Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kurį laiką gerėjusi epidemiologinė situacija jau ne tik „įstrigo“, bet ir pradėjo blogėti.
Naujausiais duomenimis, dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyventojų jau siekia 24,4. Šią savaitę, lyginant su praėjusiomis 7 dienomis, fiksuojamas net 93 proc. išaugęs pandemijos pagreitis, kone pusėje šalies savivaldybių stebimas pandemijos veržimasis.
Pasigirdo net įspėjimų, kad ketvirtąją koronaviruso bangą Lietuva jau galėtų pajausti dar liepos pabaigoje ar rugpjūtį.
D scenarijus galimas ir už poros mėnesių
Buvęs Nepriklausomos ekspertų tarybos narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad bet kokios prognozės dėl tolesnio pandemijos vystymosi yra nedėkingos, tačiau neslėpė, kad liūdniausią scenarijų jau būtų galima išvysti ir už pusantro mėnesio.
„Sunku šiuo metu prognozuoti, nes daug kas priklauso, kaip žmonės elgiasi ir reaguoja į situaciją. Bet galime įvertinti scenarijus. Taigi pagal dabartinę situaciją per praėjusią savaitę turėjome 40 proc. augimą – užpraeitą savaitę buvo 212 atvejų, o per praėjusią – 308.
Kadangi COVID-19 epidemijos plitimas nepasikeitė, jis yra eksponentinis, tai jei kalbame apie 40 proc. augimo scenarijų, jei jis laikysis, tai turime elementarų matematinį uždavinį. Pagal tai žiūrint į paskutinę rugpjūčio savaitę, turime vidutiniškai 500 atvejų per dieną, ką jau reikštų D scenarijaus ribą. Tad su tokiu augimu galime įeiti į jį per du arba pusantro mėnesio. Taigi 40 proc. ir didesnis augimas nežada nieko gero, jei eisime šiuo scenarijumi. Bet kaip bus, pamatysime“, – dėstė jis.
Kaltintų Delta atmainą
Komentuodama tai, kokios priežastys galėjo lemti tokį užkrato atvejų augimą, premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad tam neišvengiamai įtakos turėjo suaktyvėjęs bendravimas.
„Pirmiausia, karantino panaikinimas ir visiškai neribotas kontaktų apsikeitimas be kaukių pajūriuose, kavinėse, miestuose. Kita vertus, pradeda plinta ir Delta atmaina, bet matome, kad kol kas tai daugiau įvežtiniai atvejai, atkeliauja su vežėjais, tarptautines vežėjų kompanijas. Tai dar kol kas sekasi tuos atvejus išgaudyti, riboti ir izoliuoti. Aišku, žmonės ne visada linkę pasisakyti, su kuo jie kontaktavo“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ji.
Savo ruožtu V. Zemlys-Balevičius sutiko, kad priežasčių gali būti kelios, tačiau visko versti atsipalaidavimui atšaukus karantiną nenorėjo.
„Tikrąją priežastį galėtume pasakyti analizuodami epidemiologinius duomenis, kur daugiausiai užsikrėtė žmonės ir t.t. Man atrodo, atlaisvinti apribojimai neturėtų turėti tiek įtakos.
Mano manymu, turime žymiai geresnį paaiškinimą – tai Delta variantas, kuris yra labiau užkrečiamas, Lietuvoje jau gali būti ir vidinis plitimas. Pirmieji atvejai buvo nustatyti dar birželį, tai dabar matome pirmuosius Delta augimo požymius. Sprendžiant pagal kitų šalių patirtį, ši hipotezė tam neprieštarauja“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau jis kartu neatmetė galimybės, kad šis atvejų ūgtelėjimas kitą savaitę gali ir nukristi.
„Deja, aišku, patirtis rodo, kad kai kažkas blogo prasideda, tai jau ir prasideda. Nes nors ir atrodytų tas augimas mažas, bet eksponentinis augimas reiškia, kad yra vienas ir tas pats ar atvejų skaičius pakilo nuo 20 iki 200 ar nuo 200 iki 2000“, – pridūrė jis.
DIENOS PJŪVIS. Ar sulauksime karantino ir ketvirtosios bangos?
Pagrindinis rodiklis turėtų būti kitas
Sutardami, kad atvejų anksčiau ar vėliau įsibėgėjant rudeniui neišvengiamai pradės didėti, specialistai visgi siūlo labiau vertinti ne šį rodiklį, o ligoninių apkrovimą. Tačiau pažymima, kad vos pradėjus kilti atvejams to iškart įvertinti neišeina.
„Taip, iš karto to nepajausime. Bet galima skaičiuoti, kiek reikia atvejų, atskiriant vakcinuotus ir nevakcinuotus. Pastarųjų turime kažkur pusę Lietuvos, o per didžiąją bangą ligonines užgrūdo 100 tūkst. susirgusiųjų. Tai turint omenyje, kad susirgusiųjų, bet nesitestavusių gali būti daugiau, tai padauginus iš 3–4 turime apie 300–400 tūkst. žmonių, kurie potencialiai galėtų sukelti problemų ligoninėse.
Jei prisimintume, kaip viskas vystėsi praėjusį rudenį, tai kol užsipildė ligoninės, užtruko 2–3 mėnesius. Tai, galima spėti, kad jei dabar tie atvejai pradėjo kilti, jei niekas nebus daroma, ligonių užsipildymą gal matysime rugsėjį, spalį. Tada ir mirtys automatiškai pradės kilti, tai klausimas, ar mes to norime“, – svarstė jis.
