Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos. Nuo liepos 1 d. pradės veikti centralizuota GMP tarnyba su 4 padaliniais Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs plačiau, kaip keisis pati GMP tarnyba.
Vis tik iki naujos tarnybos starto dar liko ne vienas neišspręstas klausimas, vienas kurių – gresiantis darbuotojų stygius.
Rajonuose jau veriasi skylės
GMP darbuotojai šiandien jau yra sulaukę informacinių lapelių apie darbdavio keitimą. Pasidalinusi šviežia, bet dar negalutine statistika, mat ne visos įstaigos pateikė atsakymus, Panevėžio GMP stoties direktorė, Lietuvos GMP įstaigų asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Ramoškienė konstatavo, kad preliminari situacija jau aiškėja.
„Išdalinus 1904 pranešimus apie darbdavio keitimą ir 934 jų grąžinus, toliau dirbti atsisakė 65 žmonės, tai sudaro apie 7 procentus darbuotojų. Situacija yra gana skirtinga – jei iš didelės įstaigos, kurioje yra 200–300 žmonių, iš darbo išeina 5 žmonės, tai visiškai nieko nereiškia, tuos 5 žmones galime drąsiai padengti. Bet jei tie 5 žmonės išeina iš 20-ies asmenų kolektyvų, tai yra tragedija.
Ir padengti tą kažkur regione atsiradusią skylę nėra paprasta. Nes naujai parengtų žmonių, kalbu apie skubios pagalbos specialistus, skubios pagalbos paramedikus – jų tikrai nėra rinkoje. Taigi regionuose po truputį jau atsiveria skylės ir kaip būsimi regionų vadovai turėtume jau dabar galvoti, kaip tą reikėtų išspręsti iki liepos 1 d.“ – šią savaitę SAM surengtoje konferencijoje apie GMP pertvarką kalbėjo ji.
Savo ruožtu būsimasis naujos GMP tarnybos vadovas, Kauno miesto GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, kad bendra situacija dėl numatomos darbuotojų kaitos neatrodo katastrofiška.
„Be abejo, tokių žmonių, kurie nesutinka ir jie nebetęs darbo santykių, yra. Ir tai turbūt visiškai natūralus dalykas – yra darbuotojų, kurie seniai planavo išeiti į užtarnautą poilsį, keisti darbo pobūdį. Bet kad tie skaičiai nėra kritiniai, tą turbūt šiandien jau galima pasakyti. Be abejo, turime visokių signalų, visokių skambučių, tačiau, kad tai būtų masinis dalykas, tikrai neturime“, – tvirtino jis.
Sudėtingiausia situacija – dėl slaugytojų
SAM duomenimis, šiuo metu GMP dirbantys 61 m. ir vyresni darbuotojai sudaro 14 proc. Pasak R. Ramoškienės, sudėtingiausia situacija žiūrint į skaitlingiausią GMP darbuotojų dalį – slaugytojas.
„Jų amžiaus vidurkis yra apie 50 metų. Daugiausiai slaugytojų yra 51–60 m. grupėje – 401. Nuo 31 iki 50 m. – 367, iki 30-ies – tikrai nedaug, 118. Nuo 61 iki 65 m. – 158, vyresnių nei 66 m. yra 54“, – vardijo ji.
„Situacija yra gana skirtinga – jei iš didelės įstaigos, kurioje yra 200–300 žmonių, iš darbo išeina 5 žmonės, tai visiškai nieko nereiškia, tuos 5 žmones galime drąsiai padengti. Bet jei tie 5 žmonės išeina iš 20-ies asmenų kolektyvų, tai yra tragedija“, – sakė R. Ramoškienė.
Palyginimui, 31–50 m. ir 51–60 m. amžiaus grupėje gydytojų skaičius yra panašus – po 23, iki 30 m. jų yra 20, 61–65 m. – 8, vyresnių nei 66 m. – 7.
Situacija tarp paramedikų dar geresnė – nors jų kiekybiškai yra mažiau, didžiąją dalį jų sudaro darbuotojai iki 50 m.
Iš viso GMP tarnyboje šiuo metu dirba 1300 slaugytojų, 69 paramedikai, 45 skubios medicinos pagalbos paramedikai, 76 gydytojai, 337 vairuotojai-paramedikai, 753 vairuotojai.
