Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų. Tąkart R. Karbauskis teigė, kad T. Tomilinas išdavė valstiečių vertybes, kai balsavo už valdančiųjų parengtą Partnerytės įstatymą.
Savo ruožtu R. Baškienė stebisi tokiu R. Karbauskio sprendimu, mat T. Tomilinas visada buvo atviras dėl savo pažiūrų – jis palaiko LGBT bendruomenę. Anot R. Baškienės, šiuo klausimu frakcija turėjo diskutuoti, įsiklausyti į T. Tomilino argumentus, o ne imtis galvų kapojimo.
Baigėsi pirmieji metai Seime, kai LVŽS po ilgo laiko iš valdančiųjų perėjo į opoziciją. Kaip Jums sekėsi įsidirbti opozicijos atstovės rolėje?
Po intensyvaus, labai nelengvo darbo praėjusioje kadencijoje, šita kadencija, be abejo, yra kitokia. Reikia suprasti ir įprasti, kad tu esi visiškai kitame vaidmenyje. Galbūt reikia išmokti tos opozicijos atstovo rolės. Ir tai sekasi ne visiems – būti labai griežtiems ir gebantiems oponuoti.
Bet vis tiek mes visi suprantame – ir aš manau, kad mūsų frakcija taip pat, – kad mes atsidūrėme kitokioje situacijoje. Vertiname valdančiųjų darbą, o kritikuoti, žinote, visada yra lengviau, negu dirbti.
Kodėl jūsų nėra šešėlinėje Vyriausybėje? Ar partija jus vis dar baudžia, kaip pati esate sakiusi, už nepaklusnumą praėjusioje kadencijoje?
(Juokiasi). Šito nesureikšminčiau. Ir to nepaklusnumo būtent. Taip, esu toks žmogus – reiškiu savo nuomonę, ją turiu, drįstu ją pasakyti, gal tai patinka ne visiems. Bet jau tokia ta Baškienė.
O dėl šešėlinės Vyriausybės, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad ji tokia yra, kad šešėlinė Vyriausybė veikia ir, sakyčiau, aktyviai, kad tokios šešėlinės Vyriausybės, kiek leidžia mano atmintis, seimų istorijoje – o aš jau penktą kadenciją, – nėra tokios aktyvios buvę. Jų veiksmai man patinka, ta prasme, kad jie veikia.
Kodėl nėra Baškienės? Na, tai socialinėje politikoje aš dirbu tikrai labai ilgą laikotarpį, bet aš labai džiaugiuosi, kad Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis yra tie žmonės, kurie pasinėrė dar labiau ir dar giliau į socialinės politikos lauką ir žinojimą. Tai, kad T. Tomilinas – šešėlinis socialinės apsaugos ir darbo ministras, – manau, kad tai tenkina, tai buvo geras pasirinkimas.
Bet jis nebėra ministras.
Na, jis dabar, deja, nebėra. Toks buvo priimtas sprendimas. Kokį pasirinks ir kas bus, šiandien dienai negaliu pasakyti, nes nežinau. Taryba, matyt, parinktą ir labai atsakingą mūsų kolegą patvirtins kitame tarybos posėdyje.
Pati užsiminėte apie T. Tomiliną. Sakykite, kokia dabar nuotaika partijos bei frakcijos viduje po to, kai kilo konfliktas tarp R. Karbauskio ir T. Tomilino dėl šio pažiūrų LGBT klausimais?
Kas liečia Tomą, vertinu jį kaip labai aktyvų politiką, drąsų – tai yra puiku – ir darbštų. Nes jis teikia pasiūlymus, turi savo nuomonę. Daug gerų žodžių galima pasakyti.
Atsitiko taip, kad Tomo nuomonė išsiskyrė nuo frakcijos nuomonės, kad jis išdrįso pasakyti poziciją, kad, štai, pateikimo metu reikia pritarti, kad atsirastų diskusija. Kalbu apie Partnerystės įstatymą. Ir trys frakcijos nariai balsavo už tai.
Iš tiesų, čia neįžvelgčiau tokio „nusikaltimo“, kad Tomas, štai, padarė kažką tokio, kad išdavė vertybes. Jis norėjo diskusijos. Taip, akcentuoju ir labai pabrėžiu – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visada pasisakė už tradicinę šeimą.
Mes visada, ir asmeniškai, pasisakėme už tradicinės, nusistovėjusios šeimos apibrėžimą. Linija aiški valstiečių. O kad T. Tomilinas pasakė, kad galėtų būti diskusija, įvyko, kaip įvyko.
