Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę. Savivaldos rinkimuose gerai pasirodžiusi partija dabar savo dėmesį yra nukreipusi į 2024 metų rudenį vykstančius Seimo rinkimus, jie jau matuojasi ir premjero postą. Tiesa, politologai atkreipia dėmesį, kad socdemams išties sekasi todėl, kad nesiseka konservatoriams.
Matuojasi postus ir pozicijas
Antrą kadenciją ant atsarginių suolo sėdintys kairieji ne itin pastebimi, o kai prabyla, kritikuoja valdančiuosius, todėl rinkėjai vėl į juos atsigręžia. Bet patys socialdemokratai, anot politologų, idėjomis nespindi. Kaip nespindi ir pasisakymais dabar itin aktualiomis, bet nelabai populiariomis gynybos ir saugumo temomis. Gal dėl to, kad tai, pasak politologų, tai niekada nebuvo jų „arkliukas“.
Neseniai jie paskelbė, kad ir pirmininko, visai kaip valdantieji konservatoriai, tiesioginiuose rinkimuose nerinks. Atsisakyti tiesioginių lyderio rinkimų nuspręsta, kai kandidatų sąraše į pirmininko pareigas liko vienintelė kandidatė – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Partijos skyriai į LSDP vadovus be jos dar buvo iškėlę europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras, tačiau jie abu atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Dabartinė ir būsima partijos lyderė V. Blinkevičiūtė savo ruožtu visuomenei pristatė galimą ateities premjerą M. Sinkevičių, taip tarsi patvirtindama spėliones, kad pati į premjero postą nekandidatuos.
Politologai sako, kad tai – gudri socialdemokratų strategija, vienu metu ir „išsukinėti“ M. Sinkevičių, ir vilioti rinkėjus V. Blinkevičiūtės vardu. Tai, kad socialdemokratų lyderė galimai turi kitokių ateities planų netiesiogiai patvirtino ir pats Jonavos meras M. Sinkevičius, prieš kelias dienas dalyvavęs TV3 laidoje „Dėmesio centre“.
M. Sinkevičius sakė, kad partijos pirmininkės žodžiai apie jį, kaip apie galimą premjerą, maloniai nustebino, tačiau, jo akimis, tokiems sprendimams esą dar per anksti.
„Man asmeniškai buvo netikėta, savotiškai ir malonu, tačiau pasirodė per ankstyva. Atrodo, kad dėl to pasisakymo esu pastatytas prie starto linijos, nors dar niekas nestartuoja, o rinkimai po pusantrų metų. Galbūt logika yra įvedinėti žmogų, bet aš manau, kad dar per anksti. Ir nesu tikras, kad tai yra pelnytai, manau, kad partijoje yra ir kitų žmonių, kurie galėtų užimti įvairias pareigas“, – laidoje sakė M. Sinkevičius.
Jis pridūrė, kad nėra nieko keisto, jog partijos pirmininkė nemato savęs premjero kėdėje.
„Čia galima užduoti kitus klausimus. Kiti metai yra gausūs politiniais rinkimais. Galbūt partijos pirmininkė turi didesnių ambicijų? <...> Aš manau, kad jei ir turim šansą laimėti prezidento rinkimus, tai manau, kad tikrai jį turime su Vilija Blinkevičiūte. Jei žiūrėtume reitingus, nors reitingai kartais nesutampa su rinkėjų pozicija, tai startinė pozicija iš šios dienos perspektyvos atrodo tikrai neblogai, – pridūrė M. Sinkevičius, kuris yra ir socialdemokratų partijos vicepirmininkas.
Kritikos daug, idėjų mažai
Politologė Rima Urbonaitė, kalbėdama apie socialdemokratus ir tai, kad šie jau matuojasi būsimų Seimo rinkimų nugalėtojų kepurę, nors iki rinkimų dar liko daug laiko, sako, kad tai daroma gerokai per anksti.
Savivaldos rinkimai jiems buvo sėkmingi, bet tai, pasak politologės, negarantuoja, kad kitų metų Seimo rinkimai taip pat bus pergalingi, todėl matuotis premjero kėdės dar nereiktų, nors gudrias taktikas socialdemokratai jau taiko.
„Iki Seimo rinkimų dar yra nemažai laiko, mes turime pusantrų metų ir dar gali visko nutikti. Nors kartais iš pačių socialdemokratų kalbų atrodo, kad visas šampanas jau išgertas. Jie jau matuojasi pergalę, galvoja apie tam tikrus postus, o jų retorika tampa keista. Todėl manau, kad reiktų apgalvoti tą kalbėjimą ir nestatyti vežimo prieš arklį. Kitas dalykas, jiems reiktų daugiau kalbėti apie save, savo idėjas, nes dabar tekalbama apie konservatorius. Tai ir kyla klausimas, o ką jūs galite pasakyti apie save, ką jūs siūlote Lietuvai?“, – klausė politologė, pabrėžusi, kad žiūrint į savivaldos rinkimų rezultatus, partija grįžo ten, kur ir buvo anksčiau, nors partijos pirmininkė kalbėti apie tai nenori.
