Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas tv3.lt portalui paaiškino, kas tai per liga, kaip ją atpažinti ir kas nutiks laiku netaikant gydymo.
Vyro varpoje yra trys akytkūniai, kurie sustandėja prisipildę kraujo. Tačiau santykių metu gali atsirasti traumos – įplyšimai ar įtrūkimai.
„Akytkūniai lytinio akto metu sustandėja prisipildžius kraujo. Traumos dažniausiai atsiranda lytinių santykių metu, dažniausiai, kai moteris būna viršuje. Tuomet atsiranda jungiamojo audinio – tunica albuginea pažeidimas ir ten prasideda uždegimai“, – aiškino urologas.
Plika akimi ligos galite ir nepastebėti
Iš pradžių ligos galite ir nepastebėti, jei neįvyko didesnė trauma, pavyzdžiui, lūžimas. Pradžioje pasireiškia skausmai, tačiau po ilgesnio laiko negydymo liga tampa lėtine – akytkūniuose susidaro kietos plokštelės.
„Galima varpos mikrotraumatizacija arba makrotraumatizacija. Makrotraumatizacijos atveju nustatomas varpos lūžis, operacijos metu susiuvami pažeisti akytkūniai, dažniausiai be liekamųjų pasekmių.
Kitu atveju – nedideli, nepastebėti įtrūkimai, įplyšimai – mikrotraumatizacija, kai akivaizdžios traumos neatžymi, nors kai kurie vyrai prisimena, kad kažkada trauma galėjo būti. Dažniausiai pradžioje jaučiami skausmai varpoje, bet sukietėjimų, palinkimo nebūna, vadinamoji ūmi stadija.
Didžioji dalis vyrų šioje stadijoje nesikreipia į specialistus arba jei ir kreipėsi, tai dažniausiai patologijos nerandama. Daugmaž po metų liga pereina į lėtinę fazę, akytkūnyje atsiranda sukietėjimas. Kol nėra lytinių santykių ir varpos erekcijos, plokštelė netrukdo“, – kalbėjo specialistas.
Susidariusios plokštelės neleidžia akytkūniams sustandėti, todėl erekcijos metu varpa pradeda krypti į vieną ar kitą pusę, priklausomai nuo to, kurioje vietoje susidarė plokštelė.
„Vėlesnėje stadijoje, atsidedant kalciui, jungiamasis audinys fibrozuoja, tampa vis kietesniu, susiformuoja plokštelės. Jos neleidžia varpai arba akytkūniams išsipūsti, sustandėti ir dėl audinio sukietėjimo traumos vietoje akytkūnis tampa neelastingas, o varpa riečiasi dažniausiai į tą pusę, kur yra sukietėjimas, atsiranda nuokrypis į šoną, viršų ar apačią, priklausomai nuo to, nugariniame ar pilviniame paviršiuje atsirado plokštelė“, – apie ligą pasakojo K. Vaičiūnas.
Kol varpa nepradės krypti, vargu, ar pastebėsite Peirono ligą. Tačiau ją galima apčiuopti, taip pat plokštelę pastebėti galima atliekant echoskopiją ar magnetinį rezonansą.
„Plika akimi nieko nepastebėsite, nebent santykių metu pamatysite, kad varpa susijaudinimo fazėje yra pakrypusi vietoj to, kad būtų tiesi“, – aiškino urologas.
Gydymo būdų daug, bet efektyviausias – chirurgija
Tabletės, kuri stebuklingai išgydytų Peirono ligą, kol kas nėra. Todėl dažniausiai taikomas gydymas – chirurginis: „Jis taikomas, kai kiti metodai nepadeda ir gali būti dvejopas. Varpa trumpinama – plikuojamas-susiuvamas priešingos pusės akytkūnis, arba ilginama – plokštelė ekscizuojama, išpjaunama ir įsiuvamas venos lopinėlis. Kartais taikoma šių metodų kombinacija, kai yra sudėtinga Peirono ligos eiga.“
Tiesa, yra ir kitokių ligos gydymo būdų, pavyzdžiui, injekcijos į akytkūnių plokšteles, tačiau jos problemos neišsprendžia ir dažnai nėra efektyvios, esant didesnio laipsnio nuokrypiui. Pasitaiko atvejų, kai randėjimas sustoja ir netrukdo turėti lytinių santykių.
„Vienintelės kolagenazės injekcijos yra patvirtintos Federalinės vaistų agentūros didesnio nei 30 laipsnių linkio Peirono ligos gydymui, tačiau gydymas labai brangus ir ne visiems prieinamas.
Tyrinėti ir naudojami kiti lokalūs gydymo metodai: verapamilio gelio tepimas ant odos, ekstarkorporinė litotripsija, ultragarsas, spindulinė terapija, karštis, bet dauguma ekspertų nerekomenduoja dėl nepakankamo efektyvumo. Nedidelėse tyrimo grupėse buvo pastebėta ne mažiau nei šešių mėnesių kasdieninio varpos tempimo nauda pailgėjimui ir tiesėjimui.“
Visgi ir operacija neužtikrina, jog viskas susitvarkys: „Operacijos yra tam, kad ištiesinti varpą, bet tikrai ne tam, kad pagerinti erekciją. Erekcija būna, bet klausimas, ar žmogus gali turėti santykius. Ištiesinus varpą, yra pagerinama gyvenimo kokybė, bet kokie bus santykiai – neaišku“, – kalbėjo gydytojas.
Kenčia lytinis gyvenimas ir savivertė
Atsiradus varpos kreivumui, labiausiai nukenčia lytinis gyvenimas. Jei nukrypimo laipsnis yra didesnis nei 30 laipsnių, greičiausiai, negalėsite santykiauti – tai bus skausminga.
„Iki 30 laipsnių, įsivaizduoju, kad įmanoma turėti lytinius santykius, o toliau, be chirurginio gydymo, santykiai tampa neįmanomi. Tokiu atveju gaunasi dar didesnė traumatizacija“, – aiškina urologas.
Turint Peirono ligą, dažnai nepatenkinta lieka ne tik antroji pusė, bet ir pats vyras. Ilgą laiką neturint lytinių santykių, krenta savivertė bei pasitikėjimas savimi: „Pacientas turi didelių psichologinių problemų, nes tai pažeidžia jo pilnavertiškumą. Dažnai būna nepatenkinta antroji pusė, kenčia socializacija.“
Taip pat gali atsirasti bėdų dėl erekcijos. Ilgai neturint lytinių santykių, atsiradusios psichologinės problemos neleidžia pilnai susijaudinti, todėl gali tekti vartoti vaistus.
„Dažniausiai šie pacientai turi erekcijos sutrikimų. Jų santykiai iki to būna prasti, todėl negalima žadėti, kad potencija po operacijos pagerės. Reikia džiaugtis, jeigu ji nepablogėja ir jie gali turėti lytinius santykius. Jeigu didelio laipsnio nuokrypis, lytinių santykių nebūna ilgą laiką, tada atsiranda psichologinės problemos. Ilgą laiką žmogus neturi santykių, o juos atnaujinus gali nebūti normalios, kietos erekcijos“, – apie problemas, kylančias turint Peirono ligą, pasakojo K. Vaičiūnas.
Ligos prevencijai, lytinių santykių metu būtinai pasirūpinkite tinkama lubrikacija – tai sumažins riziką atsirasti traumoms.