Manau, kad išsikalbėjimas buvo. Natūralu, kad frakcijoje, kaip ir šeimoje, turi būti diskusija, diskusija vyko. Mes suprantame T. Tomiliną ir asmeniškai nesmerkiu nė vieno kolegos už kitokios nuomonės turėjimą. Svarbu, kad ta nuomonė būtų išdiskutuota, aptarta, kad ji nebūtų iššaukiančiai prieštaraujanti.
Manau, užkasėme visas ietis ir toliau nusiteikėme dirbti kartu.
Agnė Širinskienė kadaise yra sakiusi, kad R. Karbauskio problema – per daug demokratijos. Iš to, kaip buvo pasielgta su T. Tomilinu, taip neatrodo.
Čia atrodė keistokai ir man. Ir aš išdrįsau netgi pacituoti Šventąjį Raštą – jeigu turi 100 avių ir viena kažkur nuklysta, tai eini ieškoti tos vienintelės, pražuvusios. O kai ją surandi, tai džiaugiesi, kad radai savo paklydėlę.
Štai ir T. Tomilinas – jis turėjo kitokią nuomonę. Ir jeigu mes sakome, kad jis pasielgė ne taip, galbūt pasidžiaukime, kad jį suradome, su juo kalbėjomės.
Kontrapavyzdys – kaip vyko su Žygimantu Pavilioniu? Frakcija už jį stovėjo mūru ir gynė savo frakcijos narį. Valstiečiai gi priešingai – savo frakcijos narį viešai barė. Galbūt reikėjo kalbėtis ir išsiaiškinti. Ir tai daryti reikėjo tikriausiai nevadinant išdaviku ar pamynusiu vertybes ir t. t. O tiesiog frakcijai pasitarti, paklausti, Tomai, kas gi čia tau, paaiškinti, kodėl gi jis...
Mes kartais skubame išreikšti savo neigiamą poziciją. Gal tai buvo kitos priežastys, kodėl Tomą reikėjo... Sakyčiau, iš jo paimti tas pozicijas, kur jis kaip šešėlinis ministras socialinės politikos klausimais dirbo gerai, kaip seniūno pavaduotojas, beje.
Jis kaip tik reikalavo frakcijos, kad kiekvienu klausimu būtų diskusija, kad būtų balsuojama.
Bet T. Tomilinas niekada neslėpė savo pažiūrų.
Tomas to neslėpė ir jis šaunuolis, kad jis nesidangsto. Ne daugeliu atvejų politikai prisidengia viena ar kita skraiste ir bijo savo tikrojo veido, savo tiesos išsakymo. Pataikavimas nėra geriausias būdas.
Šiuo atveju Tomas pasielgė garbingai, kalbėjo taip, kaip galvoja. Manau, viskas išdiskutuota ir Tomas galbūt suprato frakciją, o frakcija suprato jį.
Vis dėlto Virginijus Sinkevičius užstojo T. Tomiliną. Ar matote galimybę valstiečiams skilti – išsiskirti progresyviau ir tradiciškiau mąstantiems partijos nariams?
Tikrai nelinkėčiau frakcijai susiskaldymo ir partijai taip pat. Kad V. Sinkevičius išreiškė savo poziciją ir gynė T. Tomiliną, – puikus mūsų kolega, labai gerbiu Virginijų. Jis, kai buvo ministras, kai dirbome kartu, visada žavėjausi jo drąsa veikti, gebėjimu ir nebijojimu užstoti savo kolegą, jeigu mato, kad jį kažkas nori labiau peikti, ieškant, o kas tame veiksme yra pozityvaus.
Nemanau, kad turėtų dėl tokio atvejo vykti kokie didesni frakcijoje ar partijoje nesusikalbėjimai.
Grįžtant prie Seimo, iš jūsų partijos lyderio R. Karbauskio girdėti nemažai kritikos valdantiesiems dėl to, kad šie esą nemoka spręsti krizių, dėl to, kad nusiteikę prieš opoziciją ir kt. Kaip pati matote darbą su valdančiaisiais?
Praėjo aštuoni mėnesiai nuo šios kadencijos pradžios. Kaip ir sakiau, pradžia nebūna lengva ir kolegos pasirinko galbūt mažesnį tempą įstatymų leidyboje, galbūt kokybės paiešką.
Taip, manau, R. Karbauskis teisingai kritikuoja dėl pandemijos valdymo. Nes išties pagrindą buvusioji Vyriausybė ir Seimas buvome parengę. Taip, laikotarpis ypač sunkus. Jie žadėjo naują kovido suvaldymo planą. Žadėjo. Nesulaukėme.
