Joniškyje dirbanti farmakotechnikė Kristina Bilinskienė neslėpė, kad yra apimta nevilties, mat nuo liepos 1 d. baiminasi galinti netekti darbo.
„Labai nervuojuosi, šokinėja spaudimas. Tikrai myliu savo darbą, neužimu vaistininko vietos, kiek reikia, tiek padedu, viską padarau ir šiuo metu dirbu kartu su vaistininku pasikeičiant pamainomis. Visada pasikonsultuoju su kolege, jei iškyla koks klausimas, nėra jokių problemų. Neturime didelio žmonių srauto, tad bijau dėl savo darbo vietos, nes trečiam žmogui mūsų vaistinėje tikrai nėra vietos“, – kalbėjo ji trečiadienį surengtame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.
Nuo liepos 1 d. – nauja tvarka
Darbo moteris netekti gali dėl to, kad nors šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko, nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams vaistinėse visą jų darbo laiką vaistininkas privalėtų būti fiziškai.
Seimo narių grupė pasiūlė kompromisinį variantą – įstatymo pakeitimo projektą, kuris leistų vaistininkams nuotoliniu būdu prižiūrėti tik tuos farmakotechnikus, kurie yra įgiję farmakotechniko ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją iki 2006 m. Nuotoliniu būdu vaistininkas galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 3 farmakotechnikus.
Tokiu būdu siekiama išgelbėti mažesnes vaistines rajonuose, mat gauta signalų, kad nieko nesiimant būtent taip ir nutiktų.
Portalas tv3.lt primena, kad tai – ne pirma diskusija, kaip toliau turėtų veikti vaistinės.
Nevertina 25 metų patirties
K. Bilinskienė pasakojo, kad studijas baigusi dar tik atsirandant Farmacijos įstatymo projektui ir nesitikėjo, kad jos baigti mokslai bus taip nuvertinami.
„Nesitikėjau, kad negalėsiu dirbti savo mylimo darbo, kai stovės vaistininkas už nugaros. Esu mylima savo miestelio žmonių, niekada negavau jokių nusiskundimų, savo darbą vykdžiau stropiai, su didžiuliu atsidavimu, tačiau liūdna, kad dabar nutinka tokie atvejai“, – kalbėjo farmakotechnikė.
Moters aiškinimu, kad tuo metu, kai Lietuvoje buvo galimybė persikvalifikuoti, negalėjusi to atlikti dėl šeimos, bet vylėsi, kad ateityje paaugus vaikams galės tą padaryti.
„Tačiau šiuo metu persikvalifikavimo galimybės nėra ir telieka įstoti į universitetą ir baigti 5 metus, nors tuos pačius dalykus esu studijavusi aukštojoje mokykloje. Tam neturiu nei finansų, nei sveikatos galimybių, juo labiau negyvenu nei Kaune, nei Vilniuje, o likti be darbo ir tik studijuoti taip pat negaliu, turiu finansinių įsipareigojimų ir šeimą. Taip pat nesuprantu, kodėl nėra vertinama mano patirtis, vaistinėje jau dirbu apie 25 metus“, – kalbėjo farmacininkė.
Jai antrindamas Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėju Aurimu Galkontas teigė, kad išties ne visi turėjo galimybes persikvalifikuoti. Taip pat jis įspėjo, kad nekoreguojant įstatymo daug rajonų atsidurs kritinėje situacijoje.
„460 farmakotechnikai iš 861, kurie šiuo metu aktyviai dirba, yra vyresni nei 56 metų. Tai reiškia, kad jie artėja pensinio amžiaus link, tad nepriimant šio Farmacijos įstatymo projekto, tikėtina, kad jie gali likti be darbo prieš pat pensinį amžių.
Turime 7 kritine situacijas savivaldybėse – Rietavas, Pagėgiai, Kupiškis, Kalvarija, Joniškis, Druskininkai ir Akmenė, kur, tikėtina, gali užsidaryti apie 40 vaistinių ir būti atleisti 46 farmakotechnikai. Ir turime mažiau kritinės situacijos savivaldybes – jų yra šiek tiek daugiau. Jose gali būti atleisti apie 280 farmakotechnikų“, – aiškino A. Galkontas.
Mato žaidimą emocijomis
Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga (VDPS) teigė, kad dabar viešojoje erdvėje gausu emocijų ir farmacijos sektoriaus darbuotojai yra tik priešinami.
