Sveika gyvensena

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, bene kiekvienas žmogus ėmė daug kruopščiau rūpintis savo rankų higiena, o nepakeičiamas pagalbininkas daugeliui tapo dezinfekcinis rankų skystis. Tačiau pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, rankų dezinfekcija gali tapti ne tik apsauga nuo virusų, bet ir išbandymu odai, mat ji ima sausėti, raudonuoti, perštėti, o kai kuriais atvejais atsiranda ir nemalonios žaizdelės.

Milžinišką skaičių sekėjų „TikTok“ turintis britas chirurgas paaiškino, kodėl atsiranda keistas dežavu jausmas. Dr. Karanas Rajas vaizdo įraše papasakojo apie dežavu – jausmą, kad tai, kas šiuo metu vyksta, kažkada jau buvo nutikę. Medikas sako, kad tai – iliuzija, o ne mistiška patirtis. Kalbėdamas apie šį keistą fenomeną jis sakė: „Kas yra dežavu? Iš tiesų tai – smegenyse įvykstanti klaida. Taip nutinka, kai naujas trumpalaikis prisiminimas per klaidą patenka į ilgalaikius atsiminimus.

Ar nosies purškalai sukelia priklausomybę? Ar jie gali ne palengvinti, bet apsunkinti ligos eigą? Šeimos gydytojas Edvinas Čeberka įsitikinęs, kad tinkamai vartojami vaistai žalos nepadarys, tačiau neretai pacientai nepaiso vartojimo instrukcijų ir nesikreipia į specialistus iškilus klausimams apie medikamentų vartojimą. Pasak gydytojo, šaltuoju metų laikotarpiu padaugėja kvėpavimo takų susirgimų. Dažniausias šiuos susirgimus lydintis simptomas – sloga.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Vieną kitą taurę pakelti kartais mėgsta visi – atsipalaidavimo ar smagumo dėlei. Tačiau organizmą veikia net ir nedidelis alkoholio kiekis. Po ilgos darbo savaitės nuostabu atsipalaiduoti su taure vyno ar su draugais išlenkti keletą bokalų alaus, bet šis paprastas dalykas gali ir pakenkti. Net ir vienas vakaras, kurio metu buvo padauginta, organizmui daro žalą daugeliu neįtikėtinų būdų. Dr. Donaldas A. Sansomas, priklausomybių ligų specialistas, neseniai apie tai davė interviu „bustle.

Ar ir jums dažnai šąlą pėdos? Taip nutikti gali tiesiog dėl vėsių orų, bet taip pat ir dėl sveikatos problemų. „Harvard Health“ aiškina, kad šaltos pėdos gali būti normali organizmo reakcija. Jų tinklapyje rašoma: „Kai kurie tyrėjai mano, kad šaltos pėdos gali būti genetiškai paveldimas bruožas.“ Nepaisant to, kai kuriais atvejais tai taip pat gali reikšti sveikatos sutrikimus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Vitaminas D iš tiesų yra riebaluose tirpių medžiagų grupė, kurią sudaro penki vitaminai nuo D1 iki D5. Žmogui svarbiausi ir dažniausiai tiriami – D2 ir D3, būtent jie sintetinami žmogaus organizme odą veikiant UV saulės spinduliams bei gaunami su maistu ar papildais.

Įsibėgėjant vakcinacijai Jungtinėje Karalystėje, gydytojai tvirtina, kad yra normalu po skiepo jaustis prastai. COVID-19 vakcinų nepageidaujami poveikiai yra labai įprasti, teigiama oficialiose gairėse. Jūs galite jausti nuovargį, skausmą ar gripą primenančius simptomus, tačiau medikai tvirtina, jog dėl to nerimauti nereikia.

Dažnam pasitaiko, kad valantis dantis išspjaunama ne tik dantų pastos, bet ir kraujo. Nors daugelis numoja ranka ir dėl tokios „smulkmės“ nesikreipia į specialistus, odontologai perspėja, kad tai gali virsti labai klastinga liga. Dantenų ligos – vienos labiausiai paplitusių burnos ligų. Skaičiuojama, kad 8 iš 10 vyresnių nei 35 m. amžiaus žmonių turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja sunki dantenų ligų forma – periodontitas.

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių – pneumokokinė infekcija.  Nuo šios infekcijos sukeliamų ligų saugo skiepai, tačiau ne visi gyventojai žino apie galimybę pasiskiepyti nemokamai.

Prasidėjus skausmui, karščiavimui ar uždegimui, rankinėje ar namų vaistinėlėje ieškome to paties gerai pažįstamo vaisto. Tačiau ar tikrai viską apie jį žinome, mokame tiksliai dozuoti ir gebame nuspręsti apie šio medikamento vartojimą konkrečioje situacijoje? „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė pataria, į ką derėtų atsižvelgti renkantis priemonę nuo skausmo.

