Apsinuodijimas įvyksta ne dėl to, kad pasirinkote netinkamus produktus. Dažniausiai tai nutinka, kai vartojamas nebetinkamas valgyti maistas.
„Apsinuodijama ne tiek dėl to, kad produktai yra blogi, o dėl to, kad gendant maistui susidaro toksinai ir jie sukelia maisto toksikoinfekcijas. Bet kuris maistas, kuris yra netinkamai apdorotas ar ilgiau laikytas, pasibaigusio galiojimo, gali sukelti apsinuodijimus“, – aiškino toksikologė.
Persivalgymas – kelias į apsinuodijimą
Nors dažniausiai apsinuodijama netinkamai paruoštu ar sugedusiu maistu, prie to gali prisidėti ir persivalgymas. „Dažniausiai apsinuodijimai maistu įvyksta dėl netinkamai paruošto maisto, dėl sunkaus maisto, kurio žmogus netoleruoja arba turi skrandžio problemų. Taip pat, jeigu labai didelis kiekis yra suvalgomas vienu metu, nors įprastai valgoma ženkliai mažiau“, – kalbėjo gydytoja.
Būtent tai specialistė ir pastebi – apsinuodijimai padažnėja šiltuoju sezonu, ypač vasarą, tačiau daugiau atvejų pasitaiko ir šventiniu laikotarpiu.
„Apsinuodijimai dažnesni vasaros mėnesiais, kai yra šilta ir greičiau genda visas maistas bei visu šventiniu periodu, ypatingai po švenčių, kai bandoma suvalgyti visus likučius“, – pasakojo G. Mikulevičienė.
Dažniausiai apsinuodijama pieno produktais bei kiaušiniais, ypač, jeigu jie nėra tinkamai apdoroti. Tačiau skirtingais sezonais gali skirtis ir produktai, kuriais apsinuodijama, priklausomai nuo to, kokias sezonines gėrybes vartojame.
„Dažniausiai apsinuodijama pieno produktais – grietinėlės, tortai ir panašūs produktai. Taip pat kiaušiniais, ypatingai neapdorotais, vartojant žalią kiaušinį. Taip pat riebus maistas gali sukelti apsinuodijimą maistu, tai, pavyzdžiui, troškinti grybai su spirgučių padažu ir bulvėmis, tai dažniausi rudens apsinuodijimai“, – kalbėjo toksikologė.
Vėmimas – apsinuodijimo palydovas
Apsinuodijimo simptomai – vėmimas, viduriavimas, taip pat gali pakilti temperatūra. Bet, pakilus temperatūrai, ją stebėkite, mat gali būti, jog ne apsinuodijote, o pasigavote virusą.
„Kai žmogus apsinuodija, dažniausiai klausimų jau nekyla. Gausiai vemiama, gali skaudėti pilvo srityje, žmogus gali viduriuoti. Taip pat gali skaudėti galvą, šiek tiek pakilti temperatūra, iki 37,5 laipsnių. Tai yra normali reakcija į netinkamą maistą.
Jeigu būklė užsitęsia ilgiau negu parą arba labai gausiai vemiama, arba temperatūra pakyla iki 38-40 laipsnių, tada maistas gali būti niekuo dėtas, tai gali būti tiesiog virusinė infekciją. Esant aukštai temperatūrai žmogus taip pat gali vemti, viduriuoti“, – kaip atskirti apsinuodijimą nuo virusų sukeltų ligų paaiškino gydytoja.
Apsinuodijus, sunkiausia bus pirmoji para – tiek laiko simptomai yra stipriausi, dažniausiai pasikartojantys. Tačiau verta sunerimti, jei vėmimas kartojasi itin dažnai ir tampate vangūs, ypač, jei apsinuodija vaikas ar vyresnis asmuo.
„Vemti ir viduriuoti pradedama praėjus 1-2 valandoms nuo netinkamo maisto suvalgymo ir tai gali trukti iki paros, tas ūmusis laikotarpis. Kadangi vemiant, viduriuojant netenkama skysčių, išsiderina elektrolitai, tai silpnumas, negerumas, pykinimas gali užtrukti keletą dienų.
Jeigu vėmimas kartojasi daugiau nei 10 kartų, jeigu pasireiškia mažam vaikui ir jis tampa vangus, tada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Tas pats galioja ir vyresnio amžiaus žmonėms – jeigu jie tampa vangūs, negali pakilti nuo lovos, gausiai vemia, viduriuoja, reikėtų kreiptis į medikus“, – aiškino G. Mikulevičienė.
Vartokite skysčius
Jei apsinuodijimo išvengti nepavyko, svarbiausia yra vartoti daug skysčių. Tačiau žinokite – negalima gerti didelio kiekio skysčių vienu metu, mat tai tik pablogins jūsų savijautą.
„Jei jau apsinuodijome maistu, tuomet vertėtų gerti gausiai skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo su elektrolitais. Gausiai gerti skysčių reiškia ne vienu metu išgerti 3 litrus vandens, o kas 2-3 minutes po valgomąjį šaukštą gerti skysčius ir taip juos atstatyti.
Geriant po nedidelį kiekį nėra sudirginamas vėmimo centras ir žmogus nevemia, nes jeigu iš karto išgers visą stiklinę vandens, tai iškart viską išvems. O po truputėlį žmogus nepajunta, kad gėrė, bet per porą valandų taip suvartoja porą litrų skysčių“, – kaip tinkamai vartoti skysčius paaiškino toksikologė.
Taip pat atsistatyti organizmui galite padėti vartodami tirpalus, kurie atstato elektrolitus. Taip pat galite gerti arbatą, tačiau ji neturėtų būti saldi ar per stipri.
Apsinuodijus, venkite kavos, negerkite distiliuoti vandens, taip pat nesigriebkite įvairių tirpalų – pavyzdžiui, druskos tirpalas gali tik paskatinti vėmimą.
„Ko tikrai negalima daryti – gerti distiliuoto vandens, nes žmogui yra būtini elektrolitai. Nereikėtų gerti kavos ir labai stiprios arbatos, nes šie gėrimai verčia organizmą šalinti skysčius. Kadangi organizmas ir taip yra netekęs skysčių, tai vietoj to, kad jų gautume, jie pašalinami.
Norintiems vartoti druskos tirpalą, viskas priklauso nuo jo koncentracijos. Stiprus druskos tirpalas nelengvina, nesumažina pykinimo. Kitas dalykas, pirmus kartus, kai žmogus vemia, jis pašalina visus toksinus, o toliau tiesiog dirginamas vėmimo centras, kai žmogus neturi ką išvemti, bet vemia. Tai vėmimo skatinti tokiu atveju tikrai nereikia ir vanduo su druska gali pridaryti daugiau bėdos negu naudos“, – kalbėjo specialistė.
G. Mikulevičienė taip pat pataria liaudies receptus palikti nuošalyje – įvairios spiritinės tinktūros ar tirpalai palengvinti apsinuodijimo simptomus tikrai nepadeda. „Jeigu galima įsivaizduoti, apsinuodijus skrandyje atrodo, kad yra žaizda. Tai ko žmogus nedėtų ant žaizdos, to nereikėtų dėti ir į skrandį.“