„Viešoje erdvėje sklando skaičiai, kad užsidarys 170, 200 vaistinių, kad bus atleista 300, pasui jau visi 900 farmakotechnikų. Tai noriu priminti, kad regionuose, gyvenvietėse, miesteliuose, kaimuose, kur yra tik vienintelė vaistinė, tokių vietų yra 106 ir jų dauguma nepriklauso privatiems vaistininkams, ir yra vienintelė vaistinė, kurią valdo farmakotechnikas.
„Regionuose negyvena kažkokios meškos ar barsukai, jūs patys turite daug sodybų regionuose ir atsitikus bėdai važiuojate į vaistinę norėdami pagalbos. Ne kartą esu ir garsų žmogų aptarnavusi, tai kas būtų atsitikę, jei tuo metu jos nesulauktumėte?“
Tai jūs norite pasakyti, kad mes susirinkome ir gaišome laiką dėl vieno žmogaus? Labai keistai atrodo. Ir vis kartojama, kad trūksta 150 vaistininkų 10 metų ar daugiau, tai yra žaidimas su emocijomis ir tai visiškai niekuo nepagrįsta, tiek vaistininkų jau seniai priruošta“, – dėstė profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė.
Ją papildydamas VDPS pirmininkas Žydrūnas Mineikis nurodė, kad, praeitos savaitės Užimtumo tarnybos duomenimis, per visą Lietuvą šiuo metu darbo ieško 75 vaistininkai. Todėl, jo teigimu, aiškinimas, kad nuo liepos 1 d. nebus kam dirbti, nepagrįstas.
V. Bražinskienė priminė, kad komiteto nariai dėl nepritarimo šiai įstatymo pataisai neseniai gavo raštą, kuri pasirašė universitetai, farmacininkų bendruomenę atstovaujančios organizacijos, gydytojų organizacijos ir pacientų organizacijos.
Prabilo apie fiktyvius darbo skelbimus
Vaistininkai priminė, kad pagal Europos direktyvą ir pareigybių aprašą vaistininko padėjėjas gali išduoti vaistus, bet konsultuoti apie jų vartojimą – vaistininko pareiga.
„Kaip suprantu, kadangi dauguma yra iš didžiųjų miestų, aš esu iš regiono, kuriame, teigiama, kad trūksta vaistininkų. Pati neseniai ieškojau darbo, konkrečiai – Zarasuose, kuriuos minite. Ir man buvo pasakyta, kad ten vaistininkų yra per daug ir darbo skelbimai įdėti fiktyvūs, o po vaistines personalo atstovai vaikšto tik tam, kad sudarytų įspūdį, kad trūksta vaistininkų. Tai buvo iš vaistinių tinklų atstovų lūpų pasakyti žodžiai.
Regionuose negyvena kažkokios meškos ar barsukai, jūs patys turite daug sodybų regionuose ir atsitikus bėdai važiuojate į vaistinę norėdami pagalbos. Ne kartą esu ir garsų žmogų aptarnavusi, tai kas būtų atsitikę, jei tuo metu jos nesulauktumėte? Tai čia atsakymas į gerbiamo Slušnio komentarą, ar kas numirs, jei nebus vaistinėje vaistininko – tikėtina, kad gali numirti, tik klausimas, ar tai bus su tuo susieta“, – žodžių kišenėje neieškojo profesinės sąjungos atstovė.
Po uždarytų paštų, bankų atėjo vaistinių eilė?
Savo ruožtu į diskusiją įsijungusi Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) vadovė Jūratė Kulberkienė ragino labiausiai galvoti apie regionų žmones.
„Labiausiai kviesčiau sprendimų priėmėjus galvoti apie regionų žmonės, nes ten užsidarė paštai, užsidarė bankai, kultūros namai, kai kur – mokyklos, tai negalime siekti, kad ir pati mažiausia vaistinėlė užsidarytų – kad ir bus 15 ar 30 vaistinių“, – pabrėžė ji.
Ji kartu teikė ir konkrečius pavyzdžius apie tai, kaip Viduklės miestelyje vaistinėje dirba viena farmakotechnikė. „Taip pat žinau, kad Šilalės vaistininkas turi filialą Kaltinėnuose, jis pats važiuoja ten dirbti, bet kadangi jis Šilalėje pats turės dirbti, tai Kaltinėnuose negalės palikti vienos farmakotechnikės. Štai jums keletas tikrų pavyzdžių, kurie neišgalvoti ir įeina į bendrą skaičių.