Pandemijos metu išaugus visuomenės domėjimuisi skiepais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) specialistai deda visas pastangas, kad užtikrintų patikimą ir sklandų informacijos teikimą apie skiepus. Paskambinę telefonu (8 5) 2300123, Jūs galite užduoti visus Jums rūpimus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamus – į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktus skiepus, suaugusiems bei keliautojams skirtus skiepus.

Naujo tyrimo duomenimis, kai kurie populiarūs losjonai nuo saulės gali sukelti vėžį, jei naudojami per ilgai. Novatoriški JAV ir Prancūzijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad kai kurie populiarūs losjonai nuo saulės turi pavojingo chemikalo, vadinamo oktokrilenu. Tyrėjų teigimu, laikui bėgant šis chemikalas gali pasidaryti pavojingas ir virsti kancerogenine medžiaga, nes gamina kitą junginį, vadinamą benzofenonu.

Kartais, kai norisi gardaus, bet tuo pačiu ir sveiko užkandžio – į pagalbą atskuba lengvai paruošiami receptai su džiovintais vaisiais, riešutais ar sėklomis. Džiovinti vaisiai gali aprūpinti organizmą skaidulomis ir dideliu kiekiu antioksidantų.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Pasaulyje išrasta tiek daug dietų, kad, vargu, ar jas pavyktų sutalpinti į vieną knygą. Kas keletą sezonų keičiasi dietos, kuriuos būna „ant bangos“, tad ne išimtis ir šis laikotarpis. Milijonai moterų visame pasaulyje ir netgi Holivudo garsenybės atrado, skelbiama, itin veiksmingą „Penketo“ (Five factor – angl.) dietą. Ši dieta išrasta fitneso trenerio ir mitybos specialisto Harley Pasternako.

Prakalbus apie skausmą, viena iš pirmųjų asociacijų – dantų skausmas. Tai vienas įkyriausių ir nekenčiamiausių žmonių patiriamų pojūčių. Jo priderinti prie iš anksto paskirto vizito pas odontologą neįmanoma. Turbūt daugelis gyventojų yra patyrę, ką reiškia vidury nakties prabusti dėl danties skausmo ir nežinoti, ko griebtis. Vaistininkė pataria, kaip sau suteikti pirmąją pagalbą prieš apsilankant pas padėti galintį specialistą.

Nors daugelis gyventojų žino apie vitamino C ar D svarbą žmogaus organizmui, dar ne visuomet pakankamai dėmesio skiria kitiems ne ką mažiau reikalingiems mikroelementams. Vienas tokių yra jodas, kuris padeda palaikyti normalią daugelio organizmo gyvybinių funkcijų veiklą ir, kaip teigia Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, padeda stiprinti imunitetą, o tai itin aktualu per pandemiją.

„Mano mama dirba pradinių klasių mokytoja ir visai neseniai gavo antrąjį skiepą nuo COVID-19 viruso. Skaudu matyti, kad visus metus taip laukus skiepų, jiems pasiekus Lietuvą, dabar skiepytis bijo vis dar daug žmonių“, – laiške rašo skaitytoja Alma. Todėl nutariau pasidalinti savo mamos patirtimi ir taip galbūt paraginti kitus nebijoti. Šiandien dienai galiu padaryti bent tai, kol asmeniškai pati laukiu savo eilės pasiskiepyti.

Su odos problemomis susidūrėme beveik visi, tačiau ką daryti, jei visos išbandytos priemonės nepadeda? Tinklaraštininkė Simona Se pataria pradėti skaityti priemonių sudėtis ir nepasitikėti vyraujančiais mitais. Dažnai pradedame naudoti išgirtas priemones, nesusimąstydami, ar jos reikalingos ir tinkamos mūsų odai. Svarbu atkreipti dėmesį į problemą, kurią norite spręsti ir objektyviai įvertinti savo odos būklę. „Naudojant netinkamus produktus, neparuošus veido odos, galite pagilinti problemą.

Geležis – itin svarbus mikroelementas, darantis įtaką mūsų organizmui ir bendrai savijautai. Visgi specialistai pastebi, kad šio mikroelemento trūksta daugeliui žmonių, o geležies anemija yra labiausiai paplitusi maistinės medžiagos trūkumo liga. Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Kiekviena surūkyta cigaretė į jūsų organizmą išskiria tūkstančius kenksmingų medžiagų ir nors dauguma rūkančiųjų galvoja, kad pažeidžiami tik plaučiai, iš tiesų kenčia daug organų, o ypač širdis. Tačiau netgi užkietėję rūkaliai gali susigrąžinti sužalotą sveikatą. Kūnas pradės atsigauti jau po kelių valandų, kai surūkysite paskutinę cigaretę. Healthline atskleidžia, kokią naudą jūsų sveikatai duos metimas rūkyti skirtingais etapais ir kaip jūsų kūnas ims gyti.