R. Urbonaitė tvirtina, kad ir dingusi intriga dėl pirmininko rinkimų yra keista. Kyla klausimas, kodėl nėra konkurencijos V. Blinkevičiūtei? Neaišku ir kitas dalykas, ar dabartinė ir būsima pirmininkė ves partiją į Seimo rinkimus?
O gal ji planuoja dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose? Tai, anot politologės, atrodytų keistai. Dar yra ir prezidento rinkimai. Šie klausimai kol kas neatsakyti, iki rinkimų laiko dar yra, bet jau norėtųsi, kad partijos pirmininkė, pasak politologės, užimtų lyderės poziciją.
Darau prielaidą, kad V. Blinkevičiūtė planuoja dalyvauti prezidento rinkimuose, matyt norint populiarinti partiją, ir taip pat – Europos Parlamento rinkimuose.
„Mes matome ėjimą visiškai kitu keliu ir kalbėjimą, kad M. Sinkevičius galėtų būti premjeru. Neaišku kam ruošiasi pati V. Blinkevičiūtė, todėl rinkėjų atžvilgiu būtų sąžininga pasakyti, ar pirmininkė ves partiją, jei ši laimės rinkimus? Ar mes vėl turėsime kitą modelį, kuris nėra geras. Mes jau ne pirmą kartą turime tokią situaciją, kai partijų vadovai netampa premjerais.
Tai – iškreipta situacija, nes normaliu atveju partijos turi pirmininkais rinkti tuos, kurie imsis politinės lyderystės, o pergalės atveju – premjero posto. Deja, atrodo, kad čia yra braižomos kitokios schemos. Tai jei norite matyti M. Sinkevičių premjero poste, tai kodėl jis neturėtų būti partijos pirmininkas? <...> Čia turime keistą situaciją, kurioje nėra aiškumo, bet vyksta vidinių schemų braižymas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Populiarumas dėl asmenybių, ne dėl darbų
Anot jos, galimai socialdemokratai mano, kad V. Blinkevičiūtės populiarumas turėtų padėti, todėl ją reikia išlaikyti partijos pirmininko poste. Bet tuo pačiu norima įvedinėti M. Sinkevičių į nacionalinę politiką, pozicionuoti jį premjero poste.
„Darau prielaidą, kad V. Blinkevičiūtė planuoja dalyvauti prezidento rinkimuose, matyt norint populiarinti partiją, ir taip pat – Europos Parlamento rinkimuose. Ši schema kuria ydingas tradicijas, visgi toks jausmas, kad tiesiog naudojamasi situacija ir skaičiuojama pragmatiškai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ji pridūrė, kad partijos reitingai, kurie vienu metu buvo gana žemi, atsigavo po to, kai V. Blinkevičiūtė tapo pirmininke, o tai reiškia, ne dėl konkrečių partijos darbų, bet dėl asmenybės populiarumo.
Išskirtinės socialdemokratų ar jų pirmininkės veiklos, pasak politologės, nesimato. Frakcija Seime nėra aktyvi, V. Blinkevičiūtė Lietuvoje matoma epizodiškai, nors rinkimų metų aktyvumo šiek tiek buvo. Visgi pirmininkės ir partijos šoktelėjęs reitingas ir geras vertinimas visuomenės akyse nėra dėl turinio, labiau dėl atskirų asmenybių.
„Kalbėti apie artimą V. Blinkevičiūtės komandą sunkoka. Taip, dabar M. Sinkevičius stumiamas į viešumą, mėginama sukurti tendemas. Bet šiaip, kad per tą laiką mes būtume matę kertinius pokyčius ar tam tikras programines nuostatas, tai ne, aš to nemačiau. Taigi, nematau, kas yra siūloma, nors matau, kas yra kritikuojama.
Tai politinė klasika, kai nekalbama apie save, bet kalbama apie politinius konkurentus, nes taip atrodoma gražesniais. Tokia taktika ir naudojamasi kurį laiką, o V. Blinkevičiūtė kartas nuo karto grįžta iš Briuselio ir pakritikuoja kitus. O sisteminio darbo nesimato. Gal viduje, bet iš išorės to tikrai nesimato. Socialdemokratai pasižymi tuo, kad jų pirmininkai nėra tie, kurie keičia dalykus iš esmės.
Tai yra partija su daug skyrių, vidine struktūra, todėl pačių pirmininkų vaidmuo yra silpnesnis, nei, tarkime Darbo partijoje. Nes ten iš karto matosi, kaip partija atrodo su Viktoru Uspaskichu ir kaip atrodo be jo. Tai socialdemokratai visada buvo tie, kurių vien pirmininkas neištempdavo rinkimuose. Taigi, reikia į tai atkreipti dėmesį ir negalima sakyti, kad viskas partijoje priklauso tik nuo V. Blinkevičiūtės“, – kalbėjo politologė.
