Neišvengiamai artėjantis Ukrainos kontrpuolimas reiškia, kad ukrainiečiai mėgins atkovoti Rusijos užgrobtą teritoriją rytuose ir pietuose. Visgi bet dėl operatyvinių priežasčių jokie aukšti Kijyvo pareigūnai to nekomentuoja.
Prezidento Joe Bideno komanda viešai siūlė paramą Ukrainai, davė ginklų, parūpino ekonominės pagalbos ir žadėjo padėti „tiek laiko, kiek reikės“. Tačiau jei artėjanti kontratakata bus tik iš dalies sėkminga, administracijos pareigūnai privačiai išreiškė baimę, kad juos gali užgriūti kritikos lavina ir iš politinių priešininkų, ir iš sąjungininkų. Ypatingai baiminamasi europiečių reakcijos.
Amerikiečiai bijo, kad viena pusė sakys, esą Ukrainos kariniai laimėjimai būtų didesni, jei JAV Kijyvui būtų suteikusi viską, ko jis prašė. O tiksliau: ilgesnio nuotolio raketas, naikintuvus ir daugiau oro gynybos priemonių.
Administracijos pareigūnai nerimauja, kad kita pusė tvirtins, jog Ukrainos pergalės stygius įrodo, kad ji negali visiškai išstumti Rusijos iš savo teritorijos.
Ir tai neatspindi galimos Amerikos sąjungininkų, daugiausia Europoje, reakcijos. Mat Europoje yra šalių, kurios gali siekti taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, tokių, kurioms Ukraina šiuo metu nepasiruošusi ir nenori. JAV nuogastauja, kad gali prasidėti Ukrainos spaudimas.
JAV administracijos pareigūnai pabrėžia, kad daro viską, kas įmanoma, jog Ukrainos kontrpuolimas būtų sėkmingas.
„Mes beveik įvykdėme visus prašymus, Ukrainai davėme to, ko ši prašė“, – sakė vienas administracijos pareigūnas, kuris, kaip ir kiti, visa tai sakė anonimiškai.
Tačiau tikėjimas strategine priežastimi yra vienas dalykas. Tikėjimas taktika yra kitas dalykas – ir už uždarų durų JAV prezidento administracija nerimauja, ką išties gali pasiekti Ukraina.
Šie rūpesčiai neseniai tapo vieši, kai nutekėjo įslaptinta informacija. Visiškai slaptame vasario pradžioje paskelbtame vertinime teigiama, kad Ukraina „iki galo nepasieks“ savo kontrapuolimo tikslų. Dabartiniai amerikiečių vertinimai rodo, kad Ukraina gali padaryti tam tikrą pažangą pietuose ir rytuose, bet negalės pakartoti praėjusių metų sėkmės.
Ukraina tikėjosi nutraukti Rusijos sausumos tiltą į Krymą, bet JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius norus, teigia du su vertinimu susipažinę administracijos pareigūnai. Tačiau Pentagone vis dar yra vilčių, kad Ukraina sutrukdys Rusijos tiekimo linijoms ten, net jei visišką pergalę prieš rusus pasiekti bus sunku.
Be to, JAV žvalgyba svarsto, kad Ukraina tiesiog neturi galimybių išstumti Rusijos karių iš ten, kur jie giliai įsikasę. Tokių vietų, deja, Ukrainoje yra ne viena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV tinkamai neapginkluodavo ukrainiečių, todėl kontrpuolimas vis atidedamas.
Manoma, kad Kijyvas nori pakoreguoti savo tikslus, nes kuklesnis tikslas gali būti pasiektas lengviau ir tai būtų „parduota“, kaip pergalė.
Taip pat svarstoma, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms Ukrainoje būtų galima pradėti kalbėti apie „paliaubas“, bet nuolatines taikos derybas, taip paliekant atviras duris ateityje atgauti daugiau savo teritorijos.
Kijyvui taip pat reikia politinio paskatinimo, galbūt NATO saugumo garantijų, ekonominės Europos Sąjungos pagalbos, daugiau karinės pagalbos Ukrainos pajėgoms papildyti, stiprinti ir panašiai.
Tačiau tai vis tiek sukeltų dilemą, kas toliau ir kaip griežtai reaguos kritikai? „Jei kontrpuolimas nesiseks, prezidento administracija galės kaltinti tik patį save, kad sulaikė tam tikrų rūšių ginklus ir pagalbą tuo metu, kai jos labiausiai reikėjo“, – sakė specialusis pasiuntinys Ukrainai Trumpo administracijos laikotarpiu Kurtas Volkeris.
