Visa tai todėl, kad artimiausiais mėnesiais aljansas spartins pastangas kaupti techniką rytiniame aljanso pakraštyje ir paskirs dešimtis tūkstančių pajėgų, kurios gali atskubėti į pagalbą sąjungininkams per trumpą laiką. Taip siekiama neleisti Rusijai išplėsti karo už Ukrainos ribų.
Tačiau, kad tai įvyktų, NATO turi įtikinti atskiras šalis prisidėti prie įvairių elementų: karių, mokymų, geresnės infrastruktūros – ir, svarbiausia, didžiulio kiekio brangių ginklų, įrangos ir amunicijos.
Kadangi šalys jau nerimauja dėl savo ginkluotės atsargų, o Ukrainai labai reikia daugiau sviedinių ir ginklų iš sąjungininkų, kyla pavojus, kad ne visos NATO sąjungininkės ištęsės savo pažadus prisidėti prie naujų Aljanso planų.
„Jei nėra vieno, kuris atsakingas už puodus ir nepasako visiems, ką atsinešti į bendrą puotą, tai visi neša bulvių traškučius, nes bulvių traškučiai yra pigūs ir lengvai gaunami“, – sakė buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams Jamesas J. Townsendas jaunesnysis.
„Aljanso valstybės, – pridūrė jis, – mieliau atsineštų bulvių traškučių. Tai iššūkis, su kuriuo NATO susidūrė praeityje, o ekspertai baiminasi, kad jis gali tapti nuolatine Vakarų aljanso problema, nes Rusijos karas tęsiasi jau antrus metus. Nors JAV ir ES planuoja greitai įsigyti daugiau ginklų, atsargų papildymo procesas neišvengiamai užtruks. Tai gali pakenkti NATO siekiams. Kariniai lyderiai šį pavasarį pateiks atnaujintus regioninius gynybos planus, kurie padės iš naujo apibrėžti, kaip Aljansas saugo savo 1 milijardą piliečių.
Pasiruošimas yra svarbiausia
Skaičiai bus dideli, o pareigūnai sklaido idėją apie 300 000 NATO pajėgų, kurių reikia, kad naujasis modelis veiktų. Tai reiškia, kad reikia daug koordinuoti ir jaudintis.
„Manau, kad jums reikia pajėgų, kad atremtumėte realistinę Rusiją“, – sakė vienas aukštas NATO karinis pareigūnas, pabrėždamas, kad reikia žymiai „daugiau karių“ ir ypač daugiau „pasiruošusių“ pajėgų.
Yra keletas „pasirengimo“ pakopų. Pirmoji pakopa, kurią gali sudaryti apie 100 000 karių, pasiruošusių persikelti per 10 dienų, galėtų būti paimta iš Lenkijos, Norvegijos ir Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos), sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai Heinrichas Braußas. ir pajėgų planavimas. Tai taip pat gali apimti daugianacionalines kovines grupes, kurias Aljansas jau sukūrė rytiniame flange.
Tada antroji karių pakopa palaikytų tuos karius, pasiruošusius atvykti iš tokių šalių kaip Vokietija per 10–30 dienų. Tačiau procesas gali būti sudėtingas. Kodėl? Nes norint judėti greitai, net ir mėnesį, reikia daug žmonių, įrangos ir apmokymo – ir daug pinigų. Daugelis sąjungininkų turės didinti išlaidas gynybai. Ir visi turės įsigyti daugiau ginklų, amunicijos ir įrangos.
Buvęs JAV armijos Europoje vadas sakė, kad „pasiruošimas“ reiškia, kad reikia „turėti visus reikalingus dalykus, kuriuos turėtumėte tam tikro dydžio padaliniui, ar mokate viską, ko reikia tokiai misijai? Artilerijos batalionas planavimo tikslais turi nušauti X šovinių skaičių per metus, kad neprarastų savo įgūdžių“, – sakė jis.