Tie argumentai, kad farmakotechnikams neleidžiama dirbti, tai neteisingai interpretuojama, nes kalbama ne apie profesijų pripažinimą, direktyva neprieštarauja šaliai nariai parengti farmakotechnikų kontrolės mechanizmus, kokie jie būtų“, – kalbėjo J. Kulberkienė.
Gyvybiškai svarbu senėjančiai visuomenei
Ją papildęs NVPA ekspertas Artūras Nastaravičius taip pat teigė diskusijoje pasigendantis žmogaus perspektyvos ir viešojo intereso.
„Visų pirma ši paslauga turi būti prieinama. Iš skirtingų lūpų girdžiu skambų pasakymą, kad vaistinėje turi dirbti komanda, mačiau gerbiamo Aurelijaus Verygos pasiūlymą. (...) Bet jei įgyvendintume tai visose vaistinėse, turėtume labai aiškią problemą. Štai miestelis, kurį daugelis žinote, jūsų tėviškė Užventis – jis yra 25 km atstumu iki Kelmės ir 40 km iki Šiaulių, ten yra viena vaistinė.
„Kitas dalykas, kaip tuos farmacininkus pritrauksime į regionus. Nepritraukiame šeimos gydytojų, kitų specialistų – kaip pritrauksime farmacininkus?“
Ir pats dažnai ten būdamas, kadangi auginu vienų metų mergytę, man dažnai prireikia vaistinės paslaugų, ir man labai patogu, kad šeštadienį galiu nuvažiuoti nusipirkti vatos ar dar kažko. Manau, kad to miestelio gyventojams, senėjančiai visuomenei tai yra gyvybiškai būtina. Jei į tą vaistinę pabandytume suorganizuoti, kad tai būtų darbas tik komandoje, tai ji arba dirbtų kelias dienas per savaitę, arba jos neliktų visai“, – reaguodamas į A. Verygos teiktą pasiūlymą vaistinėje būtinai dirbti ir vaistininkui, ir farmakotechnikui kalbėjo jis.
Į regionus jau sunku prikviesti gydytojų
Konservatorė Jurgita Sejonienė gi čia įžvelgė dar platesnę problemą, kuri neaplenkia viso sveikatos sektoriaus – kaip pritraukti specialistus į regionus.
„Visų pirma, čia kalbama tik apie iki 2006 metų baigusiųjų farmakotechnikų likimą. Manau, kad tai labai nedidelė pataisa ir, matyt, kad keliems ar keliolikai miestelių padės išlaikyti vaistines. Kitas dalykas – kalbame apie sistemiškumą, žinoma, direktyvos reikia laikytis, bet pažiūrėkite, kokia yra situacija Lietuvoje. Turime ne tik su farmacijos specialistais, bet ir sveikatos sveikatos priežiūros specialistais tą problemą, kad negalime pritraukti darbuotojų į regionus. Tai, žiūrėkime, tai pablogins ar pagerins padėtį regionuose“, – komentavo ji.
Seimo narė vėlgi pateikė ne vieną pavyzdį, kaip įsigaliojus įstatymui be pataisų nuo liepos 1 d. galėtų komplikuotis situacija mažesnėse vietovėse.
„Yra toks miestelis Dusetos, nuo kurio arčiausiai yra Rokiškis ir Zarasai, tai Zarasuose greičiausiai užsidarys viena ar kelios vaistinės, tai ką tada Sartų žmonėms reikės daryti – važiuoti į Rokiškį? Turiu pavyzdį ir iš Kėdainių – vaistinėje dirba farmakotechnikė, filialas nedidelis, ji klausia, kas bus su ja, nes ten užtenka vieno etato, ji puikiai dirba, net neturėjau įarimų, kad ji yra ne vaistininkė, o farmakotechnikė.
Tai ją dabar greičiausiai atleis iš darbo, tai turime galvoti, ką daryti su tais farmakotechnikais, kuriuos ruošiame ir dabar atleisime, nes reikės tik vieno etato farmacininko. Kitas dalykas, kaip tuos farmacininkus pritrauksime į regionus. Nepritraukiame šeimos gydytojų, kitų specialistų – kaip pritrauksime farmacininkus?“ – retoriškai klausė J. Sejonienė.
Nuotolinė priežiūra – pro pirštus?