Stokoja motyvacijos ir stabilumo dėl atlygio
Aptardama pagrindines priežastis, kodėl dalis darbuotojų nusprendė nebetęsti darbo GMP, R. Ramoškienė pirmiausia nurodė pensinį ir priešpensinį amžių:
„Kai kuriems nuo liepos 1 d. iki tikro pensinio amžiaus trūksta 4–5 mėnesių, tad jie pasinaudodami galimybe išeiti iš darbo su visomis kompensacijomis tą ir nusprendė padaryti.“
Dar viena priežasčių – reikalavimas vairuotojams persikvalifikuoti į paramedikus.
„Nors jų persikvalifikavimo laikotarpis ir buvo pratęstas dar dviem metams, bet jie nusprendė to nedaryti. Kiti nurodė, kad GMP nebuvo jų pagrindinė darbovietė, dalis apskritai nusprendžia nebedirbti skubiojoje pagalboje.
Matyt, dėl šios priežasties labiausiai skaudu, nes tai yra gana darbingi žmonės, kurie galėtų skubiojoje pagalboje dirbti ne metus ir dvejus, su savo patirtimi pereiti į naują GMP tarnybą, bet, deja, jie nusprendžia darbo nebetęsti“, – kalbėjo R. Ramoškienė.
Pasak jos, pagrindinės priežastys įvardijamos kaip motyvacijos stoka, informacijos dėl pertvarkos trūkumas, baimė dėl ateities, kad darbuotojai nepritaps prie naujos tvarkos, administracijos pasikeitimo.
„Dar viena problema – netobulas darbuotojų skatinimo ir atlygio už darbą sistemos. Apie ką ir kalbame, kad nuo liepos 1 d. dar nebus vienodų atlyginimų, darbo užmokesčio sistemų“, – sakė Panevėžio GMP stoties vadovė.
N. Mikelionio aiškinimu, pagal pirminį teorinį modeliavimą, matomi du variantai, kaip būtų galima toliau diskutuoti su Valstybine ligonių kasa dėl apmokėjimo:
„Pirmas variantas – suvienodinti atlyginimus nuo liepos 1 d., tai yra pakelti tų GMP įstaigų, kurių užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis, atlyginimą iki to vidurkio. Kitas variantas – 80 proc. nuo esančio Lietuvoje didžiausio darbo užmokesčio. (...) Tikslas aiškus – darbo užmokestis turi būti vienodas, pakankamai motyvuojantis ir per dvejus metus turime pasiekti turinčius didžiausius šalyje atlyginimus, toks yra įsipareigojimas.“
Darbuotojai nebetiki pažadais
Paklausta, ar realus scenarijus, jog pertvarkius GMP tarnybą kai kur regionuose darbą palikus greitosios darbuotojams gali kilti problemų dėl paslaugų teikimo, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė to neatmetė.
„Scenarijus realus. Aišku, nukentės ar nenukentės gyventojai, pasakyti negaliu, geriausia būtų, kad nenukentėtų. Dėl to, manau, kad bus ar kažkoks darbuotojų perskirstymas, ar skubiai imtasi priemonių, kad tie darbuotojai taip nepaliktų savo darbo vietų. Bet štai kai kur turime tikrai gąsdinančius skaičius, kur iš 16 darbuotojų išeina 10, tai, įsivaizduokite, kokie pajėgumai?“ – portalui tv3.lt kalbėjo ji.
J. Keburienės teigimu, visa ši situacija – ilgų metų neįsiklausymo į darbuotojus, jų profesines sąjungas rezultatas.
„Daug metų kartojame, kad taip tęstis nebegali – turi būti tinkamas finansavimas, atlyginimai medikams turbūt turėtų būti vieni iš labiausiai kylančių. O dabar yra trupiniai, kas lieka nuo kažkur ir įvardijama, kad kelsime, kelsime atlyginimus. Tai tais pažadais niekas nebetiki. Tad atsiradus tokiai progai žmonės ima ir palieka darbą.
Abejoju, ar jie patikės dar vienu pažadu. Norint sulaikyti darbuotojus ar bent pritraukti į šį sektorių naujų darbuotojų, turi būti jau dabar aiškus atlyginimas, kuris turi būti ženkliai didesnis. Seniai kalbame, kad turi būti ir kitos motyvacinė priemonės, pavyzdžiui, greitosios darbuotojų pensinio amžiaus trumpinimas. Tai tikrai dalį motyvuotų pasirinkti dirbti šioje srityje“, – komentavo profesinės sąjungos atstovė.