Tankų batalionas turi pataikyti į taikinius, reaguoti į įvairias situacijas ir „pademonstruoti savo įgūdžius judant dieną ir naktį, pataikyti į judančius taikinius“. „Visa tai labai sudėtinga“, – sakė jis, nurodydamas, kad reikia treniruočių poligonų ir amunicijos, taip pat išlaikyti kvalifikaciją keičiantis personalui.
„Akivaizdu, kad tai imlu laikui ir brangu. O ir vietų, kur būtų galima pasigaminti pigių kulkų, nėra daug. „Mes stengėmės pigiai kaupti amuniciją, bet tai neįmanoma šiuo metu“, – sakė Naujojo Amerikos saugumo centro gynybos programos direktorė Stacie Pettyjohn.
„Manau, kad problemos, kurias turi mūsų sąjungininkai NATO, yra dar opesnės, nes daugelis jų dažnai pasikliauja JAV kaip tam tikra saugumo garantija. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą yra sakęs, kad sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais suaktyvino gamybą ir kad Aljansas rengia naujus reikalavimus amunicijos atsargoms.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad yra problemų. „Dabartinis amunicijos suvartojimo lygis, palyginti su dabartiniu šaudmenų gamybos lygiu nėra tvarus“.
Didysis išbandymas
Kai NATO kariniai planai bus parengti, sostinių bus paprašyta juos įvertinti ir galiausiai suteikti karius, lėktuvus, laivus ir tankus skirtingoms brėžinių dalims. NATO išbandymas ateis šią vasarą, kai Lietuvoje susitiks 30 aljanso šalių lyderiai.
„Remiantis mūsų trijų regioninių planų išvadomis, klausiame šalių, ko mums reikia, kad šie planai būtų įgyvendinami“, – sakė aukšto rango NATO kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas.
„Manau, kad pats sunkiausias dalykas yra pirkimas“, – sakė jis.
Kai kurios sąjungininkės jau pripažino, kad NATO poreikių tenkinimas pareikalaus kur kas daugiau investicijų.
„Reikia daugiau greičio, tiek medžiagų, tiek personalo, tiek infrastruktūros atžvilgiu“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė vokiečių pulkininkas André Wüstneris, jis yra nepriklausomos ginkluotųjų pajėgų asociacijos vadovas.
Pavyzdžiui, Vokietijos kariuomenė vykdo jai paskirtas misijas, sakė jis, „tačiau tai niekis, palyginti su tuo, kaip turėsime prisidėti prie NATO ateityje“. Ir nors Berlynas dabar turi garsiai reklamuojamą 100 mlrd. eurų, skirtą kariuomenei, naudoti jų kariuomenė dar nepradėjo.
Pasirengimo problema yra ginčytina diskusija dėl investicijų į gynybą. 2014 metais NATO lyderiai įsipareigojo per dešimtmetį gynybai skirti 2 procentus savo ekonomikos produkcijos. Liepą vyksiančiame Vilniaus viršūnių susitikime lyderiai turės apsispręsti dėl naujo taikinio.
„Du procentai yra grindys“, nors ir juos nori skirti ne visos šalys, o ir problema ta, kad tų 2 procentų visiems nepakaks.
Antras klausimas, kas tieks karius, kokių valstybių ginkluotosios pajėgos užsiims kitų valstybių apsauga? Pareigūnai ir ekspertai tikisi, kad didžioji dalis aukštos parengties karių bus iš Europos. Tačiau tai reiškia, kad Europos sostinės turės parodyti iniciatyvą, nes Vašingtonas šiuo metu itin užsiėmęs, be kitų dalykų, mastymų apie grėsmes iš Kinijos.
Atsakymas parodys, ar NATO rimtai vertina savo ambicijas.
„Sunku likti karinio žaidimo viršūnėje, kai nėra grėsmės“, – sakė buvęs JAV pareigūnas Townsendas.
Pasak jo, NATO yra testavimo nepalankiausiomis sąlygomis „viduryje“. „Mes visi sakome teisingus dalykus“, – pridūrė jis. „Bet ar mes pasielgsime teisingai? O gal bandysime išsisukti atsinešdami bulvių traškučių į bendrą puodą?“.
