.
Nors jie, man atrodo, skirtingai įsivaizduoja, kaip ta tarptautinė tvarka turėtų atrodyti, jei ji būtų pakeista. Nepaisant to, yra nemažai vietų, kur kinai su rusais sutaria: jie nori grįžti prie quazi imperinės sistemos, kur didelės šalys, arba, kaip jie vadina, civilizacijos, turi savo įtakos zonas. Tai – bendras rusų ir kinų noras, ir supratimas, kaip turėtų atrodyti pasaulis.
Po Antrojo pasaulinio karo tarptautinių santykių modelis rėmėsi supratimu, kad valstybės dydis neturi lemti jos įtakos. Pokarinis pasaulio tvarkos modelis taip pat remiasi aljansais, dažnai – gynybiniais, kurie buvo sukurti bandant išvengti dar vieno karo.
Bet kinai su rusais, su tuo nesutinka. Jie mano, kad didelės šalys, didelės civilizacijos turi dominuoti tam tikroje civilizacinėje erdvėje, kad ir ką tai reikštų. Jiems ypač nepatinka aljansai, nes jie vienokiu ar kitokiu būdų susiję su JAV, taip pat jie remiasi tam tikromis vertybėmis, kaip antai žmogaus teisėmis, demokratija ir kitkuo.
Kinai su rusais sako, kad šios vertybės nėra universalios, o tiksliau – Vakarų vertybės, nes kinai su rusais turi savas vertybes. Manau, tai ir yra jų santykių pagrindas, plius draugystė tarp lyderių. Žinoma, yra kalbų ir apie tai, kad konfliktas tarp Kinijos ir Rusijos taip pat nėra atmestinas variantas. Ir tikrai – potencialas konfliktui yra, o ir konfliktavę anksčiau jie yra ne kartą.
Skirtumas tik tas, kad trumpuoju laikotarpiu jų bendri tikslai yra svarbesni nei ilgalaikės strategijos, kurių greičiausiai turi abi šalys. O ir Rusija dabar yra jaunesnioji šių santykių partnerė, skirtingai nei prieš 40 ar 50 metų.
Rusai, ypač tie, kurie gyvena Tolimuosiuose Rytuose, išties yra susirūpinę. Gaila, bet Rusijos valdžiai nerūpi, ką mano jos piliečiai, gyvenantys pasienyje su Kinija. Putinas turi savų motyvų draugauti su Kinija.
Kaip galime vertinti šių dviejų valstybių santykius Ukrainos karo fone? Ar rusai tikisi/gauna pagalbos iš Kinijos? Kokia Kinijos tikroji pozicija karo klausimu?
Rusija gauna paramos iš Kinijos, ypatingai diplomatiniame ir propagandos lauke. Propaganda iš kinų pusės buvo ypač stipri, jie kalba tai, ką kalba rusai, transliuoja rusų žinutes ir jų „teisybę“. Tiesa, Vakarams apie karą Ukrainoje Kinija kalba kiek aptakiau, bet net ten yra laikomasi „rusiškojo neutralumo“.
Kinija taip pat padeda Rusijai prasimušti pro diplomatinę izoliaciją, yra šiokia tokia ekonominė parama, bet kinai yra labai atsargūs, nenori pakliūti po sankcijų kūju. Taigi, jie gal ir nepritaria sankcijoms, bet jų kruopščiai laikosi.
Dar yra ir karinis bendradarbiavimas, štai visai neseniai kinai dalyvavo karinėse pratybose „Vostok“. Taigi, kinai simpatizuoja rusams, o jų invaziją į Ukrainą puikiai atspindi imperinį suvokimą, kaip turėtų atrodyti pasaulis. Kinai pripažįsta, esą Ukraina yra Rusijos „civilizacinėje erdvėje“, todėl turėtų „priklausyti“ Rusijai.
Karą analizuojantys analitikai kartais užsimena apie tai, kad Ukraina – tik didelio konflikto pradžia. Jei toks kiltų, koks vaidmuo kliūtų Kinija ir, šiuo atveju – Taivanui?
Tai pagrįsta baimė ir, taip, apie tokius scenarijus yra nemažai kalbama. Taivanas būtų Tolimųjų Rytų Ukraina. Situacija Taivano sąsiauryje yra tarsi veidrodinis atspindys to, kas vyksta Rytų Europoje. Skirtumas tik toks, kad karas dar neprasidėjo, tikimės, ir neprasidės.
Nors konfliktą ten įsivaizduoti tikrai lengva. Bet kokiu atveju, jei konfliktas prasidėtų ir ten, tikrai kiltų globalinis karas. Taigi, situacija yra sudėtinga ir pavojinga. Verta paminėti, kad tai, kas vyksta Ukrainoje ar Taivane yra pasaulio, besidalinančio į blokus, vyksmas.
Skyla pasaulis į Eurazijos bloką ir Vakarus, nors gal ir negalima tos kitos pusės apibrėžti tik kaip Vakarų, nes Azijoje yra daug demokratinių valstybių, kurios pakliūtų į tų „Vakarų“ pusę. Na, ir, žinoma, pasaulio pietūs, kurie, atrodo, bus trečiasis blokas.
Taigi, situacija panaši į Šaltojo karo laikus, bet globalizacija ją daro ir skirtingą, nes šalys yra kur kas labiau susijusios, nei buvo Šaltojo karo metais.
Taip pat galime sulaukti proxi karų, ypač pietuose, kas mus vėl grąžintų į Šaltojo karo laikų prisiminimus.
Kas nutiktų, jei Rusija pralaimės karą Ukrainoje. Kokie bus Kinijos žingsniai? Ar gali būti, kad kinai mėgins „suvalgyti“ Rusiją, ar bent jau pasisavinti Sibirą?
Tiesą pasakius, jiems nereikia to daryti, nes jie jau tai daro. Jie iš Rusijos, o tiksliau – iš Tolimųjų Rytų, Sibiro ima viską ką nori: naudingąsias iškasenas, nuomoja dirbamą žemę, naudoja vandenį, žvejoja, medžioja. Jie jau ten, nereikia net oficialios okupacijos, kuri, pripažinkime, ir atrodo nekaip, ir papildomų problemų kelia.
Jie jau gavo, ko nori. Jei Rusija pralaimės karą, kinams tai į naudą, nes Rusija visiškai priklausys nuo Kinijos. Izoliuota ir silpna Rusija galėtų tapti didele Šiaurės Korėja. Jei Rusija laimės karą, Kinijai taip pat bus gerai, nes jų partneris sustiprės.
Taigi, abi šios situacijos Kinijai yra palankios. Vienintelis dalykas, kuris itin nepatintų Kinijai – režimo kaita Maskvoje. Tokiu atveju, manau, Kinija mėgintų įsikišti. Jų interesas šiame kare – Putino režimo išsilaikymas.
Na, o jei to nepavyktų padaryti, kinai norėtų, kad kitas vadovas būtų toks pat draugiškas jiems kaip dabartinis.
Ar Kinijai svarbu, kaip jie atrodo pasaulio akyse? Ką kiti apie juos galvoja?
Žinoma, Kinija norėtų „laimėti širdis ir protus“, bet jei jiems nesiseka, jie dėl to nė kiek neliūdi. Prieš kelias dienas Kinijos ambasadorius Prancūzijoje komentavo situaciją Taivane. Jo paklausė, ką darysite su taivaniečiais, nes šie jūsų nemėgsta.
„Mes juos perauklėsime“ – trumpai atsakė ambasadorius. Taigi, jei nematai Kinijos komunistų partijos šlovės, tave tiesiog „perauklės“, kad pamatytum.