Jos tvirtinimu, taip apnuoginama ir visos sveikatos sistemos realybė, mat tik laiko klausimas, kada tokia grėsminga situacija bus ne tik greitojoje, bet ir visame sveikatos sektoriuje:
„Kai slaugytojai dar „užmeta“ slaugyti ligoninėje 5 pacientus, gal taip nepasijaučia, žinoma, pačiai darbuotojai labai sudėtinga ir sunku, bet tie pacientai mažiau ar daugiau yra slaugomi. O kai greitoji kažkur nenuvažiuos, nes vienu metu negali važiuoti į du kvietimus, tai gali atsiliepti labai skaudžiai.“
Nebegalės dirbti daugiau nei 1,5 etato
Konstatuojama, kad darbuotojų pristigti gali dar ir dėl to, kad dalis jų dabar dirbdavo ir gerokai didesniu nei 1,5 etato krūviu. Pasak J. Keburienės, apklausos parodžiusios, kad tokiu ir didesniu krūviu iš 500 asmenų dirba net apie 50 proc.
„Taigi dalis dabar negalės dirbti didesniu krūviu. Faktas yra tas, kad susiduriame su tokia grėsme, kad darbuotojai nebenori, nebegali dirbti ir jų trūks“, – konstatavo ji.
Šią problemą pripažino ir būsimasis GMP tarnybos vadovas N. Mikelionis. „Puikiai suvokiame, kad turime beveik 50 įstaigų Lietuvoje ir darbuotojai galėjo dirbti skirtingose įstaigose, matyt, kiekvienas pagal savo asmeninius gebėjimus ir fizinį stovį. Kol kojos nekliūna už slenksčio, tol žmonės dirba, nes tą sukontroliuoti Darbo kodeksas net nesuteikia galimybės.
„Darbo krūvis turėtų būti paskaičiuotas, nes kai žmogus yra pervargęs, didėja ir klaidų tikimybė, kenčia tiek darbo kokybė, tiek mažėja pasitenkinimas darbu ir paciento pasitenkinimas paslauga“, – sakė J. Keburienė.
Todėl tikrai galime turėti tokių žmonių, kurių darbo krūvis dabar yra didesnis nei 1,5 etato. Klausimas, ar tie žmonės galės išlaikyti tokį darbo krūvį naujoje vieningoje GMP tarnyboje? Atsakymas – ne. Tai, be abejo, reiškia dar viena dalyką, kad žmonių deficitas, darbuotojų trūkumas gali dar labiau pagilėti, kai susiesime personalijas su jų turimu darbo krūviu“, – kalbėjo N. Mikelionis.
Dėl šios priežasties jis būsimiesiems regioninių filialų vadovams siūlė jau dabar pradėti kaupti gyvenimo aprašymus darbuotojų, norinčių įsidarbinti GMP.
„Panašu, kad artimuoju laikotarpiu jų greičiausiai reikės. Nes, kaip minėjau, matome ir natūralų darbuotojų, kurie mato reikalą ir turi galimybę nebepratęsti darbo santykių naujoje GMP tarnyboje, nubyrėjimą“, – pridūrė N. Mikelionis.
Pervargęs medikas nereikalingas
J. Keburienė savo ruožtu pridūrė, kad per didelis darbo krūvis – iš esmės jokia siekiamybė, tačiau tam išvengti pirmiausia reikia adekvataus atlygio.
„Darbo krūvis turėtų būti paskaičiuotas, nes kai žmogus yra pervargęs, didėja ir klaidų tikimybė, kenčia tiek darbo kokybė, tiek mažėja pasitenkinimas darbu ir paciento pasitenkinimas paslauga.
Turime pavyzdžių, kai žmonės dirba per 4–5 įstaigas ir gaunasi 3–4 etatų krūvis. Tokie vienetai yra, bet kas iš to? Tuoj turėsime nualintą darbuotoją, kuris ne tik pats nebegalės teikti pagalbos, bet jam galimai pačiam jos reikės. Tai kaip tik turime siekti, kad to nebūtų, 1,25 etato turėtų būti maksimumas dirbant šį darbą“, – pabrėžė profesinės sąjungos atstovė.