Vienas mažas prarastas dantis laikui bėgant gali sukelti didelių problemų. Prienų ir Radviliškio „MediCA klinika“ gydytojas odontologas Valdas Papečkys netekusiems danties pataria nedelsti ir pagalvoti apie implantacijos procedūrą, kuri leidžia pacientui vėl nesibaiminant šypsotis bei išvengti įvairių organizmo negalavimų. Gydytojo teigimu, prarastas dantis ne tik kelia estetinių problemų, bet ir lemia nepageidaujamus procesus žmogaus organizme.

Nuo pat pandemijos pradžios mes visi buvome informuoti apie tris būdingiausius koronaviruso požymius – aukštą temperatūrą, sausą kosulį ir skonio bei uoslės praradimą. Be šių trijų klasikinių simptomų koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms pasireiškė eilė kitų pašalinių poveikių: galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, užgulta nosis bei nuovargis. Tačiau yra dar vienas ligos požymis, kuriam nebuvo skiriama daug dėmesio – tai  įvairūs odos bėrimai.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti. Vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, kiekvienam žmogui būtina žinoti savo kraujospūdį bei tai, kad su amžiumi jis šiek tiek kinta.

Keli ar keliolika priaugtų kilogramų – daugelio sėsliau karantino metu gyvenusių žmonių kasdienybė. Prasidėjus pavasariui ne vienam vis dažniau kyla mintys jų atsikratyti, kad artėjantį maudynių ir deginimosi sezoną būtų galima pasitikti nesigėdijant pasikeitusių kūno formų. Vaistininkė Sigita Izmalkova pataria, kaip teisingai mesti svorį, kad išliktume energingi ir nenualintume organizmo.

Vilniuje gyvenanti Alma Barauskienė (42 metai) prieš keletą metų dalyvavo 30 dienų grikių iššūkyje, kurį skelbė a.a. Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, chemijos mokslų daktarė, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Unikalia mitybos metodika, savo patarimais ir paliktomis knygomis K. Vaištarienė padėjo tūkstančiams Lietuvos gyventojų atsikratyti medicinai neįveikiamų ligų.

Jei negalite atsispirti bent vienam kavos puodeliui per dieną, galbūt vertėtų permąstyti savo įpročius. Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos gydytojas pasidalino nerimą keliančiu įspėjimu kavos mėgėjams – maltoje kavoje, pasirodo, gali būti ir maltų tarakonų. Dr. Karanas Rajas savo trims milijonams sekėjų „TikTok“ pasakė, kad gerti maltą kavą gali būti tas pats, kas valgyti tarakonus. Medikas aiškino: „Tam tikrame procente kavos pupelių įsiveisia tarakonų ir kitų vabzdžių.

Ar žinojote, kad 99 proc. žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net iki 2-3 kilogramų? Mikrobioma – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma, yra tokia pat unikali kaip ir piršto atspaudas, todėl kiekvienas žmogus turi taip pat ir skirtingą gerųjų bakterijų kiekį žarnyne.  Gerosios bakterijos mūsų organizme atlieka daugybę funkcijų ir daro didžiulę įtaką mūsų savijautai, imunitetui bei daugeliui kitų sveikatos aspektų.

Morkos – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių. Jas gyventojai gausiai vartoja nepriklausomai nuo sezono – morkos populiarios išlieka tiek žiemą, tiek vasarą. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad nors lietuviškų morkų parduotuvėse galima rasti ištisus metus – laukiamiausios, žinoma, šviežio derliaus morkos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek padidėjo. Kovo 1–7 d. šis rodiklis siekė 12,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 11,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmąją kalendorinio pavasario savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (15,2 atvejo 10 tūkst.

Pasaulyje glaukoma serga apie 79,6 milijonus 40–80 metų amžiaus žmonių ir net 50 proc. šios ligos atvejų yra nediagnozuoti. Kaip teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, gydytoja oftalmologė prof. dr. Ingrida Janulevičienė, pandemijos laikotarpiu problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams, tik paūmėjo.

Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu. Kaip pasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17–22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Valgymas – neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo dalis. Sykiu, tai ir vienas didžiausių malonumų. Vis aktualesnė tampa ir maisto ruoša namuose. Dabar ypatingai paprasta pasigaminti patiekalų iš įvairiausių pasaulio kampelių ir palepinti gomurį netikėčiausiais valgiais ar desertais tiesiog savo virtuvėje, pasitelkus internetą ir maisto gaminimo įgūdžius. Tačiau ar kada pagalvojote, kas konkrečiai lemia mūsų nuomonę apie maistą.