Iš tikrųjų, yra galbūt dėl ko kritikuoti, matant ryžtingumo stoką, sprendžiant pandemijos klausimą. Nesusikalbėjimai atimant iš savivaldybių, kiek pamenu, skiepus, kol mažiau jų buvo, nepranešus apie tai, – gal tai smulkmena, bet jau sukelia nepasitenkinimą.
Stoka agitacijos skiepytis dabar. Stebiu – ir mūsų regionuose žmonės neskuba skiepytis. Kodėl jie taip daro? Tai gali išauginti ateities rūpestį.
Tas pats pabėgėlių klausimas, kuris šiandien yra labai, labai jautrus. Ar nebuvo galima pagalvoti tris žingsnius į priekį ir pagalvoti, o kas gi bus, kaip gi pasiruošti? Jautėme Baltarusijos ir Lukašenkos politikos galimas grėsmes. Turėjome tai įžvelgti.
Tai trūksta ryžtingumo veikti ir kai kada nebijojimo paklausti ir pasidomėti, ir pasitarti su kitomis frakcijomis. Neturėtų būti tų sukaltų aukštų sienų tarp valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Lemiamais, svarbiausias, skaudžiais valstybei momentais reikia ieškoti susikalbėjimo.
Galbūt proga leistis į kalbas bus rudenį? Žinote, kad ten nusikėlė daug valdantiesiems svarbių balsavimų – dėl partnerytės, dėl dekriminalizacijos, dėl amžiaus kartelės į Seimą mažinimo. Ar šiais klausimais opozicija ketina leistis į derybas dėl balsų, ar jau esate sutarę projektų nepalaikyti?
Kai kurie projektai iš tikrųjų nesulauks palaikymo. Kaip jau minėjau, yra mūsų, valstiečių, vertybinės nuostatos. Šitoje sesijoje neapgalvoti sprendimai, siekiant įgyvendinti valdančiosios daugumos pažadus rinkėjams žmogaus teisių srityje sukėlė priešiškumą, žmonių nepasitenkinimą. Mes sulaukėme gal ir gražaus, bet labai audringo Šeimos maršo.
Ar nereikėjo pagalvoti, ar toje jautrioje situacijoje, kai šitiek daug yra rūpesčių dėl pandemijos, verta kelti šiuos klausimus į darbotvarkę? Ar verta kalbėti apie partnerystę ir Stambulo konvenciją pirmiausiai ir svarbiausiai? Galbūt spręskime užimtumo, socialinius klausimus. Dėl to paties kovido – begalės temų.
Taip, valdančioji dauguma yra trapoka. Jie galbūt bando patenkinti pageidavimus ir naujosios Laisvės partijos. Bet ir Laisvės partija turėtų suprasti, kad gal kai kuriuose klausimuose reikia palaukti, pajausti visuomenės nuotaikas ir tik tada ieškoti tolimesnių kelių, kaip vieną ar kitą temą įgyvendinti.
Kalbant apie rudens sesiją, tos temos, jeigu jos vėl bus rašomos – ir partnerystė, ir Stambulo konvencija, ir galbūt narkotikų dekriminalizavimas, – jos negali būti palaikomos tų, kurie iškart apie tai pasisakome. Bet ieškoti sprendimų reikia.
Prezidentas – o mes taip pat – mano, kad teisinis tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimas privalo būti. Tačiau mes pasisakome prieš pažeidimą arba išplėtimą Konstitucijos 38 straipsnio.
Jeigu kalbėti apie Stambulo konvenciją, mes jos priimti negalime, nes ten yra nuostatos, kurios mums nepriimtinos. Konvencija reikalauja šalis nares priimti kitus teisės aktus. O tai apeliuoja ir į valstybės pareigą užtikrinti tos temos plėtrą švietime.
O jūs pati? 2008 m. esate sakiusi tokią frazę: „Už pasakymą „vyras ir vyras yra gerai“ turi būti taikomos sankcijos“. Ar vis dar laikotės tokios nuomonės?
Nepamenu tokio teiginio. Galbūt kažkur iš konteksto iškritęs. Bet iš tikrųjų, mes turime jausti... Galbūt 2008 metais kažkaip kažkur nuskambėjo... Bet jausti ir gyvenimo ritmą, ir matyti situaciją, kuri yra.
Jeigu anksčiau tai buvo galbūt vienetiniai atvejai ir mažiau buvo išsakoma problemų, kurios iškyla vienos lyties partneriams, tai šiandien dienai matome, kad būtina išspręsti tas temas. Matome poreikį bendro gyvenimo teisinio reguliavimo.
