Sveika gyvensena

„Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba šia liga jau persirgusius pacientus, skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. Dažniausia komplikacija Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma.

Kilus virškinimo sutrikimams, ko gero, dažniausias preparatas, kurio griebiamasi – aktyvinta anglis, geriau žinoma „angliuko“ pavadinimu. Vaistininkai sako, kad vaistinėse dažnai teiraujamasi šio preparato, tačiau pakomentavus vartojimo ypatumus, kai kurie žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad šį vaistą visą laiką vartojo netaisyklingai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Šiandien, balandžio 7 dieną, visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiuo sudėtingu laikmečiu sveikatos tema ypač aktuali. Kokiais būdais galima sveikatą išsaugoti, ją stiprinti ar net ir susigrąžinti, per savo neišmanymą apleidus ją, kalbiname Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narį, Alytaus miesto garbės pilietį Vytautą Mockevičių, šiandien švenčiantį 89-ąjį gimtadienį.

Gera imuninė sistema tampa gyvybiškai svarbia, taigi pats laikas keisti mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. „Tyrimai atskleidė, kad vyrai linkę manyti, jog yra lieknesni už moteris, todėl neskuba reaguoti, kai kalbama apie jų svorį“, − aiškina dr. Michael Mosley. „Jie mažiau rūpinasi savo sveikata ir labiau rizikuoja susirgti cukralige ar širdies ligomis“, − pridūrė gydytojas. Dr.

Vyrai linkę mažiau kalbėti apie intymius dalykus, o Peirono liga gali būti visai negirdėta. Tačiau su ja susiduria keletas iš šimto vyrų, tad atpažinti šią ligą laiku ypač svarbu, nes vėliau laukia nemalonios pasekmės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas tv3.lt portalui paaiškino, kas tai per liga, kaip ją atpažinti ir kas nutiks laiku netaikant gydymo. Vyro varpoje yra trys akytkūniai, kurie sustandėja prisipildę kraujo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. nebelikus dantų protezavimo eilių ir įsigaliojus vienos sutarties principui, gyventojui teisė į dantų protezavimo paslaugą gali būti suteikta arba pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (PAASPĮ), arba kitoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo odontologo paslaugų teikimo.

Niekas nenuneigs, pykinimas – itin nemalonus jausmas. Pykinant apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, oda išblykšta, gausėja seilėtekis, pulsas retėja, mažėja kraujospūdis. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad pykinimą ir vėmimą gali sukelti tiek fiziologinės, tiek psichologinės priežastys.

Skiepijimo prioritetų tvarka paskutiniu metu nustebino ir papiktino ne vieną. Šį kartą vakcinacijos procesu stebisi veterinaras Paulius Morkūnas: kodėl artimą kontaktą turintys ir per visą karantiną dirbę veterinarijos gydytojai net neįtraukti į prioritetinių gyventojų grupių sąrašus. P. Morkūnas sako, kad dirbti pilnu pajėgumu tenka dirbti ir per karantiną, o žmonės, norintys globoti susirgusius augintinius, dažnai klinikoje šalia veterinarų praleidžia ir daugiau nei valandą.

Kas yra „matcha“ ir jos stebuklingo ingrediento nauda sveikatai? Ji žalia, nemaloni, tačiau stebuklinga. Matcha tapo madinga ir arbatinėse ir grožio prekių parduotuvėse, tačiau kuo ji tokia ypatinga ir nusipelno tokio populiarumo? Matcha yra žalioji arbata, pati geriausia rūšis, šimtmečiais auginama Japonijoje. Visi ją mėgsta, ir nors ji turi kofeino, bet jo yra mažiau nei juodoje arbatoje ar kavoje.

Aukštas cholesterolio kiekis gali sukelti širdies smūgius ir insultus, tačiau mažiau žinoma, bet ne mažiau rimta komplikacija yra periferinių arterijų liga. Jūsų kojose yra trys indikatoriai, rodantys, kad dėl nuolat padidėjusio cholesterolio kiekio gali išsivystyti ši liga. Cholesterolis yra riebi medžiaga, randama kraujyje, kuri, užkimšusi arterijas, sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Kraujo krešulius gali susidaryti dėl įvairių priežasčių. Įtakos turėti gali vartojami vaistai, lėtinės ligos ar net kontraceptikai. Kai kuriems kraujo krešulių rizika didesnė nei kitiems, o didelę įtaką turi ir genetika. Galima pabrėžti ir kelis svarbiausius kraujo krešulių riziką didinančius veiksnius: pavyzdžiui, nutukimas. Dėl viršsvorio sulėtėja kraujo tekėjimas į venas. Įtakos gali turėti ir žmogaus amžius – su amžiumi didėja ir kraujo krešėjimas.