Lūkesčių neatitinkantis kontrapuolimas taip pat privers sąjungininkus užsienio sostinėse suabejoti, kiek dar jie gali prisidėti, mat Kijevo pergalė yra toliau, nei atrodė.
„Europos parama ilgainiui gali sumažėti, nes Europos energijos ir ekonomikos sąnaudos išlieka didelės“, – sakė Vašingtone veikiančio „Atlantic Council“ bendradarbė Clementine Starling.
Daugelis Europos šalių taip pat galėtų pradėti spausti Kijyvą baigti karą. „Prastas kontrpuolimas sukels papildomų klausimų apie tai, kaip atrodys karo baigtis ir kokių sprendimų galima pasiekti toliau kariaujant, o Europai, toliau siunčiant ginklus ir pagalbą“, – sakė Starling.
Bidenas ir jo padėjėjai viešai pabrėžė, kad Zelenskis turėtų pradėti taikos derybas tik tada, kai bus tam pasiruošęs. Tačiau Vašingtonas taip pat perdavė Kijyvui kai kurias politines realijas: tam tikru momentu, ypač kai Atstovų rūmus kontroliuoja respublikonai, JAV pagalbos tempas greičiausiai sulėtės.
Vašingtono pareigūnai, nors ir nespaudžia Kijevo, pradėjo ruoštis galimoms deryboms su Rusija, svarstoma, kaip tie pokalbiai gali atrodyti. Nors Vašingtone supranta, kad Zelenskiui gali būti sunku tokias idėjas „parduoti“ namuose, šalyje, kuri labai nukentėjo ir labai nori revanšo.
„Jei Ukraina negali laimėti mūšio lauke, neišvengiamai kyla klausimas, ar atėjo laikas derybomis nutraukus mūšius“, – sakė Užsienio santykių tarybos pirmininkas Richardas Haassas.
„Karas yra brangus dalykas, mums senka amunicija, turime pasiruošti kitiems nenumatytiems atvejams visame pasaulyje. Teisėta užduoti visus šiuos klausimus nepakenkiant Ukrainos tikslams. Tai tiesiog priemonių klausimas“, – sakė Haass.
Anksčiau šį mėnesį Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha „Financial Times“ sakė, kad Ukraina būtų pasirengusi kalbėtis, kai jos pajėgos pasieks Krymą. „Jei mums pavyks pasiekti savo strateginius tikslus mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atversti [diplomatinį] puslapį šiam klausimui aptarti“, – sakė jis.
Šį komentarą greitai atmetė Zelenskio pasiuntinys Kryme Tamila Taševa: „Jei Rusija savo noru nepaliks pusiasalio, Ukraina ir toliau laisvins savo žemę karinėmis priemonėmis“, – anksčiau šį mėnesį Politico sakė ji.
Abi pusės vis dar įnirtingai kariauja, daugiausia dėmesio skirdamos mažiems miestams, tokiems kaip Bakhmutas ir nė viena kariaujanti jėga negali visiškai išstumti kitos. Šių metų pradžioje Rusijos karinis puolimas, turėjęs atgaivinti Rusijos karinę galią fronto linijoje, visiškai nieko nepakeitė. Abi kariaujančios pusės įklimpo.
Mūšiai atsiliepė ir ukrainiečiams. Per keturiolika konflikto mėnesių ukrainiečiai patyrė stulbinamus nuostolius – apie 100 000 žuvo. Daugelis geriausių Ukrainos karių žuvo arba yra išsekę.
Kariai taip pat išgyveno istorinį amunicijos ir ginkluotės tikimą, nors Vakarai ir negalėjo atsakyti į visus skubius Zelenskio prašymus. JAV pareigūnai taip pat informavo Ukrainą apie pavojus, kylančius dėl per didelio jos ambicijų, kai kariuomenė išdėstoma plačiai, bet „plonai“ – tą patį perspėjimą Bidenas yra pasakęs ir tuometiniam Afganistano prezidentui Ashrafui Ghani, kai Talibanas grasino Afganistanui prieš pasitraukiant amerikiečiams.
Tačiau tikimybė, kad Ukraina atsitrauks nuo savo didžiausių siekių, švelniai tariant, mažai tikėtina. „Tai tarsi vienintelė ir paskutinė galimybė Ukrainai parodyti, kad ji gali laimėti“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro prezidentė ir generalinė direktorė Alina Polyakova.