Kitas svarbus klausimas Seime rudenį bus alkoholio prekybos ribojimų švelninimas. Kaip vertinate valdančiųjų iniciatyvą ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadieniais?
Manyčiau, kad mūsų indėlio nubraukti jau nebeįmanoma. Nes renginiai ir didelės šventės, kurie vyksta be alkoholio – tai buvo pradžių pradžia, kai mes pradėjome kovą prieš alkoholio vartojimą, – jie vyksta ir visi priprato, kad renginiuose nėra alkoholio.
Manau, kad visuomenė priprato, kad degalinėse nėra alkoholio. Ir jos veikia, o buvo sakoma, kad jos visos bus uždarytos ir bankrutuos. Manau, kad ir pradavimo laikas neapsprendžia ir nesužlugdė žmonių gyvenimo. O jeigu bent vienas kitas pradėjo gerti mažiau, mažiau nuodyti organizmą – o ypač kalbu apie jaunimą, – tai yra gerai.
Aišku, mes laikysimės savo nuostatos – nepritarsime, jeigu bus galvojama, kad pardavimams reikia ilginti laikotarpį. Bet girdėjau ir visai gerų pasiūlymų, kad sekmadienį Lietuvoje galėtų būti neprekiaujama [alkoholiu]. Diskutuosime ties kiekvienu klausimu, ieškosime racionalių sprendimų.
Kodėl partija nusprendė keisti įstatus, kad nauji nariai negalėtų tapti partijos pirmininkais? Ar taip bandote išvengti, kad pirmininku netaptų Saulius Skvernelis, jei sugalvotų įstoti į partiją?
Mintis buvo, kiek žinau, tarybos posėdyje teisininkė pateikė pasiūlymus, įvertinusi kitų partijų patirtį. Šiuo atveju mūsų partija buvo ganėtinai demokratiška ir tokių reikalavimų neturėjo. Šiandien dienai sprendimo nežinau, nes liepos 17 dieną valstiečiai renkasi į suvažiavimą dėl įstatų.
Yra skyrių pasiūlymai, kad būtų nepritarta. Ir aš pati pasisakau, kad galbūt to nereikia. Yra ir pasiūlymai dėl kitų punktų, kad partijos pirmininkas būtų renkamas ar dvejiems, ar ketveriems metams, ar partijos pirmininkas siūlo pavaduotojus, ar gali siūlyti ir skyriai.
Vyks diskusija ir suvažiavimas demokratiškai, balsų dauguma priims sprendimą.
Kalbant apie S. Skvernelį, kokį jūs matote jo vaidmenį LVŽS frakcijoje?
Kaip frakcijos kolega, vis dar vertinu jį kaip premjerą. Labai, labai daug žinantis žmogus, plačiai aprėpiantis savo žiniomis visas sritis. Bet kurioje temoje S. Skvernelis turi savo supratimą, platų požiūrį. Iš tikrųjų jis, kaip frakcijos žmogus, įsivaizduoju, jam per mažai veiklos mūsų frakcijoje, nes ir būdamas opozicijos lyderiu, jis bandė sutelkti opoziciją.
Tai puikus kolega ir labai aktyvus žmogus. Kadangi opozicinė koalicija sudaryta iš kelių frakcijų, turės lyderystė rudenį pasikeisti.
Šiemet vyks LVŽS pirmininko rinkimai. Kaip suprantu, sprendžiama, ar partijos pirmininką galės rinkti visi partijos nariai. Kaip manote, ar ilgametį partijos pirmininką R. Karbauskį pakeis kas kitas?
Suvažiavime partijos pirmininkas bus renkamas visuotinai. Netgi galvojama, kad gal ne tik suvažiavimas, o galbūt visi partijos nariai [galėtų rinkti]. Aš nežinau, kas kandidatuos.
Bet tikrai vertinu R. Karbauskį, kaip aktyvų partijos vadovą. Jis tai parodė ir kaip šešėlinis ministras pirmininkas. Labai džiaugčiausi, jei šešėlinis kabinetas dar tampriau bendradarbiautų su frakcija, būtų dar geresnis rezultatas bendrai veiklai. Bet šiandien dienai neįžvelgiu kitų tokių lyderių. Aišku, jam stiprus būtų konkurentas Saulius Skvernelis, jeigu jis galėtų konkuruoti. Bet pirmiausiai jis turėtų tapti partijos nariu.
Gal būsite viena iš kandidačių į pirmininkus?
Ne, neplanuoju (juokiasi). Ačiū, tikrai. Save matau dar kaip Seimo narę, galinčią padaryti daug socialinėje politikoje.
