Redakcija rekomenduoja

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Jau baigiasi žiema, daugelis nekantraudami laukiame pavasario. Vis tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ragina neskubėti ir nepuoselėti tuščių vilčių, kad šis taip greit ims ir atkeliaus – reikės dar pasitelkti kantrybę ir luktelėti. Jam antrina ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, kuris taip pat dalijasi pastebėjimais, jog atėjęs pavasaris, šiluma gali ir nedžiuginti.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Prisijungę prie Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) gyventojai jau gali pamatyti, kiek pinigų gali tikėtis susigrąžinti arba kiek jų teks primokėti pateikus pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. Pačias deklaracijas galima teikti nuo sausio 1 d. iki gegužės 2 d. Tačiau VMI ragina neskubėti, mat sumos dar gali pasikeisti gavus papildomų duomenų apie gyventojų išlaidas ar pajamas.

Socialdemokratai neseniai formaliai paskelbė, kad nekels savo kandidato prezidento rinkimuose, o verčiau parems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Šis sprendimas nebuvo joks žaibas iš giedro dangaus, mat partija neturėjo kandidato, kuris ir galėtų susikauti dėl prezidento posto, ir norėtų to labai aistringai.  Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei su statutinių tarnybų vadovais surengus spaudos konferenciją, kurioje norėta pasigirti pareigūnų darbo užmokesčio augimu, patys pareigūnai vidiniuose pokalbiuose juokėsi ir vadino ministrę Snieguole su nykštukais, mat puikiai suvokė, kad šalia ministrės sėdintys institucijų vadovai yra priversti įtikti ministrei. Juk būtent nuo A. Bilotaitės priklauso daugelio pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimas.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui, grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamojo bei nekilnojamojo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.

Yra politikų arba visuomenės veikėjų, kuriuos visuomenė mėgsta, tiki ir pasitiki. Bet yra ir tokių, kurie daliai visuomenės kelia alergiją arba lengvą drebulį. Lietuvos socialdemokratų partijai užsakius visuomenės nuomonės apklausą, joje pasidomėta, už ką respondentai niekada nebalsuotų prezidento rinkimuose. Paaiškėjo, kad 50,1 proc.

Sausio mėnesio pabaigoje medikai pasidalijo siaubinga istorija iš savo kasdienybės. Gavę iškvietimą apie žmogų sužalota koja jie susidūrė su peiliu apsiginklavusiais vyru ir moterimi, bet paskui turėjo gelbėti sušalusį kūdikį, kurį 10 laipsnių šaltyje apvilktą vien marškinėliais ir pridengtą plonu pledu nešėsi kitas vyras. Medikų teigimu, vaikas buvo pamėlęs nuo šalčio, todėl jie čiupo kūdikį šildyti ir vežė į gydymo įstaigą.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Visi darbuotojai kiekvieną mėnesį moka socialinio draudimo arba „Sodros“ įmokas tam, kad būtų apdrausti ir prireikus gautų atitinkamas išmokas. „Sodra“ nėra pelno siekianti organizacija, o jos surenkami ir išmokami pinigai yra visų mūsų – mokesčių mokėtojų. Dėl to, regis, būtų nuoseklu apdraustiems gyventojams atiduoti tiek, kiek iš jų surenkama. Tačiau toli gražu taip nėra.

Kauno apygardos teismas neseniai dėl procedūrinių pažeidimų panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį suverenams priskiriamo Mindaugo Vilčinsko ir Ingos Vilčinskienės vaikai buvo paimti iš šeimos.

Prieš kelerius metus Laisvosios Rusijos forumo renginyje Vilniuje šalia karinės žvalgybos GRU specialiojo dalinio žudiko Ivano Žigariovo sėdėjęs pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad toks yra gyvenimas šalia žudikų valstybės, bet nesiūlo Lietuvai užsidaryti nuo pasaulio vien dėl to, kad GRU siuntinėja savo žudikus.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Įžūli Kremliaus karinė operacija Kryme 2014-aisiais padėjo ryškius pamatus audringiems įvykiams dar daugeliui dešimtmečių į priekį. Būtent tų metų įvykius galima laikyti karo Ukrainoje pradžia. Be šūvių atlikta aneksija po dešimties metų pavirto į didžiausią karą Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio laikų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Daugelis apie artimųjų ar savo pačių laidotuves negalvoja. Tačiau ištikus mirčiai daliai gyventojų tenka skolintis pinigų laidotuvėms arba organizuoti jas išsimokėtinai. Laidotuvių organizatoriai tikina, kad Lietuvoje laidotuvės keičiasi – jos trumpėja, žmonės atsisako senovinių tradicijų. Dalis gyventojų joms nori išleisti kuo mažiau, vos kelis šimtus eurų.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Lietuvė Julė patyrė tikrą dramą, kai buvęs sutuoktinis, Egipto pilietis išsivežė du jųdviejų vaikus trumpoms atostogoms į savo gimtinę ir nebegrąžino. Nepadėjo nei maldavimai, nei bandymas kalbėtis racionaliai. Julė pati tris kartus vyko į Egiptą, ten susirado teisininką ir padedant Lietuvos ambasadai Egipte susigrąžino savo berniuką ir mergaitę į Lietuvą.  Tikrus pragaro kelius praėjusi moteris sako pagaliau galinti pasidžiaugti savo vaikais, kurių nematė apie penkis mėnesius.

