Šiuo metu dirbantis asmuo, kuris yra draustas ligos socialiniu draudimu, susirgęs turi teisę gauti ligos išmoką. Už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys nuo 62,06 iki 100 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o nuo trečios ligos dienos išmoka mokama iš „Sodros“ biudžeto, ji siekia 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Ligos išmokos mokamos ne tik susirgusiems asmenims, bet tiems dirbantiesiems, kurie turėjo aukštos rizikos sąlytį su susirgusiuoju, privalo izoliuotis ir nėra galimybių dirbti iš namų.
„Svarstyta ir kalbėta peržiūrėti socialinių išmokų išmokėjimą būtent tiems asmenims, kurie bus neimunizuoti ir turės arba saviizoliuotis, arba gauti ligos išmoką. Šitoje srityje yra judesys į priekį peržiūrėti šių išmokų mokėjimą neimunizuotiems asmenims“, - sakė premjerės patarėja Ž. Gudlevičienė.
„Jeigu asmuo ne dėl sveikatos būklės, o dėl kažkokių neaiškių priežasčių nepasiskiepijo, susirgo koronaviru ir turi eiti į saviizoliaciją, gauti biuletenį, tai tas biuletenis nebus kompensuojamas „Sodros“, - pridūrė patarėja.
Paklausta, ar tai nepažeis lygių galimybių principo, nes nuo kitų ligų, pavyzdžiui, gripo nesiskiepijantys asmenys susirgę išmokas gautų, premjerės patarėja siūlė prisiminti, kad vis dėl to gyvename koronaviruso pandemijos sąlygomis, todėl tenka imtis nepopuliarių sprendimų.
Reikiamus teisės aktus iki rugpjūčio 10 dienos turės paruošti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai numatyta trečiadienio Vyriausybės pasitarimo protokole.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siūlymą nemokėti ligos išmokos koronavirusu apsikrėtusiems ir be priežasčių nepasiskiepijusiems asmenims įvertino teigiamai bei pasiūlė, kad ligos išmokos dalies už pirmąsias dvi dienas neturėtų mokėti ir darbdaviai.
„Aš sutikčiau. Nes pagal analogiją, jeigu žmogus važiuoja neprisisegęs diržo ir susižaloja, tai jis suvokia, ką jis daro. Tas pats ir čia. Tokie dalykai parodo, kad tie žmonės, kurie savęs nesaugo, tada ir valstybė negali būti už juos atsakinga. Manyčiau, kad toks pat principas turėtų būti taikomas, jeigu žmogus yra nušalinamas ir išeina iš darbo dėl to, kad atsisako skiepytis, negali eiti pareigų. Tas turėtų būti taikoma ir nedarbo išmokoms. Kad būtų suprantama, jog negalima gudragalviškai prasėdėti galvojant, kad praslysi. Kai kurie žmonės galvoja, kad štai tie pasiskiepijo, o manęs gal neužkabins. Ne, mes turime suvokti, kad turime bendrą atsakomybę ir ta bendra atsakomybė turi savo kainą“, - sako A. Romanovskis.
Kaip žinoma, premjerė I. Šimonytė taip pat yra išsakiusi siūlymą sudaryti sąlygas darbdaviams nušalinti darbuotojus ir nemokėti jiems darbo užmokesčio, jeigu jie nesiskiepija, nors tam nėra jokių medicininių kliūčių.
Tiesa, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas sako, kad taip atsakomybė užkraunama darbdaviams, kuriems ir taip trūksta dirbančių darbuotojų. A. Romanovskio nuomone, darbdaviai baiminsis grasinti darbo nušalinimu ar nušalinti darbuotojus dėl nepasiskiepijimo, nes tokiu būdu trūks darbo jėgos, darbuotojai išeis iš darbo, stos svarbūs projektai.
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad griežtesnės pandemijos valdymo priemonės Lietuvoje galėtų įsigalioti, jeigu per visą Lietuvą būtų užimta bent 300 koronaviruso ligoniams skirtų ligoninių lovų. Svarstoma, kad griežtesnis režimas galėtų galioti Galimybių paso neturintiems asmenims, o lengvesnis – turintiems Galimybių pasą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, neturintieji Galimybių paso galėtų lankytis maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, o turintieji – turėtų teisę pramogauti, lankytis drabužių ar kitose ne maisto parduotuvėse.
Be kita ko, planuojama nustatyti, kad norint gauti Galimybių pasą nesiskiepijusiems ir nepersirgusiems reiktų būtinai pasidaryti PGR testą bei tektų mokėti iš savo kišenės. Tuo metu turintieji antikūnų taip pat galėtų būti Galimybių paso naudotojai, net jeigu nėra pasiskiepiję ar neturi oficialiai patvirtintos ligos diagnozės.