Kai viskas jūsų kūne yra subalansuota, jūs nepatirsite sveikatos problemų. Jums kartais gali skaudėti galvą, bet nieko daugiau. Tai reiškia, kad jei staiga pradedate jausti skausmą ar diskomfortą, laikas atidžiau pažvelgti į savo kūną. 1. Moterims: pablogėjo PMS simptomai Moterys ir merginos, sergančios liga, vadinama endometrioze, žino, kad tai panašu į PMS, tik daug blogiau. Endometriozės simptomai yra labai panašūs į PMS simptomus.

COVID-19 infekcija vis dar kelia daug nerimo, o ypač didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims, tarp kurių ir nėščios moterys. Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė dr. Virginija Paliulytė nurodo, kad būsimoms mamoms reikėtų ypatingai saugotis koronaviruso infekcijos, nes juo užsikrėtus išauga priešlaikinio gimdymo ar vaisiaus žūties tikimybė. „Nėščiai moteriai koronavirusas yra pavojingesnis nei žmogui, neturinčiam jokių ligų ar nesilaukiančiai moteriai.

Su kraujavimu iš nosies susidūrė daugelis žmonių. Sveikiems žmonėms tai didelių problemų įprastai nesukelia ir dažnai nesikartoja, tačiau šildymo sezonu, išsausėjus orui, nosies gleivinės sveikata reikėtų susirūpinti ir jiems. Dėl ko pasireiškia ir kaip sustabdyti prasidėjusį kraujavimą iš nosies papasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja dr. Aistė Paškonienė.

Dainininkei Adele neįtikėtinai svorio numesti padėjo sveikatingumo treneris, dirbęs ir su Lady Gaga. Adele taip pat pasisamdė asmeninį virėją, kurį jai rekomendavo kita Holivudo žvaigždė Cameron Diaz. Tuo tarpu dainininkės draugai papasakojo, į kokius specialistus ji kreipėsi pagalbos, rašoma mirror.co.uk. Vienas jų – Los Andžele gyvenantis treneris Harley Pasternakas, kurio įžymių klientų sąraše – taip pat ir Rihanna, Katy Perry bei Lady Gaga.

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą. Tai parodo, kad vis dar yra tabu kalbėti apie makšties sveikatą ir jos pokyčius su amžiumi.

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje galėjo apsigyventi bakterija, paveikusi daugiau nei 4 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Šeimos gydytoja paaiškina, kas gali nutikti ignoruojant bakterijos keliamus simptomus bei pataria, kaip galima šios infekcijos išvengti. Apie bakteriją Helicobacter Pylori (H. Pylori) toli gražu žino ne visi, tačiau ją nešioja net du trečdaliai pasaulio gyventojų.

Kovo 5 dieną visame pasaulyje minima kolorektalinio vėžio diena, o nuo 2000-ųjų, būtent šis mėnuo oficialiai pavadintas „Mėlynuoju kovu“ (eng. Blue March). Taip kiekvienais metais siekiama atkreipti dėmesį į šią opią problemą ir burti bendruomenę, kurioje išgyvenę šią ligą žmonės galėtų įkvėpti ir kitus. Lietuvoje kiekvienais metais diagnozuojama apie 1700 šio vėžio atvejų, tačiau atviras pokalbis apie storosios žarnos vėžį daugeliui vis dar yra tabu.

Atėjęs pavasaris, lengvesni rūbai tuos, kurie žiemą leido pasyviai, mažiau dėmesio skyrė sveikai mitybai, priverčia susimąstyti apie savo figūrą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad atšilus orams klientai dažniau konsultuojasi, ieškodami atsakymų, kaip numesti papildomus kilogramus. Nors stebuklingos priemonės ir nėra, farmacininkai padėti gali.

Jei ryte tik pabudę visų pirma griebiate telefoną, tai kenkia jūsų produktyvumui visą dieną, sako dr. Karanas Rajas. Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos chirurgas, išpopuliarėjęs savo „TikTok“ vaizdo įrašais, neseniai publikavo naują klipą, kuriame paaiškina, kodėl jokiu būdu nereikėtų iš pat ryto pradėti skrolinti telefonu. Savo vaizdo įraše jis sakė: „Kai ryte pabundate, pereinate nuo miego delta smegenų bangų prie teta smegenų bangų.

Kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas dažniausiai nemalonu, tačiau kovo 4 d. minima Tarptautinė ŽPV žinomumo diena. Pasinaudodamas šia proga Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila primena, kad švietimas apie ŽPV profilaktiką labai svarbus. Daugelis žmonių net nežino, jog turi šią infekciją, o jos pasekmės ne visada yra lengvai išgydomos.