Anot pašnekovo, efektyviausias būdas to išvengti – įgyti imunitetą: „Tik bėda, kad sergant visuomenės imunitetas įgyjamas ženkliai lėčiau. O paskiepyti realiai per dieną galima ir 40 tūkst., taigi su kovidu skiepų pagalba praktiškai galima susitvarkyti per mėnesį.“
Daugiau testų tik neskiepytiems
Siekiant identifikuoti daugiau viruso atvejų, ypač plintant Delta atmainai, Vyriausybė šią savaitę nusprendė, kad privalomai dėl koronaviruso testuotis daugiau sričių darbuotojų.
Visgi dalis specialistų išsako nerimą, kad, ypač kalbant apie keliaujančiuosius į užsienį, pasirenkant netestuoti paskiepytų ir persirgusių asmenų galima praleisti COVID-19 atvejus ir neužkirsti kelio viruso platinimui.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad dėl šios priežasties palaikytų ir imunizuotų asmenų testavimą.
„Pritarčiau tokiam taisyklių griežtinimui. Kaip ir apskritai nepalaikau to, kad žmonės pandemijos metu keliautų taip drąsiai. Dėl to gali būti svarstomas klausimas, ar jie neturėtų būti testuojami, nepriklausomai nuo to, ar jie yra persirgę, ar pasiskiepiję. Manau, tai būtų teisinga, nes ta rizika visgi yra. Fiksuojama daug naujų atmainų ir dar neaišku dėl jų pavojingumo, plitimo. Taigi situacija gali būti sunkai suvaldoma, kai vasarą visi entuziastingai keliauja“, – įspėjo ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, ar Delta atmainai stabdyti reikėtų griežtesnio tikrinimo.
Izraelis apskritai uždarė sienas
V. Zemlys-Balevičius sutiko, kad nieko nėra 100 proc. serga ir virusą nešioti gali tiek persirgę, tiek pasiskiepiję. Tačiau, jo nuomone, visgi šie žmonės nėra pagrindinė viruso plitimo varomoji jėga.
„Taip, vakcinuoti gali susirgti ir gali platinti virusą, bet kadangi to tikimybė yra ženkliai sumažinta, tai nėra pagrindinis platinimo vektorius. Taigi turime galvoti nuosekliai – ar ribojame galimybes žmonių, kurie kaip ir neplatina.
Kita vertus, žiūrėkime, ką daro Izraelis – jie tiesiog uždraudė keliones visiems – nesvarbu, vakcinuotiems ar nevakcinuotiems. Ir vien dėl to, kad virusas nebūtų atsivežtas“, – sakė duomenų analitikas.
Jis teigė, kad reikia pasirinkti, kokią strategiją taikome – ar nulinio kovido, kur jau vienas atvejis traktuojamas kaip didžiulė problema.
„Arba darome kovido pasekmių mažinimo strategiją – mažėja atvejų skaičiai, nekreipiame dėmesio ir sprendžiame pasekmes. Tai Izraelis bando taikyti nulio kovido strategiją, Jungtinė Karalystė nusprendė, kad išėjimo strategija yra visuotinė vakcinacija. Lietuva netaiko nei vienos, nei kitos strategijos. Vakcinaciją nori taikyti, bet nepavysta, tai situacija dėl to yra bloga“, – tvirtino pašnekovas.
Lauktų griežtesnės priemonės
Ž. Gudlevičienė neatmetė galimybės, kad situacijai prastėjant gali prireikti griežtesnių priemonių, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtų pradedama nuo paprastesnių.
„Žinome, kad kuo daugiau atvejų, tuo kontaktų atsekamumas pradeda strigti. Kokios tai bus priemonės, tai tikrai nebus visuotinis karantinas Lietuvoje, bet ribotos, lokalios priemonės, pradedant nuo paprastesnių – pradedant nuo atstumų, kaukių, dezinfekcijos – didesnės jų kontrolės tikrai turėtų būti pradedama“, – aiškino ji.
Premjerės patarėja pabrėžė, kad čia neabejotinai pasitarnautų ir srautų valdymas, ir žmonių atsekamumas einant į kavines, barus.
„Taip pat svarstoma apie galimybių pasą, pradėti jį plačiau taikyti“, – pridūrė ji.
Kaip tikslino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, kokie konkretūs ribojimai grįžtų, priklausys nuo situacijos ir vakcinacijos apimčių:
„Stebint epidemiologinę situaciją ypač svarbus hospitalizacijos rodiklis. Jei jis nedidės, tikėtina, ilgiau nebus taikomos papildomos ribojimo priemonės. Vis dėlto, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t.
Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus.“
Prakalbo ir apie testų apsimokėjimą
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsiminė ir apie griežtesnes taisykles nepasiskiepijusiems asmenims – daliai testai gali tapti mokami.
„Bet irgi pasakau atvirai – testai kainuoja. Ir aš suprantu, kad kol kovojame su didžiule pandemijos banga, mūsų yra interesas, kad valstybė tai finansuotų. Bet kai valstybė turi efektyvesnį būdą, jis yra pasiūlytas ir juo nenorima naudotis, labai natūralu, kad mes pradėsime diskutuoti, kad tam tikrais atvejais už testus reikėtų mokėti“, – įspėjo A. Dulkys.
Visgi jis teigė, kad kol kas nėra prieita tokio etapo, kai skiepijimas bent daliai visuomenės grupių galėtų tapti privalomas.
Kalbėdamas apie galimus naujus karantinus ministras taip pat pažymėjo, kad taisyklės nebūtų vienodos visiems, laisviau galėtų gyventi tie, kurie pasiskiepijo.