Daug lietuvių yra užsikrėtę Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, tačiau apie tai gali nieko nežinoti. Ši klastinga infekcija gali nerodyti jokių ženklų, tačiau tyliai daryti savo juodą darbą – sukelti skrandžio opą, lėtinį gastritą ar net galiausiai vėžį.  Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas susitikimo su JAV vadovu Billu Clintonu metu 1994-aisiais pareiškė, kad Rusija turėtų pirmoji prisijungti prie NATO, jeigu vyktų aljanso plėtra. Pokalbį, suėjus senaties terminui, paviešino JAV nacionalinio saugumo archyvas. B. Jelcinas tikėjosi, kad Maskvos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Centrinės bei Rytų Europos šalys ir nuoširdžiai dėkojo amerikiečiams už jų požiūrį į Rusiją bei pagalbą jos žmonėms.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Europos politinis ir saugumo scenarijus tarsi iš mokslinės fantastikos: konflikto atveju užtenka įsivaizduoti, kaip tolimojo nuotolio raketos siautėja ir atakuoja civilius taikinius visoje Europoje, o dirbtinio intelekto valdomi tankai valdo mūšio laukus. NATO įspėja apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis ne mažiau kaip po dvidešimties metų.

Šiomis dienomis daug dėmesio skiriama ūkininkų protestams. Vieni gyventojai juos palaiko ir pritaria valdžios kritikai. Kiti pastebi brangią ūkininkų techniką, automobilius ir yra įsitikinę, kad jų reikalavimai nepagrįsti. Dirbę kaime, žino, kad tai nėra lengva. Be to, dažnai ūkininkų veiklos rezultatai visiškai nuo jų pačių nepriklauso. Prasti orai, kenkėjai, ligos, staiga itin išaugusios trąšų, degalų kainos ar kritusios produkcijos supirkimo kainos gali lemti nemenkus nuostolius.

Lietuvos politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu nepasižymi stabilumu ir nuoseklumu. Baltarusė Ela Parashchanka 2019 metais ištekėjo už Lietuvos piliečio Audroniaus Džiovėno, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje, įsidarbino vaikų darželyje, išmoko lietuvių kalbą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas gali susidurti su sunkumais dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes Vyriausioji rinkimų komisija turės nutarti, ar jis tikrai pastaruosius trejus metus yra gyvenęs Lietuvoje, kaip kad reikalauja Lietuvos Konstitucija.

Ne visi gyventojai pajėgia dirbti iki pat pensijos. Dalis jų – renkasi išankstinę pensiją, tačiau kuo anksčiau gyventojas išeina į pensiją tuo mažiau pinigų jis gauna. Nepaisant to, „Sodra“ pastebi, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja. Nors „Sodra“ nerenka duomenų, kodėl žmonės nusprendžia, išeiti į išankstinę pensiją, patys gyventojai vardija įvairias priežastis.

Šilto ir šalto mačiusi kone 30 metų greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti Jolanta Keburienė atvira – iš gero gyvenimo dalis gyventojų nebežino, kam skirta skubi pagalba. Jos teigimu, tuomet nereikėtų stebėtis, kad jei medikus atrodo normalu kviestis dėl katės įdrėskimo, rimtą traumą patyręs žmogus gali laiku nesulaukti pagalbos.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė prie žlugusios mokesčių pertvarkos galės įsirašyti dar vieną nesėkmę – nepavykusią tolimojo susisiekimo autobusais reformą, už kurią atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis. Praėjus pusei metų nuo reformos pradžios konstatuojama, kad tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius autobusais nuolat mažėja, o regionų gyventojai negali pasiekti didžiųjų miestų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tarp aptariamų klausimų buvo šaukiamojo amžiaus vyrų, apsigyvenusių Baltijos šalyse, galimas sugrįžimas arba sugrąžinimas į Ukrainą. Panašūs klausimai kelti ir Lenkijoje, kurioje prieglobstį rado antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europoje.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst.

Sausio 7 dieną Kaune dingus devynmetei ir ją radus mįslingomis aplinkybėmis, vis dar kyla įvairių klausimų. Nors policija ir prokuratūra konkrečių detalių neatskleidžia, naujienų portalui tv3.lt prabilo įtariamojo pagrobėjo Gedimino Filipavičiaus brolis Mindaugas Filipavičius. Jis teigia, kad jei ne jo parodymai, galbūt mergaitė dar ir šiandien būtų paieškoma. Taip pat patvirtino ir tai, kad G. Filipavičius „gydė“ vaikus, kurie turi autizmo sutrikimą.

Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, teigia portalo tv3.lt šaltiniai partijoje. Vienas šaltinių teigia, kad sprendimas priimtas, bet apie tai bus paskelbta tik vasario mėnesio pradžioje.

Tėvai vaikus išlaikyti privalo, o patys sulaukę nedarbingumo ar neturėdami pakankamai pinigų pragyventi turi teisę prašyti vaikų, kad šie finansiškai padėtų. Tačiau iš savo atžalos išlaikymą senatvėje gali prisiteisti ir tie tėvai ar motinos, kurie nepilnamečio vaiko neišlaikė. Anot teisininkų, dėl išlaikymo vaikai ir tėvai gali susitarti tarpusavyje. Jei nepavyksta, galima kreiptis į teismą, kuris vertina kiekvieno finansinę padėti, tarpusavio santykius ir kt.

Kauno policija teigia, kad mėlynė po įtariamo mergaitės pagrobėjo Gedimino Filipavičiaus akimi galėjo atsirasti iki sulaikymo arba sulaikymo metu, kai garažą Technikos gatvėje Kaune šturmavo antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.  „Tikslių duomenų neturime. Galimai sužalojimai atsirado iki sulaikymo ar sulaikymo metu. Iš sulaikyto asmens jokių nusiskundimų dėl sužalojimų negauta“, – nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Dar lapkričio pradžioje pradėjus augti sergamumui ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka – numatytais atvejais gydytojas jį gali išduoti nuotoliniu būdu. Vis tik patys medikai pataria nepiktnaudžiauti, mat pacientai gali būti iškviesti ir gyvai atvykti į gydymo įstaigą.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.