Be makšties gimusi moteris papasakojo, kad turėjo ją pasigaminti pati, kad galėtų mylėtis. Rašytoja ir oratorė Ally Hensley atskleidė gimusi su retu sutrikimu – Mayerio-Rokitanskio-Kusterio-Hauserio sindromu (MRKH), kuris jai buvo diagnozuotas šešiolikos. Medikai patvirtino, kad ji gimė be gimdos, gimdos kaklelio ar makšties. MRKH, dar vadinama Mullerio ageneze, turi 5000 moterų visame pasaulyje.

Nemažai kam topinambai gali būti visai negirdėti, tačiau šią daržovę vartojantys žmonės jais jau mėgaujasi. Atėjęs pavasaris – tinkamas metas nuimti pirmąjį topinambų derlių. Apie topinambus ir jų naudą organizmui tv3.lt portalui pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė prof. Dr. Elvyra Jarienė. Topinambai, dar kitaip vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis bei žieminėmis bulvėmis, atsirado Šiaurės Amerikoje, o Lietuvą pasiekė dar 19-ame amžiuje.

Nors pagrindiniais laikomų COVID-19 simptomų yra trys, šią ligą gali pranašauti ir daugelis kitų. Tai gali būti įvairūs ne kokios savijautos požymiai – galvos skausmas, apetito nebuvimas, o taip pat ir sunkesni simptomai, kaip diarėja, vėmimas bei odos ir burnos audinių problemos. JAV oficialiai pripažįstamas ilgas koronaviruso simptomų sąrašas, o juo susirgę žmonės skundžiasi įvairiausiomis reakcijomis į ligą, rašoma mirror.co.uk.

Sustiprinti savo imuninę sistemą galima įvairiausiais būdais. Svarbiausia, žinoma, yra subalansuota mityba, tačiau kai kurios maistingosios medžiagos yra ypatingai svarbios. Mokslininkai atkakliai dirba šioje srityje, ieškodami efektyvių būdų įveikti COVID-19. Jei laikysitės paprastų taisyklių, jūsų imuninė sistema jus apsaugos nuo negandų. Imuniteto stiprinimui padės vitaminas D Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų kaulams ir raumenims.

Vienas ryškiausių pavasario rodiklių – galimybė maistą gaminti lauke. Artėjant savaitgaliui daugelis planuoja maistą ar šašlykus kepti ant žarijų. Vaistininkai pastebi, kad nors toks maisto paruošimo būdas nėra sveikiausias pasirinkimas, vis dažniau kepimui pasirenkamos daržovės, laikomasi rekomendacijų ir maistas neperdeginamas.

Labai svarbu atpažinti simptomus, perspėjančius apie galimus kraujo krešulius. Todėl pateikiame juos savo skaitytojams.  Kraujo krešėjimas yra svarbus organizmo procesas, kuris susižeidus apsaugo nuo pernelyg didelio nukraujavimo. Kraujo ląstelių rūšis, vadinama trombocitais, ir plazmos baltymai kraujuojant veikia kartu ir stabdo kraujavimą, sudarydami žaizdoje krešulį, kuris žaizdai užgijus savaime suyra.

Po Velykų liko daug šokoladinių kiaušinių? Puiki proga pasilepinti ne tik geru skoniu, bet ir geriau miegosite, jei prieš miegą suvalgysite ar išgersite šokolado, tvirtina miego ekspertai. Nesibaigianti pandemija ir karantinas neigiamai veikia žmonių miegą. Jei sunkiai užmiegate ar prastai miegate, tada ieškote būdų kaip situaciją pagerinti. Tačiau pirma perskaitykite, o jau po to galėsite valgyti šokoladą.

Cinkas dalyvauja daugiau nei šimte ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų. Nesuklysime jį pavadindami grožio mikroelementu – būtent jis palaiko gerą nagų, plaukų bei odos būklę. Cinkas itin svarbus ir siekiant šeimos pagausėjimo bei savo sveikata besirūpinantiems vyrams, kadangi užtikrina testosterono balansą, yra būtinas spermos gamybai.

Įvairiomis venų ligomis serga daugiau nei pusė viso pasaulio gyventojų. Su venomis susijusios problemos ir jų simptomai, tarp jų ir kraujo krešuliai, itin paūmėja pavasario ir vasaros laikotarpiu, atšilus orams. Atpažinti kraujotakos sutrikimus yra gana paprasta, tačiau svarbu tai padaryti laiku, kitaip gali laukti nemalonios pasekmės. Šiltuoju metų laiku kyla daugiausia kraujotakos problemų, o venų ligų simptomai žymiai paūmėja.

Kiek išspausti gydomojo tepalo, kokį sluoksnį jo užtepti, kiek laiko trinti – ar tikrai žinome atsakymus į visus šiuos klausimus? Išgerti vieną ar dvi tabletes – aiškus nurodymas bei dozė, o su tepalais kiek sudėtingiau. Pasak sveikatos specialistų, netinkamai naudojant tepalus galima ne tik sukelti alerginę reakciją, bet ir apsinuodyti.

