Lietuvoje yra ne viena dešimtis strateginių objektų, bet šiuo metu visas dėmesys nukreiptas į dujų ir elektros tiekimo, perdavimo objektus, kurių reikšmė bręstant energetinei krizei dar labiau padidėja. Šie objektai buvo saugomi visada, nors nerimo dėl tikrojo jų saugumo būta ne kartą.
Štai 2016 metais žiniasklaida rašė apie ne visai tokį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumą, kokio jam reikėtų, kalbėta ir apie darbuotojų stygių, problemas atėjus žiemai.
Nerimo dėl saugumo būta ir Būdingės naftos perdavimo terminale, tiesa jo būta kiek anksčiau, buvo ir kalbų apie ten besusikinėjusį povandeninį laivą. Visgi tokios aštrios saugumo situacijos, kokia yra dabar, dar niekada nebuvo, todėl ir priemonės, pasak specialistų, turi būti atitinkamos.
Anot Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojo Valentino Kudrevičiaus, o būtent jie yra atsakingi už SGD apsaugą, ji yra ypatingai sustiprinta.
„Apsauga visuose strateginiuose mūsų saugomuose objektuose yra sustiprinta, SGD yra dar didesnis saugumas, ten yra sudaryta greitojo reagavimo komanda, kuri yra pasiruošusi bet kurią minutę reaguoti į incidentus, susijusius su SGD apsauga. O incidentų smulkių, žinoma, pasitaiko, bet ryškių, didelių – nebuvo. Daugiausiai paklysta žvejai“, – tv3.lt sakė Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas V. Kudrevičius.
Nausėda: priimami papildomi sprendimai
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į poreikį dar labiau didinti SGD terminalo saugumą.
Pasak jo, pastaruoju metu priimami papildomi sprendimai, kuriais siekiama didinti šio strateginio objekto saugumą.
„Yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti. Jeigu pasirodys, kad ir to yra nepakankama, be jokios abejonės, skirsime tam dar didesnį dėmesį“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Tai yra mūsų strateginis valstybės objektas ir atsižvelgiant į naujausius įvykius Baltijos jūroje, be jokios abejonės, mums reikia skirti tam didžiausią dėmesį“, – pridūrė šalies vadovas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad Lietuva užtikrina Klaipėdos SGD terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, tačiau bus tariamasi, ar reikia jį dar stiprinti. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog yra poreikis dar labiau stiprinti ir saugoti SGD terminalą.
SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis dar balandį interviu BNS sakė, jog prasidėjus karui Ukrainoje šalies institucijos, įskaitant kariuomenę, užtikrino papildomą terminalo saugumą, tačiau kaip tai daroma, detaliau nekomentavo.
Politikai: saugumo lemputė tikrai užsidegusi
Krašto apsaugos ministras, komentuodamas dujų vamzdžių sprogimus Baltijos jūroje, sakė, kad mums yra žinoma, jog ir Kaliningrade ir tam tikrose kitose Rusijos vietose veikia GRU (Rusijos karinės žvalgybos) vienetai.
„Jie vykdo žvalgybą, turi savo padalinius, kurie gali vykdyti ir diversijas. Taip, kad tai nėra naujiena, taip visą laiką buvo“, – sakė Krašto apsaugos ministras. Jis pridūrė, kad kiekvieną kartą, kai įvyksta tokie įvykiai yra stiprinamos saugumo priemonės.
„Tarkime prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, kad mūsų suskystintų dujų terminalas būtų apsaugotas. Dar stipriau saugomas. Ir kad tie kroviniai, kurie keliauja link jo taip pat būtų iš anksto saugomi.
Mūsų karinio jūrų laivyno pajėgos palydi tuos laivus, kad būtų saugiau. Yra ir kitos priemonės, bet negalėčiau jų detaliai įvardyti. Tos valstybės institucijos, kurios kontroliuoja, turi prižiūrėti mūsų kritinės infrastruktūros objektus, apsaugai taip pat turi skirti tam tikrus resursus.
Didelė dalis karinių dalinių, sandėlių dabar, tarkime, saugoma pasitelkiant Šaulių sąjungą. Už užmokestį žmonės dirba šį apsaugos darbą, taigi, galima telktis privačias kompanijas, didinti apsaugos pajėgumas, niekas nedraudžia įsigyti antidroninių šautuvų, kurie nusodina dronus, kad šie neskraidytų virš objektų. Yra visos galimybės, todėl kiekviena institucija turi ne tik apeliuoti, kad kariuomenė turi viską padaryti, bet turi atlikti ir savo darbus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu pridūrė, kad reikia užtikrinti mūsų strateginių objektų saugumą ir tai, pasak jo, šiuo metu yra daroma.
„Yra algoritmai, per tuos metus buvo įsivertinta, kur buvo silpnesnės vietos ir problemos yra sprendžiamos. Lemputė tikrai yra užsidegusi. Paskutinieji septyni mėnesiai yra akstinas peržiūrėti daug mūsų gyvenimo sričių, kur reikia įvesti kitokį režimą ir atsparumą“, – sakė jis, dėl temos jautrumo negalėjęs sukonkretinti kas tiksliai daroma, kad būtų kuo geriau apsaugoti strateginiai Lietuvos objektai.
Lietuvos strateginių objektų saugumas sustiprintas dar prieš karą
Reaguodamas į susidariusią situaciją, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas žurnalistus patikino, kad kertinius Lietuvos dujų infrastruktūros objektus saugo ginkluota apsauga.
„Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst. kilometrų, prie kiekvieno nepastatysi po apsaugos darbuotoją. Bet mes turime sistemas, kuriomis stebime dujotiekių būklę ir galime pakankamai greitai reaguoti į kažkokius atsitikusius įvykius“, – LRT radijui sakė Nemunas Biknius.
„Padidintas dėmesys infrastruktūros saugumui, kaip ir kibernetiniam saugumui, įdiegiant tam tikras priemones, jis yra, ir ši situacija yra stebima“, – pridūrė jis.
Buvęs „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tarnybos direktorius, dabar – „Ignitis grupės“ reguliuojamos veiklos vadovas Arūnas Molis sako, kad svarbios energetikos infrastruktūros apsauga turėtų būti rūpinamasi NATO ir Europos Sąjungos mastu, o grėsmės jai turėtų būti identifikuojamos iš anksto.
„Mes turime struktūras NATO ir Europos Sąjungoje, kurios turėtų sistemiškai rūpintis kritinės energetinės infrastruktūros apsauga – tai reiškia, identifikuoti tokią kritinę energetinę infrastruktūrą, rengti tam tikras pratybas – realias ir stalo, kaip tokią infrastruktūrą reikėtų saugoti, ir daryti tai ne tik nacionaliniu mastu – turėti metodikas ir konceptus ir NATO, ir Europos Sąjungos mastu“, – sakė A. Molis.
„Gavę labai aiškų signalą turime labai gerą progą taikyti tarptautines priemones, kaip apsaugoti tą infrastruktūrą, kurią mes identifikuojame kaip turinčią kritinę reikšmę mūsų nacionaliniam ir energetiniam saugumui“, – teigė jis.
N. Biknius patikino, kad regiono dujų infrastruktūros pakanka Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją aprūpinti dujomis.
Žvalgybos specialistas: rusai turi visus pajėgumus diversijoms ir sabotažui
Atsargos pulkininkas ir buvęs Europos Sąjungos karinio žvalgybos štabo direktorius ir Rytų Europos studijų centro analitikas Gintaras Bagdonas sako, kad visus sukrėtęs ir savo strateginių objektų saugumu dar labiau susirūpinti privertęs „Nord Stream“ dujotiekio sprogimas, labiausiai tikėtina, buvo padarytas pačių rusų. Jie tam turi visas galimybes.
„Rusų kariuomenė stiprino pajėgumus Baltijos jūroje nuo 2000 metų. Baltijos karinis laivynas turi stebėjimo, žvalgybos, monitoringo pajėgumus. Žinoma, turi ir žvalgybos specialiuosius padalinius, galiu įvardyti net konkrečius, tarkime turi divizioną, laivų vienetą, kuris yra skirtas rinkti įvairius žvalgybinius duomenis.
Niekas neprasprūsta pro Rusijos kariuomenės akis, jie stebi, mato, nustato tikslias koordinates visko, kas juda po vandeniu sonarinių sistemų pagalba. Yra tokios MGK-608 stotys, jų yra daug ir būtent pagal visą „Nord Stream“ vamzdyną, tuos visus keturis vamzdžius. Taip pat mato, kas vyksta ant vandens, kontroliuojama oro erdvė. Kodėl?
Nes Rusija pagal savo doktriną, hibridinį, nekonvencinį kariavimo būdą įtraukia į karą. O Vakarai tai sunkiais supranta ir sunkiai psichologiškai priima. Jie naudoja visas priemonės. Aš manau, kad tai padarė Rusija, nes jei kas kitas tai būtų padaręs, jie tai žinotų iškart. Jie (rusai) turi visus pajėgumus tam“, – sakė buvęs karinės žvalgybos vadas.
Anot jo, rusai turi specialius GRU vienetus, kurie gali vykdyti diversijas ir sabotažus. Yra toks GRU padalinys 29155, jie prisidėjo sprogdinant amunicijos sandėlius Čekijoje, bandė nuodyti bulgarų ginklų gamintoją, taip pat galimai yra susiję su Skripalių nuodijimu. Pasak eksperto, rusai priemonių turi daugiau, nei reikia.
„Yra dislokuoti specialūs padaliniai Baltijos jūros laivyno teritorijoje, yra tokia organizacija, kuri atsakinga už viską, kas vyksta po vandeniu. Tikėtina, kad rusai tikrai turi specialiąsias pajėgas, kurios gali daryti, ko jiems reikia. Taigi, Rusija turi įrankius, kaip ir motyvus. Siekiama dar labiau išauginti energetinių resursų kainas, o taip pat, jei jie sprogdina savo, galimai treniruojasi, bando primesti kaltę kitiems.
O ir galimai mėgins gadinti kitų šalių infrastruktūras, o tų vamzdžių yra daug. Labai įdomu, kad šis įvykis sutapo su vamzdyno atidarymu Lenkijoje. Gal tai ženklas? Yra ir kita versija, kad rusai siekė išvengti netesybų už dujų tiekimo nutraukimą, mokėjimo. Įvykus sprogimui, dar kitaip vadinamam, nenumatytam įvykiu, jų mokėti nereiks. Tai būtų saugesnis variantas mums ir Vakarų Europai“, – sakė jis, pabrėžęs, kad NATO, ES, o ir Lietuvos žvalgybos, saugumo institucijos, tikrai yra pasirengę ir žino daugiau apie tai, kas vyksta. Situacijos yra stebimos, analizuojamos ir yra kuriami įvairūs scenarijai.
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad yra saugu arba nesaugu, juoda arba balta, bet reikia suprasti, kad absoliutaus saugumo nebūna. Reikia visą laiką būti budriam“, – sakė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.
Viesinkite siu BRUDU pavardes, viesinkite, kol nevykdo ZADANIJU !
