Skiepytis pašnekovė kiek anksčiau pageidautų, nes dėl savo darbo pobūdžio nuolat lankosi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, o rudenį, kai jai ateis laikas skiepytis, prognozuojama nauja viruso banga. Milda norėtų ją pasitikti jau apsaugota vakcina. Juolab, kad šiuo metu vakcinų netrūksta – pavyzdžiui, Vilniuje neseniai utilizuota apie 5 tūkst. vakcinų.
„Aš noriu skiepytis, bet man tokia galimybė nesuteikiama. Tie, kurie nenori, kažkodėl gali pasirinkti, o aš – negaliu. Kiti kalba apie teisę nesiskiepyti, o kur mano teisė skiepytis?“, – klausia Milda.
Norėdama gauti skiepą pašnekovė kreipėsi į savo šeimos gydytoją, bet liko nieko nepešusi – gydytoja teigė negalinti niekaip pagreitinti vakcinacijos, nes operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra nustatęs, kad persirgusieji gali būti vakcinuojami ne anksčiau nei praėjus 150 dienų nuo diagnozės, išskyrus atvejus, jeigu antikūnų tyrimas po ligos rodo neigiamą rezultatą.
Milda antikūnų turi, todėl šiuo metu negali būti skiepijama, bet laikui bėgant jų kiekis nuolat krenta ir tai galima sužinoti tik kaskart atliekant mokamus tyrimus.
„Prezidentas Gitanas Nausėda per televiziją apgailestauja dėl vangaus gyventojų skiepijimosi, o aš noriu skiepytis, bet niekas neleidžia, nors vakcinų yra. Kodėl aš turiu laukti, darytis už savo pinigus antikūnų tyrimus, jeigu galėčiau iškart pasiskiepyti? Kadangi sirgau sunkiai, noriu jaustis saugi. Bet labiausiai mane piktina, kad viešumoje ragina visus skiepytis, dalį vakcinų netgi išpila – tai duokit geriau man“, – piktinasi pašnekovė.
Terminas buvo nustatytas dėl vakcinų trūkumo
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, onkoimunologas Marius Strioga portalui tv3.lt pasakojo, kad 150 dienų terminas nuo diagnozės patvirtinimo buvo nustatytas dėl anksčiau egzistavusio vakcinų trūkumo, tačiau šiuo metu toks griežtas termino laikymasis nėra labai aktualus, todėl gali būti keičiamas. Jo nuomone, tokį klausimą galima apsvarstyti patariamojoje taryboje.
Pasak M. Striogos, koronavirusu persirgusius gyventojus rekomenduojama skiepyti viena vakcinos doze – tuomet susidaro iki šešių kartų didesni antikūnų titrai nei nesirgusiems, bet dviem vakcinos dozėmis paskiepytiems asmenims. Jeigu koronavirusu persirgęs asmuo paskiepijamas antrąja doze, M. Striogos, teigimu, tai neturi jokios apčiuopiamos naudos.
Vis tik Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad gyventojams pageidaujant persirgus COVID-19 bus galima skiepytis ir viena, ir abiem vakcinos dozėmis.
Mokslininko nuomone, Milda elgiasi teisingai po persirgimo siekdama pasiskiepyti: „Nieko tokio, kad moteris nori pasiskiepyti anksčiau, iš principo ji tikrai galėtų tai daryti, tik tiek, kad šiuo metu to neleidžia galiojanti tvarka“.
Panašios nuomonės laikosi ir profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak epidemiologo, persirgusį asmenį paskiepijus viena vakcinos doze susiformuoja stiprus hibridinis imunitetas, todėl farmacijos įmonėje dirbančios Mildos norą pasiskiepyti nelaukus ilgo termino įvertino kaip racionalų ir apgalvotą.
„Ypač jeigu vakcinos utilizuojamos, tai gal geriau kad persirgęs žmogus gautų tą dozę“, – sakė S. Čaplinskas.
Portalas tv3.lt primena, kad Vilniuje pastarosiomis savaitėmis teko utilizuoti apie 5 tūkst. kompanijos „Moderna“ pagamintų vakcinų dėl pasibaigusio jų galiojimo termino.
Anot profesoriaus S. Čaplinsko, šias vakcinas buvo galima panaudoti ne tik persirgusiems asmenims skiepyti, bet ir tiems žmonėms, kurie nenori antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės, bet mielai rinktųsi kito gamintojo produktą.
„Jau parodyta, kad maišyti vakcinas galima ir gaunamas pakankamai geras, gal net stipresnis efektas nei kad abi to paties gamintojo vakcinos. Kol kas oficialių rekomendacijų nėra, bet prielaidos jau aiškios“, – sako pašnekovas.
Tačiau kartu jis pabrėžia, kad į pandemiją reikia žvelgti globaliai, nes viena Europa ar viena Lietuva pandemijos neįveiks. Būtent dėl šios priežasties daugelyje valstybių neskubama skiepyti persirgusių asmenų, jeigu jie turi susiformavusį imunitetą, nes laikomasi pozicijos, kad geriau bent viena doze paskiepyti kuo daugiau gyventojų visuose pasaulio žemynuose nei kad skirti vakcinas persirgusiems ir turintiems imunitetą. Tiesa, tokia pozicija yra paplitusi dėl vakcinų trūkumo, bet Lietuvoje šiuo metu vakcinų trūkumas nejaučiamas.
SAM: nėra atsakymo, ar perteklinis imuniteto stimuliavimas nėra žalingas
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vienareikšmiško atsakymo, ar perteklinis imuniteto stimuliavimas galėtų būti žalingas, nėra, todėl vertinant klinikinius tyrimus bei kitų šalių patirtį, laikomasi nuostatos, kad imunitetas persirgus yra efektyviausias pirmuosius pusę metų. Būtent tokiam laikui rekomenduojama atidėti persirgusių asmenų vakcinaciją. Tokia tvarka galioja ir Lietuvoje.
„Tačiau siekiant užtikrinti galimybę nepertraukiamai naudotis Galimybių pasu ir Europos Sąjungos Skaitmeniniu COVID pažymėjimu, gyventojams leidžiama registruotis vakcinacijai kiek anksčiau – po ligos diagnozės praėjus 150 dienų“, – sakoma ministerijos atsakyme.
Vienintelės išimtys, kai persirgę gyventojai gali registruotis skiepui anksčiau nei 150 dienų nuo diagnozės – jei praėjus bent 21 dienai nerandama antikūnų arba jei asmeniui taikomas sisteminis imunopresinis gydymas ar yra nustatytas imunodeficinis sutrikimas. Pastaruoju atveju sprendimą dėl vakcinacijos paankstinimo priima šeimos gydytojas.
Šiuo metu bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,3 mln. gyventojų. 268 tūkst. žmonių jau yra persirgę koronavirusu dalis jų gali patekti ir tarp paskiepytųjų, ypač jeigu po ligos nesusiformavo imunitetas.
Bendras visuomenės imunizacijos lygis – 49,9 proc.