Ji pridūrė, kad socialdemokratai, tarkime, nėra susikoncentravę į užsienio arba gynybos politiką, todėl apie tai iš jų girdime mažai ir retai. Nors tokios temos dabar Lietuvoje yra itin aktualios.
„Tarkime per ankstesnes diskusijas dėl pinigų gynybai socialdemokratai būdavo tie, kurie skeptiškai žiūrėjo į finansų gynybai didinimą. Ir dabar mes matome, kad realiai apie gynybos klausimus kalba tik Dovilė Šakalienė. Bet ji kalba tik apie klausimus, kuriuos liečia vokiečių brigadą. Ji transliuoja tam tikras idėjas ir tuo pačiu kritiką konservatoriams.
Tai šį aktyvumą matome, bet tai vienos frakcijos narės pozicija. Ir šiaip, pasakyti, ką šiuo metu veikia didžioji dalis socialdemokratų frakcijos dalis, nėra taip, kad mes juos dažnai matome ir girdime. Neatmenu kada mačiau kalbančia Orintą Leiputę, Tomą Bičiūną, Eugenijų Sabutį, Liudą Jonaitį ar Vidmantą Kanopą. Matosi Algirdas Sysas arba Julius Sabatauskas, dar kartais išlenda Gintautas Paluckas. Na, ir Budbergytė, kol ji kandidatavo į Vilniaus merus. Bet šiaip tai nėra daug ryškių žvaigždžių turinti politinė partija. Bet grįžtant prie užsienio politikos ir gynybos, tai ne, tai nėra šios partijos „arkliukas“. Todėl ir nematome žmonių, kurie aktyviai diskutuotų šiuo klausimu“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Socialdemokratai turi šansus laimėti rinkimus
Politologas Bernaras Ivanovas, kalbėdamas apie rinkimus jau strateguojančius socialdemokratus, sako, kad socialdemokratai vadovaujasi senu principu – nieko nedaryti, sėdėti tyliai ir laukti savo eilės.
Pasak politologo, jei socialdemokratai išlaikys tokią strategiją, o valdantieji „lenks tokią liniją, kokią lenkia dabar“, darydami visas įmanomas klaidas, tai socialdemokratai turi visus šansus laimėti rinkimus.
„Socialdemokratai puikiai supranta dabartinę situaciją, tai, kas vyksta valdančiųjų gretose, jų pykčius su prezidentu. Jie turi administracinį stuburą, daug savų biurokratų, struktūra sena, gausi. O konservatoriai, manau, susitaikė su savo likimu, kad teks vieną, kitą kadenciją pasėdėti apkasuose. Dabar valdantiesiems, man atrodo, svarbiausia suvesti sąskaitas ne su socialdemokratais, o su Gitanu Nausėda“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Kitus purto nuo minties, kad jam jakuzzi su kažkuo sėdėti reikės ir politinius dalykus aptarinėti. Ne kiekvienas žmogus pagal mentalitetą yra homo sovieticus.
Jis pridūrė, kad kalbant apie socialdemokartus reikia pabrėžti, kad jų pirmininkė tarsi yra, bet tuo pačiu metu jos tarsi nėra.
„Žalos ji nedaro, bet naudos irgi ne. Bet pas mus gali nedaryti naudos, svarbos žalos nepadaryk ir galo būti partijos pirmininkas. Nereikia nei vizijos, nei strategijos. Na, o vertinant jos ambicijas Briuselyje, tai įmanoma, kad ji ten bandys kažką susirasti ir pasilikti.
O M. Sinkevičius jaunas, veržlus, priklauso senai socialdemokratų dinastijai, supranta, kas yra subordinacija, o tai – labai svarbu. Jis – praėjęs išbandymus, kai skilo partija, yra jaunas, veržlus politikas. Sakyčiau, net kompromisinis herojus jis gali būti“, – svarstė B. Ivanovas, pripažinęs, kad socialdemokratai, kaip ir kitos Lietuvos politinės partijos turi kadrų problemą.
Tai, pasak jo, viena didžiausių politinių partijų bėdų Lietuvoje, kuri kilo ne dabar.
„Viena iš esminių politinių partijų funkcijų yra užtikrinti partinę konkurenciją, leisti veikti socialiniams veiksniams, kad žmonėms atėję iš įvairių partijų ir organizacijų galėtų daryti karjerą. Bet mūsų partijose daryti karjeros beveik neįmanoma, nes ten klesti nepotizmas.
Viskas neskaidru, persipynę. Beje socialdemokratų kandidatas vienoje televizijos laidoje neseniai pasakojo, kaip jis po pirtis turėjo trintis, kad vieną ar kitą dalyką pasiektu. Tai iš kur normalūs žmonės partijose atsiras? Kitus purto nuo minties, kad jam jakuzzi su kažkuo sėdėti reikės ir politinius dalykus aptarinėti. Ne kiekvienas žmogus pagal mentalitetą yra homo sovieticus. Tai gilesnė problema ir taip, socialdemokratai nuo to irgi kenčia. Partijos pirmininko rinkimai tai irgi parodo“, – svarstė politologas.