Naujai atliktas tyrimas nustatė, kad raudonplaukiai geriau toleruoja skausmą nei blondinai ar brunetai. Masačusetso ligoninės tyrėjai nustatė, kad odos ląstelės, melanocitai, kurie lemia žmogaus odos pigmentaciją, turi įtakos žmogaus skausmo pakantumui.

Nuo šlapimo nelaikymo kenčia dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Kokios priežastys lemia šią problemą, kokie simptomai įspėja, kad pagalbos reikia kreiptis nedelsiant ir kokie gydymo būdai padėtų išvengti kasdienio diskomforto? Laikiną šlapimo nelaikymą paskatinti gali alkoholio, kofeino, gazuotų gėrimų vartojimas, maisto produktai, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, citrusiniai vaisiai, vaistai – diuretikai, antidepresantai.

Visi tėvai savo vaikams nori visko, kas geriausia, tačiau lepindami mažuosius turėtumėte būti atidūs – kai kurie, iš pažiūros nekalti žaislai, gali pridaryti rimtų problemų. Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų vaikų intensyvios terapijos gydytoja Jurgita Biliuvienė papasakojo, kokių žaislų vengti ir kaip juos prižiūrėti, kad išvengtumėte rimtų problemų.

Nauja braziliškoji koronaviruso atmaina yra tris kartus mirtingesnė žmonėms iki 45 metų amžiaus, atskleidė naujas tyrimas. Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ praneša, kad nuo metų pradžios amžiaus grupėse nuo 30 iki 40, nuo 40 iki 50 bei nuo 50 iki 60 metų užsikrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 565%, 626% ir 525%, rašoma dailystar.co.uk. Bendrai šalyje užsikrėtimų skaičius sumažėjo 316%, o tai reiškia, kad virusas pereina prie jaunesnio amžiaus grupių.

Potraukis maistui yra intensyvus, neįveikiamas ir daugeliu atveju nesukontroliuojamas, tačiau tai atskleidžia svarbią informaciją apie tai, kas vyksta jūsų organizme. Australijos dietologės Alisa ir Danni, tinklaraščio „123 Nourish Me“ kūrėjos teigia, jog dažnas noras valgyti tam tikrą maistą sukeliamas būtinų mineralų trūkumo, kuris, bėgant laikui, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, rašo „The Daily Mail“. „Potraukis valgyti yra puikus ženklas, parodantis, ko trūksta jūsų kūnui.

Spėjama, kad pirmą kartą istorijoje gimė kūdikis su trimis varpomis, teigia Irako gydytojai iš netoli Mosulo esančio miestelio. Jie paskelbė šio atvejo, dar žinomo kaip žmogaus trifalija, analizę. Iš trijų varpų tik viena buvo funkcionali, antroji buvo prisitvirtinusi prie pagrindinės, o trečioji – prie kapšelio. Abi varpos buvo pašalintos. Gandas apie berniuką pasklido, kai jam tebuvo trys mėnesiai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Minimaliai invazinė procedūra atliekama mažų darinių plaučiuose diagnostikai ir jų žymėjimui prieš biopsiją. Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Daugelis esame girdėję įvairių siaubo istorijų ir turbūt visi žinome, kad yra daugybė dalykų, kurių į makštį jokiu būdu neturėtų pakliūti – pavyzdžiui, vaisiniai ledai, česnakas ir dulkių siurblio žarna. Ekspertai ne kartą yra įspėję apie „svetimkūnių“ makščiai keliamus pavojus ir nuolat primena, kad ši kūno vieta valosi savaime. Tačiau panašu, kad dar vis yra žmonių, kurių šių dalykų nėra girdėję. Dabar moterys raginamos nesiprausti makščiai skirtais šepetėliais mėnesinių metu. Dr.

Nors daugeliui pavasaris – tai metas, kai ilgėja dienos ir saulė vis dažniau lepina savo spinduliais, kai kuriems šis metų laikas asocijuojasi su paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis ir suprastėjusia savijauta. Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios ligos ypač paūmėja pavasarį ir ką reikia daryti, norint išvengti negalavimų.

Atšilus orams parkuose, stadionuose ar miškuose galima pastebėti begales lietuvių, tačiau kai kurių ryžtas išblėsta nei neatėjus vasarai. Kaip pradėti bėgioti ir ką daryti, kad bėgimas taptų malonumu, o ne kančia, patarė bėgimo treneris ir Vilniaus bėgimo klubo įkūrėjas Karolis Urbelionis. K. Urbelionis sakė, kad pradėti reikėtų ne nuo atstumo, o nuo laiko matavimo.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daug funkcijų. Pagrindinė jų užduotis –iš kraujo šalinti medžiagų apykaitos produktus ir reguliuoti druskos bei skysčių pusiausvyrą organizme. Gerai, jei esame sveiki, jaučiamės komfortiškai.

Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, besimaudantys duše su kontaktiniais lęšiais, labiau rizikuoja apakti. Tvirtinama, kad į akis patekusi infekcija tikimybę apakti padidina septynis kartus, o reikšmingiausias rizikos faktorius yra su kontaktinių lęšių nešiojimu siejamas mikrobinis keratitas (CLMK). Southamptono universiteto mokslininkai ištyrė, kad miegoti su kontaktiniais lęšiais yra taip pat pavojinga. Tyrimo autoriai teigia, kad labiausiai pažeidžiama yra 25−54 metų amžiaus grupė.

Specialistai teigia, kad savaitgaliniai vaikų palepinimai saldumynais, traškučiais ir gazuotais gaiviaisiais gėrimais ateityje gali turėti liūdnų pasekmių ir tapti tokių ligų kaip vėžio ar nervinės sistemos sutrikimų priežastimi. O dar blogiau, jeigu tokį maistą vaikas yra įpratęs gauti kada panorėjęs.  Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų gastroenterologė, vaikų ligų gydytoja doc.

Jau netrukus švęsime šv. Velykas, tačiau dažnas švenčių palydovas – apsinuodijimas. Kaip švęsti, kad netektų kovoti su apsinuodijimu, tv3.lt portalui pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė. Apsinuodijimas įvyksta ne dėl to, kad pasirinkote netinkamus produktus. Dažniausiai tai nutinka, kai vartojamas nebetinkamas valgyti maistas.

Drabužių spintos apatinių stalčiaus gilumoje daugelis slepia geresnių dienų mačiusius apatinius. Tuos mėgstamus, patogius, kurie seniai išbluko nuo skalbimo ir net yra kur nors praplyšę, bet vis tiek niekaip nesiryžtame su jais atsisveikinti. Anot higienos ekspertų, jei tokius apatinius turime ilgiau nei šešis mėnesius, juos reikėtų išmesti. Intymios sveikatos specialistė dr. Shirin Lakhani paaiškino, kaip bakterijos ant apatinių gali užsilikti net ir išskalbus juos skalbimo mašinoje.

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Šlapimo nelaikymas – opi problema, su kuria Lietuvoje susiduria beveik 300 tūkst. gyventojų. Dėl nevalingo šlapimo tekėjimo kenčia kas ketvirta mūsų šalies moteris, rečiau šis negalavimas pasitaiko tarp vyrų. Pasaulio sveikatos organizacija šlapimo nelaikymą priskiria socialinėms ligoms ir sieja jį ne tik su sveikatos, bet ir psichologinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis problemomis.

Mitybos specialistė papasakojo apie įspėjamuosius ženklus ant jūsų nagų – nuo baltų dėmelių iki rumbų ar keterų. Jie rodo, kad turite sveikatos problemų. Fiona Tuck iš Sidnėjaus tvirtina, kad nagai mums duoda užuominą, kad kūnas susiduria su problemomis, nors jos dar nėra akivaizdžios, o išryškės gal tik po kelių savaičių ar mėnesių. Neseniai viena moteris papasakojo, kad manikiūrininkė, pastebėjusi nagų pokyčius, „išgelbėjo jai gyvybę“, kai primygtinai patarė pasitikrinti sveikatą.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Virškinimo sutrikimai, arba dispepsija, yra dažni šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo palydovai, kurie apkartina kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia diskomfortą ir gali signalizuoti apie rimtesnes viršinamojo trakto ligas. Kaip atpažinti dispepsijos priežastis ir palengvinti simptomus, pataria vaistininkė Ieva Sauserytė ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.

2021 metai, baigiasi kovas, o Didžioji Britanija tebekovoja su koronavirusu. Šimtai tūkstančių atsigauna po ligos, deja daug žmonių dėl jos prarado gyvybes. Neseniai vyriausybė paskelbė dar vieną karantiną ir prašo gyventojų likti namuose bei neleisti virusui plisti. Pats baisiausias  faktas apie COVID-19 yra tas, kad žmonės užsikrečia, bet to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, o atsekti tokius atvejus yra be galo sunku.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Kas gali būti geriau už šiltąjį sezoną, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame lauke? Visgi, atėjus pavasariui, virusai niekur nesitraukia, todėl norint išlikti sveikiems ir galėti džiaugtis bundančia gamta, reikėtų stiprinti imunitetą. Pirmiausia, dalykai, kuriuos galite padaryti, kad nenusilptų imunitetas ir neužsikrėstumėte ligomis – pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, plauti rankas ir, žinoma, pasirūpinti tinkama mityba. Būdai, kaip stiprinti imunitetą: 1. Sveikai maitinkitės.