Redakcija rekomenduoja

Bideno administracija tyliai ruošiasi galimai Ukrainos nesėkmei. Pasak šaltinių, jei laukiama kontrataka  nepateisins lūkesčių, JAV prezidentą gali užgriūti kritika šalyje ir  užsienyje.

Karas Ukrainoje neatpažįstamai pakeitė ne tik regiono, bet ir viso pasaulio politikos tėkmę. Ukrainos kaimynystėje esanti Lenkija ilgus metus kartojo apie Rusijos imperialistines užmačias ir grėsmę ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir viso žemyno saugumui. Vytauto Didžiojo (VDU) docentas Andrzejus Pukszto sako, kad nors Lenkijai tai ir liūdna proga girtis, kad buvo teisi, tai ir istorinis šansas padidinti savo įtaką tarptautinės politikos arenoje. O tai tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Ukraina karo metinių proga norėjo smogti masyvų smūgį Maskvai, tačiau „atidėjo savo planus amerikiečiams paprašius“. Kiek toks scenarijus buvo realus? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau ginkluotas konfliktas prasidėjo aštuoneriais metais anksčiau, kai prorusiški separatistai Donbase bandė atsiskirti nuo likusios šalies dalies. Tačiau pagrindas 2014-ųjų separatistiniam judėjimui ir Donbaso „apsisprendimui“ iš tikrųjų buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rašo Meduza.

Vilniaus Lazdynų mikrorajone nužudyta jauna moteris pagalbos nesulaukė, nors kaimynė nebuvo abejinga ir iškvietė policijos pareigūnus, bet šiems atvykus vyravo ramuma, tad pareigūnai durų nelaužė. Advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad iškviesti policijos pareigūnai privalo įsitikinti, jog jokio pavojaus nėra, o tyla už durų nėra pakankamas pagrindas manyti, esą viskas gerai, mat agresorius auką gali prigrasinti tylėti.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

NATO pakeitė požiūrį į tai, kaip gintų Rusijos užpultas Baltijos šalis. Anksčiau manyta, kad geriausia gynyba – priešui užpuolus atkovoti okupuotų teritorijų atvyksta NATO sąjungininkai. Dabar Aljansas pakeitė strategiją – kiekvieną NATO centimetrą reikia ginti nuo pirmos priešo įsiveržimo dienos. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Kaliningrado sritis, besiribojanti su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra, neturi sausumos ryšių su likusia Rusijos Federacijos dalimi. Ir iki Antrojo pasaulinio karo ji visai nebuvo Rusijos dalis. Teritorija pakeitė savininkus pasibaigus karui. Sovietų valdžia atėmė iš regione gyvenusių vokiečių viską, kas dar buvo likę ir pakeitė šios žemės pavadinimą iš Karaliaučiaus į Kaliningradą. Šimtmečius gyvavęs uostamiestis buvo paverstas apribota karine zona.

Vis garsiau kalbama, kad už Lietuvos gynybą atsakinga ne tik šalies kariuomenė ar NATO, bet kiekvienas iš mūsų. Pripažįstama, kad didelė visuomenės dalis nežino, ką reikėtų daryti karo atveju. Politikų nuomone, visi piliečiai ir valstybės institucijos turėtų galvoti, kad karas laukia vos už kelių metų, tik tada būtų judama į priekį pilietinio pasipriešinimo srityje.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo naują apynasrį taršių automobilių savininkams. Ketinta daugiau institucijų suteikti galimybę stabdyti teršiančius automobilius gatvėse ir siųsti juos atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Pirmieji plano vaisiai turėjo būti raškomi jau dabar, visgi ministro pažadas vis dar nevirto realybe.

Vyriausybė Užsienio reikalų ministeriją paskyrė pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“. Pastaroji, kone, viską, kas reikalinga vadovų susitikimui, perka neskelbiamų derybų būdu, kas reiškia, kad valstybė gali permokėti už įvairias paslaugas, nes toks mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdas yra mažiausiai skaidrus.

Internete pasirodė nutekinti dokumentai, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat informacija, kaip Jungtinės Valstijos vertina Ukrainos kontrpuolimo galimybes ir kaip seka savo partnerius. Kiek šioje informacijoje yra tiesos ir kiek ji gali pakenkti Ukrainai, Jungtinėms Valstijoms ir mums? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Nepatenkinti eilėmis ar paslaugų kainomis Lietuvoje dalis tautiečių traukia gydytis svetur. Ligonių kasos teigia, kad panaikinus pandemijos ribojimus tokių asmenų padaugėjo. Tuo metu pasiryžę už paslaugas susimokėti iš savo kišenės lietuviai ypač plūsta į Turkiją, kur visų pirma juos labiausiai vilioja dantų gydymas.   Pernai ligonių kasos sulaukė 131 prašymo kompensuoti gydymosi išlaidas užsienyje. Palyginimui, užpernai jų buvo 91, 2020 m. – 109, 2019 m. – net 157 prašymai.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ėmusis greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos niekam nekilo abejonių dėl jos poreikio, pripažįstama, kad dalis darbuotojų po liepos 1 d. neišvengiamai paliks darbą. Patys GMP stočių vadovai veiksmų ragina imtis jau dabar, mat kai kur situacija gali tapti kritinė.  Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Suomija tapo 31-ąja NATO nare. Šis įvykis reiškia, kad Rusijos ir NATO siena padvigubėjo, Aljansas priartėjo prie gimtojo Vladimiro Putino miesto Sankt Peterburgo, o mes įgijome sąjungininką, kuriam, kaip ir mums, grėsmė – Nr. 1. Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Prispausti sveikatos problemų laukiate šeimos gydytojo konsultacijos kaip išsigelbėjimo, tačiau apsilankę pas jį jaučiatės kaip „ant spirgų“, nes gydytojas skubina greičiau išsakyti skundus? Medikai neslepia – tai tampa vis dažnesnė realybė, mat spaudžiant trumpinti eiles ir priimti kuo daugiau pacientų, nukenčia paslaugos kokybė.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos miestas Bachmutas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos antraštėse: šis mažas miestelis, kuriame kažkada gyveno 70 tūkstančių žmonių, o dabar beveik nėra gyventojų, tapo svarbiausiu Putino karių ir Ukrainos konfrontacijos centru. Miestas neturi strateginės reikšmės, tačiau Kremlius metė milžiniškas pajėgas, kad jį užgrobtų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų pertvarka įgauna pagreitį. Aiškėja vis daugiau kriterijų, kokias paslaugas teikdamos ligoninės užsitikrins ligonių kasų finansavimą. Nors vis dar yra abejojančių, ar reformos rezultatas bus tik su pliuso ženklu, pertvarkos Joniškio ligoninėje jau ėmęsis Martynas Gedminas kategoriškas – reikalavimai turi tarnauti žmonėms, o ne politiniams interesams.

Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, kuri ministerijoje yra atsakinga už teisę, žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesų valdymą, šių metų pradžioje dvi savaites už mokesčių mokėtojų pinigus dalyvavo NATO gynybos koledžo Moduliniuose trumpuosiuose kursuose, kad susipažintų su šiuolaikiniu NATO aljansu.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Seime kilusi iniciatyva stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus bei sprendimų priėmimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo itin nuvylė jau 8 metus Lietuvoje gyvenantį ir laisvai lietuviškai kalbantį Ivaną Trunovą. Jauno vyro šeima į Lietuvą atvyko Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, rado čia saugų prieglobstį, integravosi, tačiau šiuo metu suabejojo, ar bent kas nors susimąsto apie jų situaciją.

Vladimiras Putinas paskelbė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą. Garsus rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis neabejoja, kad Rusija iš Baltarusijos „ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo“ branduoliniais ginklais smogs Lietuvai ir Lenkijai. Ar Lietuvai kyla reali grėsmė? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Seime kilus iniciatyvai uždrausti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę į dvi stovyklas stojo ir patys valdantieji. Kol vieni kalba apie grėsmę nacionaliniam saugumui ir pajėgumų trūkumą patikrinti žmonių lojalumą Lietuvai, kiti kalba apie žmonių segregaciją ir net Konstitucijos pažeidimą. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Laivės partija pastaruoju metu bando nusikrapštyti „jaunųjų bebrų“ etiketę, bet pagal tai, kaip vyksta konkursai į laisvas pareigybes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, tai gali ir nepavykti. Šiuo metu Turto banke dirbantis Jonas Juodka pasidalijo istorija, kaip laimėjo konkursą į pareigas Aušrinės Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje, tačiau po mėnesio gavo raštą, jog pareigybė naikinama.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina nuo pat karo pradžios buvo itin artimos, o JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti kariaujančią šalį „tiek, kiek reikės“. Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, užkulisiuose tarp Vašingtono ir Kijyvo atsiranda vis didesnių nesutarimų. Trintis kyla dėl karo tikslų ir to, kaip, kada baigsis konfliktas, rašo Politico.  „Administracija neturi aiškaus politinio tikslo ir aiškaus plano.

Pagal leidinio „Politico“ gautus prekybos ir muitinės duomenis, Kinijos įmonės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, išsiuntė Rusijos subjektams apie 1 000 automatinių šautuvų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, tarp kurių yra dronų dalių ir neperšaunamų liemenių. Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.

Slaugytoja Kristina Skrockienė sako nesudvejojusi nė akimirką, kai pernai rugsėjį Kauno klinikų kieme išvydo staigios mirties ištiktą ir mėlynuoti jau pradėjusį vyrą. Prisimindama šį įvykį medikė sako pasijutusi tari išlaikiusi egzaminą, kai visa sukaupta patirtis ir žinios davė drąsos veikti ekstremalioje situacijoje. Už šį neabejingumą ir ryžtą veikti medikė buvo nominuota ir „Metų kaunietės“ konkurse.

Xi vizitas į Maskvą neatnešė jokio apreiškimo, o karo Ukrainoje tema viešuose pareiškimuose nuskambėjo tik Pekino pasiūlyto Kinijos „taikos plano“ kontekste. Šiame plane nėra jokios specifikos ir jis neprieštarauja Rusijos pozicijai.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą pacientų laukia ir viena naujovė – pavėžėjimo į gydymo įstaigas ir iš jų sistema. Bandomasis jos modelis bus pradėtas dar šią vasarą, o kitais metais nuo liepos 1 d. pavėžėjimas neskubiais atvejais pradės veikti visoje Lietuvoje.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Sergančiųjų nutukimu skaičiai pasaulyje drastiškai auga, o bene labiausiai medikus gąsdina būtent vaikų nutukimo skaičiai. Gydytojai nesibaigiantį vaiko norą valgyti net palygina su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau konstatuoja, kad noro nenustojamai valgyti priežastys dar nėra iki galo išaiškintos. Nutukimu sergančiųjų skaičiai didėja visame pasaulyje – Pasaulio nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 m. vienas iš 4 žmonių sirgs nutukimu.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Lietuvoje besilankantis buvęs JAV gynybos sekretorius Markas T. Esperas Vilniuje sveikindamas karinės konferencijos dalyvius prisiminė, kaip Lietuva skynėsi kelią į NATO ir kiek daug nutiko nuo tos dienos, kai tapome Šiaurės Atlanto Aljanso nariais.