Seimo narys Aurelijus Veryga savo ruožtu prieš priimant sprendimą ragino apsispręsti, kokia apskritai vaistinės funkcija ateityje yra įsivaizduojama.
„Jei manome, kad vaistinėje turėtų dirbti komanda, ką jau girdėjome turbūt iš visų, jei kalbame apie farmacinę rūpybą – vakcinaciją, konsultacijas tam tikrais klausimais, net tyrimų interpretavimą, vaistų pratęsimą, tai negali būti turbūt jokios diskusijos, kad tą galės daryti vienas pats būdamas farmakotechnikas.
Tokiu būdu mes į regionus ne pritrauksime paslaugas, o ilgesnį laiką paliksime juos be farmacinės rūpybos, nes nebus jokios paskatos ten ką nors traukti, jei šiuo metu situacija yra kaip ir išsisprendusi. Ir ar mes į vaistinę žiūrime kaip vaistų paradavimo vietą, ar kaip sveikatos priežiūros instituciją?“ – kalbėjo jis.
Pasak parlamentaro, niekam nekyla klausimų, kad ligoninėje privalo būti gydytojas, nes kitaip įstaiga negaus licencijos sveikatos paslaugoms teikti: „O dabar leidžiamės į tokias diskusijas, tikrai be reikalo supriešindami, farmakotechnikai su vaistininkais daug metų dirba kartu, bet kiekvienas savo darbą.“
„Kas dar diskusijose labai neteisingai naudojama, jau buvo pasakyta, kad priežiūra realiai dabar nevyksta, ji pradėjo vykti, kiek žinau, tik dabar, kai prasidėjo šios diskusijos, buvo duoti nurodymai skambinti kažkam ir konsultuotis. Kiek aš bendravau, žmonės yra nuoširdūs, sako, tai kam man skambinti, aš tiek metų dirbtu, man net klausimų jokių nekyla. Tai neapgaudinėkime savęs, kad čia kažkas vyksta“, – siūlė A. Veryga.
Parlamentaro siūlymu, racionaliausia būtų nustatyti terminą, per kurį reiktų paruošti trūkstamą kiekį farmakotechnikų, kad jie galėtų dirbti komandose kartu su vaistininku ir nekeisti dabar priimtos tvarkos.
Po svarstymo balsavus SRK nariams šiam A. Verygos siūlymui nepritarta. Tuo metu kompromisinis Farmacijos įstatymo projekto variantas, kuris farmakotechniką toliau leistų prižiūrėti nuotoliu, sulaukė pritarimo. Tiesa, dėl to dar turės balsuoti Seimas.
Net rajonų centruose paštus ( vienintelį visam rajonui ! ) įkišo į kažkokias išnuomotas kamarėles prekybcentriuose ( kaip ir didžiuosiuose miestuose,išpardavę visus paštų pastatus - įdomu, kam ir už kiek ? ) , o žmonės stumdosi, pyksta, nes ir vietos mažai, ir žmonių daug tame parduotuve paverstame pašte (kanceliarija, bakalėja, knygos, ūkinės prekės), pasinaudoti pašto paslaugomis darosi vis sudėtingiau...
Bankų filialų rajonų centruose jau ne visuose yra : kažkokia 80-metė bobulytė turi važiuoti į kitą rajoną ( pvz., iš Ignalinos rajono tik į Uteną ar Švenčionis, ir tik iš anksto užsiregistravus ! ), kad pakliūtų į Swedbank-ą.
Vaistinės irgi tik rajonų centruose, net po keletą kol kas ( ?! )... Jos nėra didelės, tik priklauso gan platiems vaistinių tinklams... Ar jos bus išsaugotos nedidelių rajonų, esančių Lietuvos pakraščiuose ir toli nuo sostinės , čia jau didelis klausimas...
Mokyklos uždarytos. Paštai panaikinti. Bankų nebėra. Poliklinikų su ligoninėm beveik nebėra : tik šeimos gydytojas ir dar šioks toks slaugos skyrius, kuriuos, beje, irgi "optimizuoti" sugalvojo, o "paslaugas teiks namuose"... Neliks ir vaistinių.
Tai KAIP GYVENTI KAIME,kuriame belikę beveik vien senukai, nes jauni žmonės nuo tokių "reformų" bėga į didmiesčius arba emigruoja ?!
TOTALAUS LIETUVOS SUNAIKIMO PLANAS VYKDOMAS LABAI UOLIAI.
